Kviečiame susipažinti su 15 svarbių ir įdomių dalykų apie „Rail Baltica“ projektą.
870 km. Toks yra bendras „Rail Baltica“geležinkelio ilgis. Iš jų daugiausia – 392 km eina Lietuvos teritorija, 265 km Latvijos ir 213 km Estijos.
5,8 mlrd. eurų. Tokia yra numatoma projekto kaina. „Rail Baltica“ bendrai finansuojama naudojantis Europos Sąjungos (ES) Europos infrastruktūros tinklų priemone. ES finansuoja 85 proc. visų projekto kaštų, likusią dalį pačios šalys, t.y. Lietuva, Latvija, Estija.
4 ruožai. „Rail Baltica“ įgyvendinimas Lietuvoje suskirstytas į 4-is ruožus: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Jiesia (Kaunas), Kauno geležinkelio mazgas, geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos bei Latvijos valstybių siena. Pirmajame ruože – nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Jiesios – jau pastatyta ir veikia 1435 mm geležinkelio linija, kuri iki 2026 m. bus modernizuota, kad keleivinių traukinių projektinis greitis siektų 249 km/h greitį. Šį ruožą Šeštokuose pasiekia reguliarūs intermodaliniai traukiniai iš Vokietijos miesto Kaldenkircheno, kuris yra Nyderlandų pasienyje. Šiuo ruožu iki pandemijos reguliariai kursavo keleivinis traukinys Kaunas–Balstogė (Lenkija). Šiuo metu rengiamas specialusis planas šio ruožo modernizavimui.
2018 m. Rekonstruojamame Kauno geležinkelio mazge buvo baigta ruožo Jiesia-Rokai rekonstrukcija, baigiami darbai atkarpoje nuo Kauno iki Palemono, leisiantys sujungti Kauno intermodalinį terminalą su „Rail Baltica“, taip pat rengiamas susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas Kauno geležinkelio mazgo plėtrai. Šiuo metu rengiamas ruožo Kaunas–Vilnius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas.
Projektas pašalins logistikos barjerą, kuris šiuo metu egzistuoja Šiaurės Rytų Europoje.
5 šalys. „Rail Baltica“ yra išskirtinis geležinkelių infrastruktūros projektas, kuris sujungs tris Baltijos šalis, Suomiją ir Lenkiją. Tačiau ne tik jas: projektas pašalins logistikos barjerą, kuris šiuo metu egzistuoja Šiaurės Rytų Europoje, o sukurta trūkstama transporto jungtis tarp Europos tranzito tinklų užtikrins visišką Baltijos šalių integraciją su kitomis Europos šalimis.
8 miestai. Patogiais ir greitais maršrutais susijungs 8 miestai: Helsinkis – Talinas – Pernu – Ryga – Rygos oro uostas – Panevėžys – Kaunas – Vilnius – Varšuva.
249 km/val. Tai didžiausias projektinis keleivinio traukinio greitis, kuriuo galės važiuoti greitieji keleiviniai traukiniai „Rail Baltica“ bėgiais. Krovininių traukinių didžiausias leistinas greitis sieks 120 km/val.
2 traukiniai. Naktimis bus galima keliauti dviem traukiniais: Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva ir Vilnius-Kaunas-Varšuva-Berlynas.
12, 15 ir 17. Pėsčiųjų viadukai ir tuneliai, perėjos gyvūnams, pylimai ir iškasos, triukšmo barjerai, apsauginės tvoros, stotys ir stotelės – visi šie objektai jau statomi arba dar iškils Baltijos šalyse. Atsižvelgiant į keleivių kiekį, regioninės stotys ir stotelės bus trijų tipų: paprastoji, didžioji ir perono. „Rail Baltica“ veiklos plane numatytas toks regioninių stočių ir stotelių skaičius: Estijoje – 12, Latvijoje – 15, Lietuvoje – 17.
1510 m Tokio ilgio tiltas per Nerį iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Iki šiol ilgiausias tiltas Lietuvoje buvo per Dubysą nutiestas Lyduvėnų geležinkelio tiltas, kurio ilgis yra 599 m., o ilgiausias automobiliams skirtas tiltas – per Nemuną prie Jurbarko įrengtas tiltas, kurio ilgis siekia 494 m.
1510 m Tokio ilgio tiltas per Nerį iškils šalia Jonavos.
100 kartų. Keliautojas traukiniu iki 100 kartų mažiau kenkia planetai nei vykstantis automobiliu: juk automobiliu dažniausiai vyksta 1-4 keleiviai, o traukiniu – iki 160 keleivių. Tačiau tai ne vienintelė gera žinia, susijusi su aplinkosauga. XXI a. geležinkeliai yra žymiai ekologiškesni nei kitų rūšių transportas. Be to, „Rail Baltica“ bus visiškai elektrifikuota, todėl sumažės išmetamo CO2 kiekis, tarša ir triukšmas. Geležinkelis yra vienintelė didelio pajėgumo transporto rūšis, kuri beveik nepriklauso nuo iškastinio kuro, o energijos suvartojimas sudaro mažiau nei 2 proc. Europos transporto energijos suvartojimo, nors rinkos dalis yra didesnė nei 8,5 proc. Be to, įgyvendinus galimybę keisti transporto rūšį iš kelių į geležinkelio transportą (vežant ir keleivius, ir krovinius), „Rail Baltica“ gerokai sumažins piniginį klimato kaitos poveikį dėl masto ekonomijos, taip pat padės ženkliai sumažinti kelių priežiūros išlaidas ir triukšmo taršą.
1 procentas. Tyrimai rodo, kad kelionės greituoju traukiniu metu mirtingumo tikimybė vienam keleiviui 1 milijardui kilometrų yra mažesnė nei 1 proc. Statistika rodo, kad pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių geležinkelis yra beveik 30 kartų saugesnis nei asmeniniai automobiliai ir beveik 3 kartus saugesnis už viešuosius autobusus, nepaisant santykinių skirtumų pagal sužalojimų skaičių. Be to, skatinant žmones dažniau persėsti iš automobilio į traukinį, o krovinius iš vilkikų perkelti į krovininius traukinius viešuosiuose keliuose ženkliai sumažės sunkiasvorio transporto. Taigi, natūraliai bus daromas teigiamas poveikis saugumui keliuose.
Geležinkelis yra beveik 30 kartų saugesnis nei asmeniniai automobiliai.
36 000. Planuojama, kad tiek naujų tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiose arba paskatintose pramonės šakose darbo vietų bus sukurta „Rail Baltica“ projekto dėka. Verslas galės pasinaudoti krovininiu „Rail Baltica“ transportu ir daugiarūšėmis logistikos galimybėmis prekių pristatymui visoje Europoje, o paslaugų sektorius galės greitai bei lengvai dirbti visame regione ir išnaudoti atsivėrusias naujas augimo galimybes.
2 val. „Rail Baltica“ greituoju traukiniu Baltijos šalių sostines (Vilnių, Rygą ir Taliną) sujungs kas dvi valandas. Taip pat planuojama, kad greitieji „Rail Baltica“ traukiniai iš Talino į Varšuvą ir iš Talino į Vilnių važiuos keturis kartus per dieną. O maršrutu Vilnius-Kaunas-Varšuva vyks iki dešimties traukinių per dieną. Tai iš tiesų pakeis keliavimą traukiniais po Baltijos valstybes nei priartins likusią Europą, kur toks keliavimo būdas ypač populiarus tiek tarp vietos, tiek ir atvykstančių turistų.
114 min. Kelionė iš Vilniaus į Rygą greituoju traukiniu truks 1 val. 54 min.
