„Matyt taip jau sutapo, kad pirmąją PET granulę pagaminome tuomet, kai Lietuva jau buvo ES nare – 2005 metais buvo paleista pirmoji mūsų gamybinė linija, – prisimena bendrovės “Neo Group„ vadovas Ruslanas Radajevas. – Taigi, nuo pat veiklos pradžios turėjome galimybę vystyti rinkas ir eksportuoti pagamintą produkciją į ES šalis, diegti reikiamus standartus, vykdyti veiklą vadovaujantis geros gamybos praktikos standartais – juk galėjome matyti daug platesnį pasaulį ir naudotis ES teikiamomis galimybėmis“.
Tinkamu laiku atidarytai įmonei atsivėre galimybės pasinaudoti ES fondų parama, kuri svariai prisidėjo prie įmonės veiklos – praplėsta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinė veikla, ženkliai sumažintos anglies dvideginio emisijos gamybos procese gamtinių dujų naudojimą pakeitus biokuru, nuolat didinamas elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių kiekių panaudojimas gamyboje.
Aplinkosauga įmonės veikloje ir toliau išlieka prioritetu. Dalyvaudama žiedinės ekonomikos vystymo veikloje, būdama EK remiamos programos „Horizontas 2020“ projektų dalyve, „Neo Group“ skatina plastinių atliekų surinkimą ir perdirbimą, siekia optimizuoti gamtos išteklių ir proceso sąnaudas (energijos, žaliavų, vandens ir kt.).
„Vienareikšmiškai galime teigti, kad buvimas ES mus skatina būti inovatyviais, socialiai atsakingais ir efektyviais. Tai tiesiogiai atliepia mūsų įmonės vertybes ir skatina eiti į priekį“, – sako vadovas.
ES šalys nuo pat įmonės veiklos pradžios yra pagrindinė produkcijos realizavimo rinka – eksportas į jas sudaro apie 50-60 proc., Lietuvai – apie 20-25 proc. gaminamo produkto, tad net 90 proc. produkcijos yra skirta ES šalims.
Išplėtusi gamybinius pajėgumus pernai „Neo Group“ tapo didžiausia PET granulių kiekį gaminančia gamykla Europos Sąjungoje.
„Bendravimo, bendradarbiavimo ir sutarimo . Tik dirbant kartu galima pasiekti geriausių rezultatų tiek socialinėje, tiek ekonominėje erdvėje. Jeigu matysime bendrą tikslą ir sieksime bendros vizijos, būsime pasiruošę iššūkiams. Taip dirbame mes, to linkime ir ES“, – linkėjo R.Radajevas.
Linki išvengti ekonominio karo
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta sako, kad nors įmonės veikla tiesiogiai susijusi tik su Lietuva, narystė ES užtikrina didesnį stabilumą verslui.
„Lietuva yra ES dalimi, o tai reiškia, kad mums, kaip verslo organizacijai, yra privalomi visi ES galiojantys teisės aktai – vienodos taisyklės visiems didelėje rinkoje. Tai leidžia planuoti savo veiklą ir žinoti, kad nepaisant vietinių valdžių pasikeitimo, įvairių kitų politinių aktualijų, pagrindinės verslo taisyklės lieka tos pačios, o jei kinta, tai kinta visiems vienu metu“, – teigia V.Žuta, Europai linkėdamas mažiau reguliavimo ir daugiau laisvos rinkos.
Didžiąją dalį veiklos Lietuvoje vykdo ir bendrovė „Vingės Logistika“. Pasak direktoriaus Algimanto Bluškio, šalies narystė ES dovanoja privalumų žmogiškąja prasme – leidžia pajusti judėjimo laisvę.
„Visų pirma linkėčiau darnos ir vienybės bei vieningo visų ES narių supratimo, o svarbiausia – išvengti ekonominio karo, kuris šiuo metu stebimas tarp tokių šalių kaip JAV ir Kinija“, – linkėjo A.Bluškis.
Linki išlaikyti šaltą protą
Bendrovės „Retal Baltic“ direktorė Jūratė Jurevičiūtė vardija ne vieną narystės Europos Sąjungoje privalumą verslui. Visų pirma, tai laisvas prekių judėjimas ir vienodos konkurencinės sąlygos visoje ES.
Anot vadovės, narystė pardavimams Europoje be papildomų muitinės procedūrų leidžia trumpinti tiekimo grandinę bei užsakymų vykdymo laiką, bendra valiuta mažina finansinių nuostolių riziką dėl valiutų kursų svyravimų, rinkos dydis ir įvairovė leidžia plėsti produktų portfelį, ieškoti naujų sprendimų, taikyti inovacijas. Svarbu ir tai, jog visiems taikomi vienodi kokybės reikalavimai.
„Retal Baltic“ veiklą vykdo keletoje ES šalių, tad laisvas kapitalo judėjimas leidžia ieškoti investicinių galimybių tiek plečiant veiklą esamoje įmonėje, tiek svarstant galimybes plėstis kitose ES šalyse.
„Laisvas gyventojų ir darbo jėgos judėjimas yra ne tik trūkumas, vertinant iš Lietuvos perspektyvos (emigracija), bet ir didelė galimybė pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus vystant naujus produktus, diegiant inovatyvias technologijas, bendradarbiaujant tarptautiniuose projektuose“, – įsitikinusi J.Jurevičiūtė.
Plastikinius kamštelius bei kitus plastikinius ruošinius gaminanti įmonė į ES eksportuoja 80-90% savo produkcijos. Įmonės pardavimų ir gamybos apimtys nuo veiklos Klaipėdos LEZ pradžios išaugo dvigubai, tiesa, eksporto į ES dalis išlieka panaši.
Paklausta, kokių pokyčių linkėtų ES, J.Jurevičiūtė vykstant integracijos procesams linki „išlaikyti šaltą protą ir nepamiršti visų galimybių, kurias ES suteikia valstybėms narėms“.
„Biurokratijos mažinimas ir sprendimų priėmimo greitinimas. Laisvo kapitalo judėjimo didinimas – reikalavimų vienodinimas tarp skirtingų ES šalių teikiant paskolas investicijoms, verslo kūrimui ir vystymui“, – linkėjo vadovė.
Atsivėrė milžiniška rinka
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ vadovas, pasakoja, kad Lietuvos narystės ES perspektyva jau veikė kaip vienas svarbiausių investuotojų traukos faktorių zonai kuriantis 2002 m.
„Tuomet tai buvo kokybės, stabilumo ir patikimumo garantas Vakarų investuotojams. Šis faktorius išlieka iki šių dienų, tačiau per šiuos 15 mes patys daug labiau suvokėme bei patyrėme ES vertę. Ir kalbu ne vien apie plika akimi matomą infrastruktūrą, bet ir plačias galimybes specialistams bei studentams semtis tarptautinės patirties, plėsti akiratį, megzti ryšius bei su visu šiuo bagažu kurti vertę gimtinėje“, – kalba E. Kiudulas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, prieš 15 metų į Europos Sąjungą priimtam Lietuvos verslui atsivėrė 500 mln. vartotojų turinti rinka. Nuo narystės ES pradžios Lietuva gavo net 36 mlrd. litų finansinės paramos. Veiksmingas ES lėšų panaudojimas sąlygojo spartesnį ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą: Iki narystės Lietuvos BVP tesudarė 46 proc. ES vidurkio, 2011 m. šis atotrūkis sumažėjo iki 62 proc., o 2014 m. sudarė 75 proc. ES vidurkio.
