Emilija Vindžigelskė JAV gyvena dvejus metus, Greta Patapovaitė-Bryant – 17, o Tina Udrys gimė Los Andžele, lietuvių emigrantų šeimoje. Su jomis, visomis puikiai kalbančiomis lietuviškai, 15min susitiko Dalase, Teksase, pokalbiui apie lietuviško puoselėjimą už Atlanto ir artėjantį referendumą dėl dvigubos pilietybės.
15min podkasto apie Dalase gyvenančias lietuves galite klausytis čia:
Į Lietuvą – po 14 metų pertraukos
Tina Udrys – vienintelė iš trijų pašnekovių su dviem pilietybėmis. Ji gali girtis esanti ir amerikietė, ir lietuvė. T.Udrys tėvai po Antrojo pasaulinio karo emigravo į Ameriką. Ten, Los Andžele, jiems ir gimė Tina. Todėl moteris dabar turi dvi pilietybes.
Ji puikiai kalba lietuviškai, nors gimė ir augo JAV. T.Udrys pasakojo, kad lankė šeštadieninę lietuvišką mokyklą, kur ir tobulino kalbos įgūdžius. Mokslai, nors ir tik kartą per savaitę, bet buvo rimti.
„Vieną kartą mama vežė brolį ir ne ten nusuko ir nuvažiavo į kitą šoną. Ir aš galvoju – kokia laimė jam“, – apie „džiaugsmą“ lankant šeštadieninę lietuvišką mokyklą vaikystėje pasakojo T.Udrys.
Kai tėvai jai leido nebelankyti mokyklos, paauglė Tina tuomet į ją pradėjo vaikščioti savanoriškai, mat mokyklos suole jau buvo užsimezgusi draugystė, ir ji lėkdavo į mokyklą draugių pamatyti.
„Mane paliko antriems metams. Antroje klasėje“, – juokiasi T.Udrys prisiminusi, kad šeštadieninėje mokykloje mokytoja neleisdavo krėsti juokų, o vertė sunkiai mokytis.
Baigusi universitetą moteris metus gyveno Vilniuje, vėliau grįžo į JAV. Amerikoje ji susižadėjo su lietuviu, taip pat gimusiu emigrantų šeimoje. Gimus pirmajam vaikui, moteris Lietuvoje nesilankė net keturiolika metų. Todėl šiemet, kai pagaliau su šeima atvažiavo į gimtinę, jos laukė daug staigmenų.
„Kai gyvenau Lietuvoje, „Maximos“ dar nebuvo“, – prisimena T.Udrys, o jai antrina ir prieš 17 metų į JAV išvažiavusi Greta Patapovaitė-Bryant, į Lietuvą važiuojanti kone kasmet.
Išvykti pastūmėjo mama
G.Patapovaitė-Bryant, baigusi pedagogikos studijas Lietuvoje, ilgai nerado darbo, todėl mama ją paskatino važiuoti ir pasidairyti galimybių užsienyje. Moteris svajojo apie Norvegiją, o į JAV, taip toli nuo namų, ji nenorėjo.
„Bet per tris mėnesius išvažiavau. Nuo tada į Lietuvą ilgesniam laikui grįžus nebuvau. Po metų įstojau į koledžą. Gyvenau Floridoj, Masačusetse, Kalifornijoj, dabar Dalase. Dėl darbo, dėl mokslų, dėl vyro teko keliauti visur“, – pasakojo moteris.
Kai jos mama, likusi Lietuvoje, pasiilgsta užsienyje gyvenančios dukters, G.Patapovaitė-Bryant vis primena, kad tai ji ją ir išsiuntė.
„Džiaugiuosi, kad mama labai skatino. Jau tiek metų laiminga čia gyvenu“, – priduria ji. Moteris per 17 gyvenimo JAV metų į Lietuvą buvo grįžusi 5 kartus. Gimus dukrai į Lietuvą ji traukia jau kiekvieną vasarą – ir mamos lankyti, ir dukrai Lietuvą rodyti.
„Suskaudo, kai vaikas, grįžęs iš Lietuvos, visiškai nenorėjo lietuviškai kalbėt, tik angliškai babaliavo“, – vieną pirmųjų vizitų Lietuvoje su dukra prisiminė moteris. Tačiau dabar dukra jau eina septintus metus ir lietuviškai, ypač po Lietuvoje praleistos vasaros, kalba itin noriai.
Šiuo metu ji nedirba, nors ir norėtų. Tiesa, pagalvojusi, kad darbas galbūt atimtų iš jos ir dukros galimybę visą vasarą praleisti Lietuvoje, moteris neskuba dirbti. Be to, turi daug veiklos neseniai atkurtoje Dalaso lietuvių bendruomenėje. Bendruomenė vos prieš porą savaičių įkūrė šeštadieninę lietuvišką mokyklą vaikams „Baltija“, kur lietuvių emigrantų vaikai mokosi kalbos ir tėvynės pažinimo.
„Baltijoje“ pirmu smuiku griežia prieš porą metų į JAV su vyru gyventi išvykusi Emilija Vindžigelskė, vienintelė iš pašnekovių svajojanti grįžti gyventi į Lietuvą.
Emigrante savęs nelaiko
E.Vindžigelskė į JAV su vyru atvyko laimėjusi žalią kortą prieš maždaug dvejus metus. Pirmą pusmetį ji niekur nedirbo – manė, kad jos anglų kalba yra nepakankama. Būdama namuose susirado Dalaso lietuvių bendruomenę, kuri ir įtraukė į aktyvią veiklą.
Pastaraisiais mėnesiais darbo buvo itin daug – oficialiai įsteigti mokyklą trunka ne dieną, taip pat reikėjo pasirinkti vadovėlius, sudaryti programą skirtingo amžiaus vaikams. Jau kelis šeštadienius vaikams ji dėsto lietuvių kalbą, literatūrą, tėvynės pažinimą – tradicijas, istoriją ir pan.
„Yra vaikų, ir mažai tokių, kurie drąsiai šnekėtų. Yra tokių šeimų, kur abu tėvai yra lietuviai, bet vaikai šneka angliškai“, – pasakojo E.Vindžigelskė.
Į JAV ji atvažiavo laimėjusi žalią kortą dešimčiai metų. Bet žada grįžti. „Bet net nelaikome savęs emigrantais, sakome, kad išvažiavome pakeliauti. Mums patiems tai yra viena ilga kelionė. Galvojam grįžti. Vis tiek visa šeima ten. Mes čia atvažiavome su dviem lagaminais“, – atviravo moteris.
G.Patapovaitė-Bryant labai džiaugiasi savo dukters mokytoja.
„Mano dukrai mokytoja yra kažkokia pasaka. Kai parvažiavo iš Lietuvos, tai labai daug ir laisvai kalba lietuviškai. Jai 6,5 metų. Ir ji labai nori į mokyklėlę. Visi norim ne tik švęsti, bet ir mokytis“, – tikino ji.
Svajoja apie pilietybę
E.Vindžigelskė ketina grįžti į Lietuvą, T.Udrys turi dvigubą pilietybę, o štai G.Patapovaitės-Bryant tai vyras, tai kiti artimieji vis paklausia, ar, JAV vadovaujant Donaldui Trumpui, nenorėtų susitvarkyti dokumentų.
Aš galiu turėti pilietybę, bet man širdis neleidžia atsisakyti lietuviškos pilietybės. Todėl neprašau JAV pilietybės, – sako Greta Patapovaitė-Bryant.
„Aš galiu turėti pilietybę, bet man širdis neleidžia atsisakyti lietuviškos pilietybės. Todėl neprašau JAV pilietybės“, – atviravo moteris.
Ji aktyviai dalyvauja diskusijose dėl dvigubos pilietybės ir laukia referendumo, kuriame žada ir pati dalyvauti, ir kitus paskatinti.
„Mums visiems rūpi tas klausimas. Aš dalyvauju kiekvienuose rinkimuose ir labai skatinu kitus dalyvauti. Veikiančios lietuvių bendruomenės tai balsuos labai aktyviai“, – G.Patapovaitė-Bryant pasakojo, kad aktyviai bendruomenės veikloje Dalase dalyvauja apie 40 lietuvių, užsiregistravusių yra apie 80, o gyvena veikiausiai ir dar daugiau.
Toli nuo Lietuvos, už Atlanto, gyvenantiems tautiečiams susiburti kartu yra labai svarbu. Ne taip, kaip, tarkime, Londono emigrantams, pasakojo ji.
„Mano sesė gyvena Londone. Ir ten lietuviai arba nebendrauja tarpusavyje, arba tie, kurie įsikabinę ir turi normalų gyvenimą, bijo tų kitų lietuvių, kurie ten nesąmones daro, prisidirba. Tai mano sesė man sako, kad jai nereikia tų lietuvių. Bet jiems gal ir nereikia – jie netoli nuo Lietuvos gyvena. Mes už Atlanto taip esame atitrūkę ir atsiskyrę, ne taip dažnai gali aplankyti. Ir brangu, ir laiko tiek nėra“, – sakė G.Patapovaitė-Bryant.
Jeigu manęs kada neįleis į JAV, tai važiuosim į Europą gyvent. Jau seniai svajojam. Gera pradžia bus, – pabrėžia G.Patapovaitė-Bryant.
Prieš imigrantus nusiteikęs D.Trumpas jos negąsdina. Jeigu kada, tikina ji, jos neįleistų į Lietuvą, moteris su vyru paprasčiausiai keltųsi gyventi į Europą.
„Dėl Trumpo neišgyvenu. Man niekas nesikeičia, mes baimių neturime, nes turime susitvarkę dokumentus. Bet kiti vis paklausia, pasako, kad gal tu gauk tą pilietybę. Vyro tėvas visada klausia: ar tu nebijai, kad tave išmes? Ir vyras kartais paklausia, ar negali būti, kad kažkaip mane „supakuos“ ir lieps išvažiuot? Bet aš jau tiek metų gyvenu, tvarkingai, moku mokesčius. Yra be manęs ką jiems gaudyt. Gal aš naiviai galvoju, bet kol kas jokių baimių neturiu. Aš tai sakau, kad, jeigu manęs kada neįleis į JAV, tai važiuosim į Europą gyvent. Jau seniai svajojam. Gera pradžia bus“, – optimistiškai dėstė Amerikos lietuvė.
