„Vilniaus vandenys“ nurodė, jog tam, kad galėtų tvarkyti Vilniaus miesto nuotekų valyklos dumblą, konkurso dalyvė privalo atitikti Taršos integruotos prenvencijos ir kontrolės (TIPK) reikalavimus. Vadovaujantis galiojančiu aplinkos ministro įskymu, tokius leidimus išduoda tik regioniniai aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), o jiems būtina pateikti vandens tiekimo ir nuotekų priėmimo sutartis su vandens teikimo įmonėmis. Kitaip sakant, konkursą laimėti gali tik ta bendrovė, kuri jau dirba su „Vilniaus vandenimis“.
Konkursas saviems
Lietuvoje nėra kitos įmonės, kuri galėtų taip kompostuoti. Mes vieninteliai. Tai rimtas dalykas. O Lietuvoje yra kaip? Niekas nedomina. Visi tik mato tą skaičių 16 mln., – sakė S.Tracevičius.
Tai reiškia, jog norėdama dalyvauti 16 mln. Lt dumblo tvarkymo konkurse, įmonė turi būti pasirašiusi sutartį ir UAB „Vilniaus vandenys“ teritorijoje jau vykdžiusi veiklą, kuriai buvo išduotas TIPK leidimas. Tokia įmonė Lietuvoje yra vienintelė. Tai jau aštuonerius metus su „Vilniaus vandenimis“ dirbanti UAB „Biastra plius“.
Bendrovės vadovas Stanislavas Tracevičius 15min.lt teigė, jog šalyje konkurentų tiesiog neturi: „Lietuvoje nėra kitos įmonės, kuri galėtų taip kompostuoti. Mes vieninteliai. Niekas tuo rimtai neužsiiminėja. Jeigu nori dalyvauti konkurse, tu privalai išstudijuoti, ką nori daryti. Turi atvažiuoti, paimti dumblo, išstudijuoti jį, sužinoti, ką su juo galima daryti. Tai rimtas dalykas. O Lietuvoje yra kaip? Niekas nedomina. Visi tik mato tą skaičių 16 mln.“
Jis prisiminė, jog jau laimėjo du tokius „Vilniaus vandenų“ konkursus. Pirmasis buvo trejiems metams, antrasis – penkeriems. „Vasario 4 d. bus 8 metai, kaip mes tvarkom dumblą. Organika yra labai sudėtingas produktas. Aš nežinau, kas dalyvauja, bet girdžiu, kad yra labai daug skundų. Mane stebina, kaip galima skųstis, net nepabandžius tos veiklos. Jeigu sąlygos būtų surašytos tik man, tai sakyčiau, kad čia labai blogai ir reikia konkursą stabdyti, bet kai nei vienas negali parodyti, kad moka tai daryti, ir kaltina mane, to nesuprantu“, – sakė S.Tracevičius.
Kiti „eina nachaliavu“
Mes visada stengiamės dirbti su mažiausia kaina, nes aš pats esu Vilniaus gyventojas ir vandens vartotojas, – teigė įmonės vadovas.
Pašnekovas prisiminė, kad pirmajame konkurse, be UAB „Biastra plius“, dalyvavo atliekų tvarkymo bendrovė „VSA“ kartu su užsienio partneriais.
„Jų pasiūlyta tvarkymo kaina buvo 170 Lt už toną, o mūsų 110 Lt. Antrą kartą konkurse dalyvavom mes ir Kariotiškes tvarkanti įmonė. Mūsų kaina buvo apie 120 Lt, o jų 220 Lt. Aš klausiau įmonės atstovo, kodėl jie dalyvauja neturėdami patirties. Man sakė, kad dumblą veš į sąvartynus, kur padengs atliekų sluoksniu. Kaip rusai sako „ėjo nachaliavu“, – pasakojo dumblo tvarkymo specialistas.
S.Tracevičius tikino, jog visada stengėsi dirbti pigiai, nes pats naudojasi savo paslaugomis: „Mes visada stengiamės dirbti su mažiausia kaina, nes aš pats esu Vilniaus gyventojas ir vandens vartotojas. Jeigu aš didinsiu kainą, tai ir man teks mokėti brangiau.“
Verslininkas teigė, jog ateityje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turėtų nustatyti dumblo tvarkymo paslaugų kainų ribas. „Komisija labai teisingai daro, kad bus nustatyta valstybinė kaina. Jeigu ji nustato vandens kainą, tai privalo nustatyti ir visų paslaugų kainą. Taip būtų žymiai geriau. Valstybė nustatytų kainą, o mes dirbtume“, – sakė pašnekovas.
Problemos nemato
TIPK yra tik smulkmena. Jeigu tu esi specialistas ir moki dirbti darbą, o tave iš konkurso pašalino tik dėl TIPK, visada galima apskųsti, – konkurentus ramino S.Tracevičius.
Paklaustas, ar normalu, kad prašomą TIPK‘ą Lietuvoje turi vienintelė įmonė, S.Taracevičius problemos neįžvelgė: „Ne visai taip. Ponas Miltienis („Vilniaus vandenų“ vadovas Valentinas Miltienis, – red. past.) pats domėjosi ir aš jam sakiau, kad jeigu kas kitas laimės, mes galime visada atsisakyti. Kai mes laimėjome pirmą konkursą, nežinau kodėl, „Vilniaus vandenys“ paprašė, kad mes padarytume TIPK‘ą. Jį gali gauti tik šeimininkas arba jeigu žemė nuomojama. Nežinau, kodėl taip buvo.“
Pasak verslininko, jeigu konkursą laimėtų kitą bendrovė, jo vadovaujama įmonė būtų geranoriška. „Jeigu kažkas laimės, tai mes nesakysim, kad tik UAB „Biastra plius“ ir viskas. Valstybinis užsakymas yra valstybinis užsakymas. Čia šventas dalykas ir visuomenės pinigai“, – žadėjo S.Tracevičius.
Patikslinus, jog be TIPK kita įmonė negalėtų net dalyvauti konkurse, todėl ir laimėti jį neturėtų net teorinių šansų, pašnekovas šios aplinkybės siūlė nesureikšminti: „TIPK yra tik smulkmena. Jeigu tu esi specialistas ir moki dirbti darbą, o tave iš konkurso pašalino tik dėl TIPK, visada galima apskųsti. Kai dirbti nemoki, tada geriausia yra apskųsti. Arba Lietuvoje daroma taip, kad ateina konkurentai ir sako: „gerai, mes atsiimsime skundą, jeigu tu mokėsi mums pinigus“.
Bendrovės direktorius pridūrė, jog „Vilniaus vandenys“ yra labai didelė įmonė. Ji negali sustoti nei vienai valandai. Čia negalima juokauti, negalima žaisti ir visko stabdyti.
Laukia atsakymų
Nors konkurso vokai turi būti atplėšti penktadienį, „Vilniaus vandenų“ atstovai 15min.lt raštu atsakė laukiantys atsakymų iš Vilniaus RAAD dėl TIPK išdavimo tvarkos: „Klausimas dėl galėjimo atitikti minėtą sąlygą yra susijęs su TIPK leidimų įgijimo procedūromis, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ raštu kreipėsi į Vilniaus RAAD dėl TIPK išdavimo taisyklių išaiškinimo“.
„Vilniaus vandenų“ atstovai patikslino, jog Vilniaus RAAD ir nurodys, ar konkurso sąlygos riboja konkurenciją.
Į klausimą, ar tiesa, jog vienintelė UAB „Biastra plius“ Lietuvoje turi prašomą leidimą, „Vilniaus vandenys“ neatsakė: „UAB „Vilniaus vandenys“ apie kitas privačias įmones viešai nepasisako, viešai išvadų apie jas neteikia“.
Bendrovė patvirtino, jog su UAB „Biastra plius“ dirba jau aštuonerius metus. „Dėl dumblo tvarkymo paslaugų pirkimo yra paskelbtos skelbiamos derybos. Jos yra paskelbtos visiems norintiems dalyvauti tiekėjams“, – nurodė „Vilniaus vandenys“.
Ž.Plytnikas: Tai – akių dūmimas
Kai konkurse yra tik viena įmonė, tai apie kokią konkurenciją, kokį pasirinkimą galime kalbėti? Tada vienintelis tiekėjas diktuoja ir kainą, ir paslaugų kokybę, – paaiškino Ž.Plytnikas.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas 15min.lt teigė apie šį konkursą girdėjęs, tačiau kol kas jo detalių nežinantis. Jo nuomone, tai, kad bendrovė jau turi sutartį, jai konkurse jokių privalumų suteikti negali.
„Viešųjų pirkimų tikslas yra pritraukti kuo daugiau tiekėjų, kad būtų kuo didesnė konkurencija ir geresnė kaina. Kas gali žinoti, kad atėjusi nauja įmonės nebus geresnė, nei ta, kuri darbus vykdo dabar, o tie patys darbai nebus padaryti už mažesnę kainą? Tam ir yra viešieji pirkimai, kad būtų išrinktas geriausias iš geriausių“, – teigė tarnybos vadovas.
Pasak jo, kai yra tik vienas suformuluotas sąlygas atitinkantis kandidatas, apie sąžiningą konkurencija kalbėti nelieka galimybės: „Kai konkurse yra tik viena įmonė, tai apie kokią konkurenciją, kokį pasirinkimą galime kalbėti? Tada vienintelis tiekėjas diktuoja ir kainą, ir paslaugų kokybę.“
Konkursai išrinktiesiems
Nemažai aptinkame atvejų, kai konkursų sąlygos būna sudarytos vienam pirkėjui. Perkančiosios organizacijos suformuoja tokias sąlygas, kad kitiems konkurso dalyviams net neapsimoka dalyvauti, – nurodė tarnybos vadovas.
Ž.Plytnikas nurodė, kad įstatymuose yra išimtys, kai pirkimai susiję su valstybės saugumu arba kai nėra jokios įmanomos alternatyvos, bet tikrai nėra nuostatos, kad skelbiant viešąjį pirkimą būtų galima dirbtinai riboti konkurenciją.
„Perkančioji organizacija yra viešųjų pirkimų subjektas, todėl konkursas būtinas. Ji privalo tokiu būdu pasirinkti geriausią variantą rinkoje. Jeigu sąlygos sudarytos konkurse dalyvauti tik vienam dalyviui, tai konkursas atliekamas tik formaliai, dėl vaizdo. Taip iš viešųjų pirkimų įstatymų padaromas kratinys ir antiviešieji pirkimai“, – sakė jis.
Tarnybos vadovas patikslino, kad praktika viešuosius konkursus rengti vienai įmonei Lietuvoje įsišaknijusi pakankamai giliai. „Kai matome konkurencijos ribojimus mes konstatuojame pažeidimus. Nemažai aptinkame atvejų, kai konkursų sąlygos būna sudarytos vienam pirkėjui. Perkančiosios organizacijos suformuoja tokias sąlygas, kad kitiems konkurso dalyviams net neapsimoka dalyvauti“, – sakė Ž.Plytnikas.
