20-metį švenčiančios TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė: „Idėjiškai nepasikeitėme – esame šeimos pramogų televizija“

„Biuro koridoriuose tikrai išvysite ne vieną, vaikščiojantį su naminėmis šlepetėmis“, – pasakoja TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė. Jai sunku įvardyti, kiek žmonių dirba jubiliejų mininčioje televizijoje, kurią kuria ir prodiuserinės kompanijos, ir žiūrovai, tačiau L.Blaževičiūtė juos visus vadina šeima.
TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė
TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Prieš 20 metų, gegužės trečiąją, Lietuvoje buvo įkurta pirmoji komercinė televizija šalyje – Tele–3. Tuomet savanorių kuriamas televizijos kanalas  buvo labai svarbi alternatyva visuomeninei televizijai ir „Ostankino“ kanalui, dabar TV3 labiau žinoma kaip pramoginė televizija. Jos vadovė Laura Blaževičiūtė tikina, kad televizijai išlikti padėjo jos lankstumas, ir tiki, kad TV3 gyvuos dar ne vieną dvidešimtmetį.

– Tele–3 (Dabar – TV3) buvo įkurta pirmiausia kaip atsvara valstybinei televizijai. Kas dabar yra TV3? – 15min.lt paklausė L.Blaževičiūtės.

–  Dar 1995 m. Tele–3 atmintinėje buvo rašoma, kad Tele–3 siekia rodyti Lietuvos žiūrovams programą, praturtinančią ir pagyvinančią kiekvieno gyvenimą. Jau tada buvo užsibrėžtas tikslas būti geriausia televizija Lietuvoje, kurią žiūri visi. Buvo siekiama tobulėti, keisti nusistovėjusius televizijos standartus. Idėjiškai niekas nepasikeitė – esame socialiai atsakinga šeimos pramogų televizija. Siekiame pirmieji atnešti į Lietuvą pasaulines tendencijas, kurti kokybiškas lietuviškas programas, skatinti pilietiškumą ir ugdyti šeimos vertybes.

– Kokias svarbiausias funkcijas atlieka TV3 dabar – pramoginę, kultūrinę, informacinę...?

– Mus žiūri trys milijonai, todėl visos trys jūsų paminėtos funkcijos yra būtinos. Ilgiausiai rodoma laida TV3 televizijoje yra „Žinios“. Jau daugelį metų jos žiūrovų akyse populiariausios ir patikimiausios. Manome, kad tokie pramoginiai projektai, kaip „X Faktorius“, „Chorų karai“, „Tūkstantmečio odisėja“ ar „Lietuvos garbė“ yra šiuolaikinės populiariosios kultūros pavyzdžiai. Manome, kad televizija pati savaime yra kultūrinis reiškinys.

–  Tele–3 taip pavadinta buvo dėl to, kad iš tiesų buvo ne pirmoji televizija, bet trečioji. Kokią vietą dabar tarp Lietuvoje veikiančių televizijų užima TV3? Kas yra pagrindiniai jūsų konkurentai?

– Taip, tuo metu veikė tik 3 televizijos: „Ostankino“, nacionalinė ir Tele–3. Šiandien konkurentų skaičius nėra baigtinis – lietuviškų programų skaičius smarkiai išaugo, retransliuojamų mokamų programų skaičius taip pat nuolat auga. TV3 net devynerius metus iš eilės yra žiūrimiausia televizija Lietuvoje. Siekiame, išlaikyti tokias pozicijas ir 2013 metais.

– Kokią dalį jūsų programos sudaro prodiuserinių kompanijų laidos? Ką gaminate patys?

– Patys gaminame tik informacines ir naujienų laidas –  „TV3 Žinias“ ir „Savaitės komentarus". Būna ir specialių projektų, kuriuos gaminame patys, pvz., laida, kurią kūrė Mindaugas Rainys  – „Mano TV3“. Bet tokių nėra daug.

– Kaip atrenkamos prodiuserinių kompanijų laidos?

– Konkurso būdu, kur lemiantys kriterijai yra kūrybingumas, aukščiausia kokybė ir žemiausia kaina. Siekiame, kad kuo daugiau laidų gaminamų Lietuvoje, būtų kuriamos įsigyjant pasaulyje patikrintus ir populiarius formatus („Paslapčių namai“, „Lietuvos talentai“, „X Faktorius“, „Chorų karai“ ir pan.), tai padeda užtikrinti aukščiausią kokybę. Lietuvos prodiuseriai taip pat labai kūrybingi. Labai smagu, kad mūsų prodiuserių kuriami lietuviški serialai jau kuriami ir kitose šalyse.

– Kiek žmonių dirba TV3? Kas yra svarbiausi asmenys televizijoje?

– TV3 šeima tikrai netelpa į standartinės šeimos rėmus – tai ir nuolatiniai įmonės darbuotojai, ir laidas kuriančios prodiuserinės kompanijos, ir laidų vedėjai, ir patys žiūrovai, kurie labai aktyviai ir kritiškai vertina viską, ką mes darome, reiškia savo pageidavimus. Biuro koridoriuose tikrai išvysite ne vieną, vaikščiojantį su naminėmis šlepetėmis, atsivedusį savo  atžalą kartu, ar švenčiantį savo pergales būtent kartu su kolegomis.

Darbuotojų kaita yra mažesnė nei 2 proc., o tarptautinė darbuotojų apklausa rodo, kad darbuotojai TV3 Lietuvoje yra labiausiai motyvuoti ir labiausiai didžiuojasi darbu TV3. Didelė dalis darbuotojų dirba 10 metų ir daugiau. Visi yra labai labai svarbūs, nes tik dirbdami kartu iš širdies galime pasiekti tokių rezultatų.

– Vaikystėje, bent jau man, nauji televizijų sezonai būdavo šventė – naujos laidos, serialai, projektai, filmai. Ar ir dabar gyvenate tokiu ritmu? Kokias permainas atneša nauji TV sezonai?

– Sezonai pamažu nyksta. Pradedame gyventi nuolatinio naujo sezono ritmu. Žiūrovai Lietuvoje yra be galo reiklūs, todėl nuolat reikia ieškoti, kuo juos nustebinti ir sužavėti. Kartojimų laikai baigėsi. Visi turi daug gerų idėjų, bet laimi tie, kurie sugeba jas greičiausiai įgyvendinti.

– Kas yra jūsų žiūrovas?

– TV3 – šeimos televizija. Mūsų šeima apima net kelias skirtingas kartas, čia ir seneliai su anūkais, ir jaunos šeimos. Šio kanalo žiūrovas – žingeidus, jaunatviškas, mėgstantis kokybišką ir intelektualią pramogą, vakarus leidžiantis kartu su šeima.

– Kaip manote, TV3 gyvuos dar dvidešimtmetį? Kaip keisis televizija per, pavyzdžiui, artimiausius penkerius metus?

– TV3 tikrai gyvuos dar ne vieną dvidešimtmetį. Esame modernūs ir novatoriški, todėl keičiamės kartu su savo žiūrovu, žengiame koja kojon su naujomis technologijomis. Net ir šiandien jau nėra teisinga kalbėti tik apie TV3. Didžiuojamės jau visa MTG kanalų šeima – TV3, TV6 ir TV8, kur kiekvienas skirtas labai skirtingam žiūrovui. Žengiame paskui žiūrovą ir į skaitmeninę erdvę, lygiai prieš metus pradėjome pirmąją internetinę televiziją Lietuvoje tv3play.lt, kuri, naujausiais duomenimis, yra tarp 20 lankomiausių internetinių svetainių Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis