Dėl tokio sprendimo sutarė „Sodros", Užimtumo tarnybos bei Valstybinės darbo inspekcijos vadovai, bendru įsakymu patvirtinę tvarkos aprašą, numatantį vieningą informacijos pateikimą, kuris sumažins administracinę naštą darbdaviams, įdarbinantiems užsieniečius.
„Lietuvoje dirbantys užsienio šalių piliečiai turi teisę į visas socialines garantijas, todėl valstybės institucijos privalo turėti informaciją apie atvykstančius darbuotojus, jų darbo sąlygas, stebėti, kaip laikomasi įstatymų. Tačiau tuo pat metu negalime sukurti pernelyg painios sistemos, kurioje darbdaviai gaištų laiką teikdami analogišką informaciją skirtingoms institucijoms. Dėl šios priežasties trys institucijos sutarė dalintis informacija, kuri būtina bendros situacijos stebėsenai", - teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU forma) teikimas „Sodrai":
- Įdarbinus trečiosios šalies pilietį, pranešama ne vėliau kaip įdarbinimo dieną;
- Įdarbinus komandiruojamą užsienio valstybės pilietį (įskaitant Europos Sąjungos šalis), pranešama ne vėliau nei likus vienai dienai iki darbo Lietuvoje pradžios.
Pranešimai per „Sodros" elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius ar laikinai komandiruotus darbuotojus galės būti teikiami nuo 2019 m. lapkričio 4 d.
Tačiau darbdaviai atgaline tvarka taip pat turės pateikti ir informaciją už laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d. Ši informacija galės būti pateikta iki 2019 m. gruodžio 15 d.
Valstybinei darbo inspekcijai informacija apie Lietuvoje įdarbinamus trečiųjų šalių piliečius ir komandiruojamus darbuotojus yra būtina siekiant įsitikinti, kad darbuotojams mūsų šalyje užtikrinamos socialinės garantijos, kontroliuoti sezoninių ar komandiruojamų darbuotojų gyvenimo sąlygas, užkirsti kelią nelegaliam darbui.
„Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ar komandiravimas suteikia galimybę darbdaviams sušvelninti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau nesąžiningi darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja: naudojasi pigesne darbo jėga, nemokėdami mokesčių. Atsitinka ir taip, kad nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negauna už darbą priklausančio atlygio. Pasitaiko netgi atvejų, kai užsieniečiai nežino, kokiam darbdaviui jie dirba. Šie pakeitimai prisidės prie situacijos gerinimo", – sako Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
Užimtumo tarnyba informaciją apie įdarbinamus užsieniečius naudos darbo rinkos tendencijų stebėjimui ir teikdama siūlymus dėl kvotų sąrašo pagal profesijas, kurių darbuotojų Lietuvoje stokojama.
„Užimtumo tarnybai yra pavesta teikti siūlymus dėl kvotos dydžio nustatymo įdarbinant trečiųjų šalių piliečius Lietuvos rinkoje. Per „Sodrą" darbdavių teikiami duomenys sudarys sąlygas analizuoti patikimus duomenis, įvertinti realią situaciją darbo rinkoje, kad būtų suformuluoti tinkami pasiūlymai dėl kvotų dydžio", - sako Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė.
2018 m. Lietuvoje dirbo apie 42 tūkst. nenuolatinių užsieniečių iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, be to, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki spalio 1 d. išduoti 515 leidimai dirbti komandiruotiems užsieniečiams.
