Iš tiesų šio tipo spausdintuvas nėra jau tokia šviežia naujiena, kaip galvoja daugelis. Pirmieji 3D spausdintuvai atsirado jau prieš 30 metų. Iš pradžių jie buvo gremėzdiški, o gamybos sąnaudos – milžiniškos. Vėliau įranga tobulėjo, darėsi vis paprastesnė bei pigesnė. Šiuo metu 3D spausdintuvus žmonės perka ir naudoja savo reikmėms. Žinoma, kol kas ne masiškai.
Pavyzdžiui, 2015 metais pasaulyje parduota beveik 300 000 stalinių 3D spausdintuvų; kiekvienas jų kainuoja iki 5000 dolerių. Tikimasi, kad iki 2020 metų tarptautinė 3D spausdinimo industrija kasmet augs daugiau nei 31 procentu. O pardavimų apyvarta pasieks daugiau nei 21 milijardą dolerių. Šiuo metu spausdintuvų paklausa sparčiausiai auga sveikatos, statybos, automobilių dalių, orlaivių gamybos srityse.
Lietuviai užsiimantys 3D spausdinimu nė kiek nenusileidžia pasauliui – šalyje spausdinami aukštos kokybės metalo, plastiko, medžio ir kitų medžiagų gaminiai. Šiuo metu Lietuvoje – daugiau nei 20 įmonių, užsiimančių 3D spausdinimu.
Pagalba inovatyviam verslui
Verslo kūrimą dažnas sieja su nepriklausomybe bei savirealizacija. Tačiau verslo kūrimo pradžioje dažną apninka nežinomybė ir baimės. Iškyla klausimai – nuo ko pradėti, kur kreiptis, ką daryti jeigu nepasiseks, kur gauti finansavimą? Dar daugiau klausimų kilo 3D spausdinimu norintiems užsiimti specialistams, juk ši sritis dar neišbandyta ir nepatikrinta. Tačiau būtent inovacijų kūrėjams pagalbą siūlo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Pastarosios įgyvendintas projektas „Technostartas“ padėjo įsteigti 45 įmones. Iš jų net 12 įmonių savo veiklą vykdo informacinių technologijų srityje.
Šio projekto metu dalyviams buvo suteiktos nemokamos konsultacijos, skirtos verslo vystymui, investicijų pritraukimui, buhalterijos tvarkymui bei intelektinės nuosavybės klausimams. Jeigu ne „Technostartas“ kažin ar šiandien galėtumėte naudotis įmonės „Idėja 3D“ paslaugomis. Jos direktorius Eimantas Auglys sako: „Idėja sukurti įmonę, užsiimančią 3D spausdinimu, man šovė prieš 10 metų, o MITA padėjo realizuoti šį sumanymą. Įmonė užsiimanti 3D spausdinimu, modeliavimu ir skenavimu, įsikūrė 2014 metais, laimėjusi MITA organizuotą konkursą. Šiais metais MITA organizuoja įvairių konkursų startuoliams, siūlo akceleravimo programas užsienio šalyse, taip pat numato skirti finansavimą inovatyvaus verslo pradžiai ir plėtrai pagal naują ES priemonę „Inostartas“.
Vakarų kontekste pašnekovo įmonė išsiskiria tuo, kad daro tai, ką sugeba užsieniečiai, tačiau Lietuvos bei kitų šalių užsakovams siūlo itin konkurencingas kainas. Įmonė turi išskirtinį 3D spausdintuvą, kuriuo gamina sudėtingus, smulkius, tarsi juvelyriniai dirbiniai gaminius.
Šiuo metu daugelis įsivaizduoja, jog 3D spausdintuvas reikalingas tam tikroms detalėms gaminti. Tačiau, anot E.Auglio, technologijos vystosi beprotišku tempu, todėl netolimoje ateityje pamatysime naujos kartos spausdintuvus, kurie veiks efektyviau ir konkuruos su fabrikais. Pastarųjų vadovai susiėmę už galvų, nes jau šiandien dalį jų rinkos pasiėmė 3D spausdinimo įmonės, o netrukus pastarosios dar labiau plėsis. E.Auglys šypteli išgirdęs repliką, kad fabrikams artėja liūdnos dienos, tačiau sutinka su šiuo teiginiu.
Jau šiandien 3D spausdintuvu gaminami sąnariai, eksperimentuojama su žmogaus organų spausdinimu, mėginama spausdinti žmonių kaulus ir odą. Pašnekovas pasakoja turėjęs įdomų užsakymą: „Reikėjo atspausdinti itin plonus plastiko mėginus, o juos užsakiusi laboratorija tyrė, kuri plastiko rūšis tinkama auginti kremzlės audiniui. Neatmetu tikimybės, kad po 30 metų spausdinsime žmonių širdis.“
Lietuviai niekuo nenusileidžia užsieniečiams
„Žmonės Lietuvoje dar tik atranda 3D spausdinimą. Tačiau jau vykdomi tiek stambūs, tiek nedideli projektai. Žinoma, ši technologija brangoka, bet naudinga, ypač gaminant vienetinius daiktus ar prototipus“, – sako įmonės „Creatus“ vadovė ir dizainerė Gintarė Černiauskaitė. Dažnai žmonės galvoja, kad 3D spausdinimas skirtas gaminti nefunkcionaliems daiktams, tokiems, kurie neturi paskirties. Tačiau pašnekovė šį stereotipą nori sugriauti: „Gaminame produktus, skirtus laisvalaikiui ir medicinai. Pavyzdžiui, individualius įtvarus, pritaikytus konkretaus žmogaus anatomijai. Beje, įtvarų spalvos irgi pritaikytos kiekvienam pagal poreikį ar norus. Esame vieni pirmųjų 3D spausdinimo technologijas pritaikę įtvarų gamyboje. Šie įtvarai kur kas patogesni, štai rankos įtvaras sveria 80 gramų, kaklo – 60 gramų, o piršto – vos 4 gramus. Įprastiniai gipso analogai sveria gerokai daugiau. Be to, išgydžius traumą gipsas keliauja šiukšlių dėžėn. O tuo tarpu nebereikalingi ar sunešioti 3D technologija pagaminti įtvarai perdirbami į naujus.“
Tad pašnekovės kuriami įtvarai ne tik inovatyvūs ir funkcionalūs, bet ir draugiški aplinkai. Daugelis išskirtinių produktų dairomės užsienio rinkose. Tačiau G.Černiauskaitės pavyzdys rodo, jog čia pat, savo šalyje, galima rasti išskirtinių ir unikalių sprendimų ar produktų.
Pašnekovė sustoti neketina. Ji kaskart ieško naujų ir inovatyvių sprendimų tolimesnei įmonės veiklai ir plėtrai. Įmonė sėkmingai dalyvauja MITA projektuose. „Džiaugiamės šiuo bendradarbiavimu, dalyvaujame įmonei aktualiuose ir svarbiuose renginiuose, konferencijose ir parodose“, – pasakoja G.Černiauskaitė.
3D spausdintuvai pramonėje ir namuose
Lyderiaujančios lietuvių 3D spausdinimo įmonės mažina atotrūkį tarp prototipų ir pramoninės gamybos. Iš karto pradėti didžiulio tiražo pramoninę prototipo gamybą per brangu. Kur kas patogiau ir pigiau 3D spausdintuvu sukurti nedidelį produkto tiražą, jį išbandyti, o tada imtis masinės gamybos.
Įmonės „3D prototipai“, užsiimančios pramonine gamyba, direktorius Karolis Kvietkauskas pasakoja, kad įmonė viena pirmųjų Lietuvoje ėmė siūlyti unikalius 3D spausdinimo bei projektavimo sprendimus. Šiuo metu įmonė naudoja naują 3D spausdintuvą, kuris gamina metalinius gaminius. „Šis spausdintuvas pasižymi išskirtine kokybe, inovatyvumu ir žymiai greitesniu spausdinimu. Per 2017 metus pagaminome 33 000 detalių“, – džiaugiasi K.Kvietkauskas.
Šiandien pašnekovo įmonė 80 procentų savo produkcijos eksportuoja į Skandinaviją, Vokietiją, Olandiją, Prancūziją ir kitas Vakarų šalis.
Anot pašnekovo, jau reikėtų atskirti dvi 3D spausdinimo kryptis – skirtą individualiems gaminiams ir masinei gamybai. „Lietuviai vis dažniau savo buityje naudoja 3D spausdintuvus, jais taiso sugedusius prietaisus, vaikams spausdina žaislus ir t. t. Antroji 3D spausdinimo kryptis – visiškai kitokia. Dirbančios su pramone ir užsiimančios masine gamyba įmonės naudoja visiškai kitokią įrangą bei medžiagas. Šiuo metu 3D spausdintuvu gaminami metaliniai, keramikiniai ir plastikiniai gaminiai. O ateityje atsiras dar daugiau medžiagų bei tobulės įranga“, – teigia K.Kvietkauskas.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
