15min apsilankė įmonėje, mokančioje didžiausius atlyginimus. Nė vieno „Lamborghini“ ar kito prabangaus automobilio įmonės stovėjimo aikštelėje neišvydome – geriausiu atveju apynaujį „Peugeot“ ar „Volvo“.
Gegužės mėnesį „Šviesos konversijos“ darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 4300 eurų, o per visus metus vidutiniai atlyginimai čia – per 3000 eurų, tačiau įmonėje dirbantys žmonės atvirai kalba – mūsų mentalitetas ne toks, kad puikuotumėmės automobiliais.
Pagal sumokamus socialinio draudimo mokesčius „Šviesos konversija“ patenka tarp 100 didžiausių darbdavių, o čia dirba 215 darbuotojų.
Įmonės direktoriaus pavaduotojas dr. Donatas Podėnas patikina – šiemet reikės dar 30 darbuotojų, o per kelerius metus įmonė „išaugs“ ir naujas patalpas – reikės dar didesnių.
Tikimasi, kad buvusioje „Dvarčionių keramikos“ plytelių gamyklos teritorijoje iškils mokslo ir inovacijų centras.
„Dirbti Lietuvoje mums visiems yra privalumas. Mums visiems yra patogiau dirbti Lietuvoje, lietuviškai šnekėti, Vilnius yra puikus miestas ir darbuotojai sugrįžta iš užsienio į Lietuvą – ir dirba, ir jiems gerai. Lietuvoje yra didelis privalumas dirbti“, – patikina D.Podėnas.
Atidaro naują gamyklą
„Šviesos konversija“ ketvirtadienį oficialiai atidaro naujas gamybines patalpas, kurios leis gamybos apimtis išplėsti kone dvigubai. Naujose patalpose bus įdarbinta 30 naujų darbuotojų.
Jau skelbta, kad „Šviesos konversija“ įsigijo bankrutavusios keraminių plytelių gamintojos „Dvarčionių keramika“ pagrindinį kompleksą Vilniuje, Dvarčionyse – čia numatyta galimybė ateityje plėstis toliau, taip pat tikimasi, kad čia steigsis mokslo ir inovacijų centras.
„Plėsime gamybą, vykdysime mokslinius tyrimus, inovacijas. Ten nebus tik administracija – visi panašūs padaliniai, kurie buvo ir senajame pastate, bus ir naujajame. Bus didesnės apimtys. Mums senajame pastate nebeužteko patalpų vykdyti didelius užsakymus, pagaminti labai didelį kiekį lazerių per labai trumpą laiką, ko paprastai reikia industriniams klientams, o naujame pastate jau tą galėsime padaryti. Mes tapsime konkurencingesni“, – sako įmonės direktoriaus pavaduotojas.
Jis aiškina, kad svarbiausios gamyklai yra vadinamosios „švarios patalpos“, kur atliekami svarbiausi darbai – surenkami pagrindiniai komponentai ir derinami lazeriai.
„Gamybos apimtis gali plėstis labai daug, tai priklauso nuo užsakovų. Šiaip du kartus tikrai nesunkiai gali augti šiame naujame pastate – mes galėsime ganėtinai laisvai dirbti kelerius metus, po to vėl reikės – jei daugės užsakymų, vėl reikės statytis tolesnį korpusą“, – sako D.Podėnas.
Jis juokauja, kad, norint įsidarbinti „Šviesos konversijoje“, tereikia perskaityti kelias lentynas knygų.
„Mes nuolat ieškome, priimame darbuotojus. Per metus priimame 30–40 naujų darbuotojų. Tai ieškome. Universitetai turbūt yra pagrindinė vieta, kur mes ieškome, bet ateina ir didesnę patirtį turinčių darbuotojų. Smalsumas, kruopštumas, noras mokytis – čia pagrindiniai dalykai, kurių reikia, o visa kita galima išmokti“, – sako D.Podėnas.
Naujose patalpose įrengtos mokslinės laboratorijos su optiniais stalais – jos skirtos ne tik tyrimams, bet ir lazerinių sistemų surinkimui.
„Čia konkrečiai derinami mūsų kuriami optiniai parametriniai stiprintuvai, ruošiama visa lazerinė sistema konkrečiam klientui. Pačios laboratorijos universalios – jose galima atlikti tyrimus, galima surinkti, gaminti sistemas“, – sako įmonės atstovas.
Paklaustas, kam bus naudojama likusi gamyklos teritorija, D.Podėnas aiškina, kad čia bus kviečiamos įmonės burtis į mokslo ir inovacijų centrą.
„Idealu būtų turėti aukštųjų technologijų įmones, kurios galėtų kurti panašius produktus, ar kažkokius kitokius, kurie kurtų didesnę pridėtinę vertę“, – sako D.Podėnas ir aiškina, kad „Šviesos konversija“ su naujakuriais investuotų kartu.
Darbuotojus augina nuo universiteto suolo
D.Podėnas pasikuklina, 15min paklausus, kas lemia, kad netgi mažiausius atlyginimus gaunantys darbuotojus čia uždirbo iki 2500 eurų, o bendras vidurkis – 4300 eurų.
„Reikėtų žiūrėti ne vieną konkretų mėnesį, o visų metų vidurkį. Mes mokame pastovius atlyginimus, taip pat mokame premijas. Gegužės mėnesį išmokėjome vieną iš premijų – ketvirtinę. Dėl to tas atlyginimas buvo didesnis negu vidurkis, bet metinis vidurkis iš tikrųjų yra daugiau kaip 3000 eurų“, – sako D.Podėnas.
Jis patikina, kad visi darbuotojai įmonėje yra kvalifikuoti – visus darbus turi atlikti savo srities specialistai.
„Mes, kai priimame žmones, dažnai priimame jau gana aukštos kvalifikacijos, fizikus po magistro studijų – ir tada mums dar reikia juos ilgai mokyti, nuo kelių mėnesių iki metų, ar net kelerių, kad jie galėtų atlikti pačius sudėtingiausius darbus“, – sako D.Podėnas.
Jis patikina, kad į įmonę dirbti sugrįžta ir buvę emigrantai, pasisėmę patirties ar studijavę užsienyje.
„Pas mus atvyksta ir iš užsienio lietuviai, kurie studijavo ar dirbo universitetuose, komercinėse-gamybinėse įmonėse, kurie dirbo pas mūsų konkurentus. Atvykę į Lietuvą dirba pas mus. Tačiau apskritai didžioji dalis darbuotojų yra ugdomi Lietuvoje – kai kurie dar studijuodami atvyksta padirbėti puse etato pas mus. Išmoksta ir pabaigę studijas dirba pas mus“, – sako D.Podėnas.
Sėkmė pastatyta ant lazerių unikalumo
15min pašnekovas pasakojo, kad bendrovei pavyko išgauti sėkmės formulę, tačiau greičiausiai niekam jos pakartoti nebepavyks – svarbu buvo būti pirmam.
„Kad mes lyderiai, gal šiek tiek skambiai pasakyta. Mes turime konkurentų, tie konkurentai yra stipresni tam tikruose parametruose, mes – kituose parametruose. Mūsų didelis privalumas, kad mes anksti pradėjome pardavinėti savo prietaisus pramonės įmonėms ir pirmieji sukūrėme pramoninius mokslinius komercinius parametrinius stiprintuvus. Pradžioje nebuvo tokių įmonių, kurios gamintų tokius prietaisus, pirmus kelerius metus mes buvom vieninteliai, tai mums padėjo plėsti rinkas“, – sako D.Podėnas.
Jis aiškina, kuo unikalūs įmonės gaminami lazeriai – jie užtikrina keičiamų parametrų gausą itin plačiose ribose, dėl to juos galima pritaikyti specifiniams poreikiams – moksliniams tyrimams, pramonei. O kitas unikalumas – lazeriai stabiliai veikia daugelį metų, todėl jų priežiūra daug nekainuoja.
Vieno lazerio kaina, priklausomai nuo modelio, siekia ir 100 tūkstančių eurų, tačiau centre vykdomi ir individualūs užsakymai – šiuo metu tobulinama lazerinė sistema, kainuojanti 4 milijonus eurų ir daugiau.
„Su mūsų prietaisais pjaustomas grūdintas stiklas, safyras, gręžiamos skylutės, labai tikslių formų. Galutinis prietaisas turbūt yra mobilus įrenginys, telefonas ar planšetė. Mobilaus įrenginio gamybai įvairioms operacijoms naudojami labai įvairūs lazeriai. Mūsų lazeriai taip pat yra naudojami“, – sako D.Podėnas.
Jis patikina, kad yra daug sričių, kur „Šviesos konversijos“ lazeriai dar neparodė, ką gali, nors yra visiškai tinkami – kad ir medicinoje.
„Medicinoje mes tik žengiame pirmuosius žingsnius. Kai pradėsime gaminti lazerius medicinai, turėtume smarkiau pasiplėsti ir apyvarta galėtų mūsų augti“, – teigia D.Podėnas ir pažymi, kad lazeriai pasitarnautų regėjimo korekcijai.
„Šviesos konversija“ akcininkams už praėjusius metus išmokės 5 milijonus eurų dividendų. Įmonės pajamos pernai augo daugiau nei trečdaliu ir siekė 42,6 milijono eurų, o grynasis pelnas – kas trečias gautas euras (iš viso 14,5 mln. eurų). Bendrovei prisistatyti užsienio klientams padėjo ir įgyvendintas ES finansuojamas projektas.
Muitų karas gali net pagerinti rezultatus
D.Podėnas nurodo, kad daugiausia lazerių eksportuojama į JAV, ES šalis, taip pat Japoniją ir Kiniją.
„Pagal apimtis visa ES yra turbūt didžiausia mūsų rinka, tačiau vertinant pagal atskiras valstybes – kol kas dar JAV. Kinija yra labai smarkiai auganti, per labai trumpą laiką užaugo ir pralenkė Japoniją“, – sako D.Podėnas.
Muitų karas, kilęs tarp JAV ir Kinijos, atrodo, įmonei galėtų netgi atverti naujų galimybių.
„Mums gali padėti tas karas tarp JAV ir Kinijos – jeigu jie vieni kitiems įvedinės muitus ir jų prietaisai darysis brangesni vienoje ar kitoje šalyje, tai mums bus šansas daugiau parduoti“, – šypsosi D.Podėnas.
Lietuvoje yra vietų, kur veikia „Šviesos konversijos“ lazeriai, tarp jų Vilniaus universitete, tačiau didelių perspektyvų, ką veikti su išskirtiniais lazeriais Lietuvoje, D.Podėnas neįžvelgtų.
„Būtų idealus variantas, jei Lietuvoje naudotų tokius lazerius. Tačiau didžioji gamyba vyksta Pietryčių Azijos šalyse – Kinijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje. Jei Europoje vyktų panaši gamyba, naudojant mūsų lazerius, tai būtų labai gerai, bet vilčių didelių nėra – ten didesnės galimybės, daugiau darbuotojų ir įsikūrusios didžiosios įmonės“, – sako D.Podėnas.
Vieno lazerio galia – kaip 5000 Ignalinos atominių elektrinių
„Šviesos konversija“ gamina femtosekundžių trukmės impulsų lazerius. Tai tokia maža trukmė, kad į vieną sekundę sutilptų milijonas milijardų sekundžių.
Viena femtosekundė vienoje sekundėje sudaro maždaug tokią pačią dalį, kiek viena sekundė per 31,71 mln. metų.
„Tokie lazeriai generuoja trumpus impulsus, jų parametrai keičiami plačiame diapazone, tokie lazeriai naudojami industriniuose taikymuose ir moksliniuose tyrimuose. Kita produktų grupė – tai optiniai parametriniai stiprintuvai. Tai priedėlis prie lazerio, kuris padeda tolygiai keisti lazerio spalvą. Lazeris generuoja fiksuotą spalvą, ir lazerio generuojamos juostos ribose, spalvą galima keisti labai nedaug arba išvis negalima keisti. O su tuo priedėliu spalvą galima keisti labai plačiam diapazone nuo 200 nanometrų iki 20 mikronų – tai žymiai platesnis diapazonas, nei regimasis“, – pasakojo D.Podėnas.
Tačiau „Šviesos konversija“ atlieka ir unikalius projektus, o įdomiausias iš jų – unikali lazerinė sistema, kurios impulsai dar 1000 kartų trumpesni nei femtosekundžių diapazone – atosekundžių trukmės impulsų.
„Tai labai didelės galios lazerinė sistema, užima visą stalą, ilgą didelį kambarį. Tokių sistemų ES nusprendė pagaminti trijuose centuose: Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Dvi Lietuvos įmonės, „Šviesos konversija“ ir „Ekspla“, laimėjo vieną konkursą ir gamina galingą sistemą, kuri bus naudojama Vengrijoje“, – pasakoja D.Podėnas.
Jis lygina, kad vieno tokio lazerio impulso galia – apie 5,5 teravato. Palyginimui, tai 5–6 tūkstančiai kartų daugiau nei Ignalinos atominės elektrinės bloko. Tik per labai trumpą laiko intervalą – per tiek laiko šviesos nuskriejamas atstumas būtų matuojamas atomų branduolių skersmenimis.
„Toks lazeris bus plačios prieigos centre – vartotojai galės ateiti ir atlikti mokslinius tyrimus su tokiu lazeriu. Pasikartojimo dažnis bus gana didelis su tokiu lazeriu, čia bus unikalūs parametrai, lyginant su kitais dviem centrais“, – sakė D.Podėnas ir palinkėjo mokslininkams plačios fantazijos tyrimams.
Jis tikisi, kad po derinimo dar pavyks lazerio galingumą padvigubinti iki 10 TW galios. Anot jo, tokios galios lazerius jau galima naudoti ir elementariosioms dalelėms kurti vakuume.
„Jei sufokusuosi lazerį į medžiagą, tai ją išgarins – bus sugeneruojama plazma toje vietoje. Sugeneruoti plazmą nereikia tokių milžiniškų galių, čia jau galinga plazma susigeneruotų. Net ir paprastas lazeris, mūsų bestseleris „Pharos“, kai pjauna grūdintą stiklą ar safyrą – toje vietoje jis medžiagą tiesiog išgarina.
Generuojama plazma ir ji yra išmetama, o aplinka nėra šildoma. Jei naudojami ilgesnių impulsų lazeriai, aplinka įkaista, paviršius išeina nelygus. Su mūsų lazeriais galima gauti labai lygų pjūvį nepažeidžiant likusios medžiagos“, – sako D.Podėnas.
Tačiau didelės galios lazeris, anot jo, įdomiausias įmonės projektas – pati sistema kainuoja apie 4 mln. eurų, projektas trunka trečius metus.
Didelė dalis darbo atliekama rankomis
Nepaisant to, kad lazeriai yra aukščiausių technologijų šedevrai, didelė dalis darbo atliekama rankomis, o sukurti lazerį trunka kelerius metus.
„Dirbtuvėse, turime net keturis CNC frezavimo centrus, kompiuterinio valdymo frezavimo staklės pagamina didžiąją dalį mūsų naudojamų mechaninių komponentų, taip pat turime vienas kompiuterinio valdymo tekinimo stakles“, – aiškina D.Podėnas.
Iš metalo išpjauti komponentai plaunami, tuomet keliauja į dirbtuves.
„Vieną lazerį sudaro gal 1000 detalių pačių įvairiausių – yra ir optinių elementų, ir mechaninių, elektronikos – skaičiuojant kiekvieną elementą bus labai daug“, – kantriai aiškina D.Podėnas. Anot jo, sukurti „Pharos“ lazerį užtruko 3–4 metus.
D.Podėnas paaiškina, kad kiekvienas lazeris yra gaminamas kaip individualus užsakymas, dėl to gamyboje neišeina pritaikyti robotų – kiekvieną lazerį renka, derina ir testuoja darbuotojai.
„Pačios svarbiausios patalpos – švarios patalpos. Žmonės, kurie dirba viduje, turi apsirengti specialiais rūbais, specialiu apavu. Ten jau surenka patį lazerį, patikrina parametrus, testuoja“, – sako D.Podėnas.
