Traktorininkas pagal išsilavinimą J.Pauliukonis eina 44 metus, tačiau niekada gyvenime oficialiai nedirbo. Dirbti jis norėtų, tačiau gyvena atokioje vietovėje, kur darbo nėra, o į artimiausią miestą galimybės važinėti jis kol kas neturi. Prašo pagalbos, bet tokios, kokios jis nori, nesulaukia. Darbo birža bedarbio situaciją įvardija kaip probleminę, mat darbo pasiūlymų traktorininkams nėra daug, o keisti profesijos vyras nenori.
Traktorių įsigijo iš pašalpų
J.Pauliukonis gyvena Ringailių kaime, Kaišiadorių rajone. Po to, kai 1992 metais, vyrui baigus mokyklą, mirė jo tėvas, J.Pauliukonis niekur taip ir neišvažiavo, liko gyventi su mama.
„Tėvas mirė 1992 metais, kai baigiau mokyklą, taip ir likau tame kaime. Nesusiradau nei merginos, nieko, taip ir likau. Karvė buvo, pašienaudavau, taip ir likau“, – 15min pasakojo vyras.
Į Darbo biržą vyras užsiregistravo tik 2012 metais, tiesa, iš Darbo biržos niekada jokios pašalpos sako negavęs. Pašalpą jam mokėjusi savivaldybė – porą metų mokėtas lėšas vyras kaupė ir taip sutaupė savo traktoriui, kuris, pasak jo, kainavęs kelis tūkstančius eurų.
„Negeriu, nerūkau, tai vis atsidėdavau tuos pinigus. Iš to traktorių ir nusipirkau“, – pasakojo J.Pauliukonis.
Tačiau iš to traktoriaus mažai naudos – namie ūkyje darbams nudirbti užtenka, tačiau samdomiems darbams jis yra kiek per mažas, tikino vyras.
Į Darbo biržą vyras kreipėsi tik tada, kai buvo įvestas privalomas sveikatos draudimo mokestis – nors darbo jam susirasti taip ir nepavyko, bent jau PSD yra draudžiamas valstybės.
„Dirbdavau pas bobutes – tai kelią padarai, tai kokią bulvę pasodini, taip daugiausia iš pensijos mane išlaikė visą laiką“, – pasakojo iš mamos pensijos gyvenantis ir apie darbą svajojantys traktorininkas.
Į miestą važiuoti dirbti – per toli
Darbo birža sako, kad visko pats ieškokis. Atvažiuoji, pasirašai, kad darbo nėra, ir viskas. Jau daug metų važinėju. Koks tikslas? – svarstė J.Pauliukonis.
1992 metais Aukštadvario žemės ūkio mokyklą baigęs J.Pauliukonis sako, kad sutiktų važiuoti dirbti ir į miestą, jeigu tik darbo ten jam atsirastų. Artimiausias – Žiežmariai – yra maždaug už 15 kilometrų. Tačiau ir ten vairuotojo pažymėjimo neturinčiam vyrui nusigauti nėra labai lengva.
„Reikia į miestą važiuoti, nes čia aplinkui nieko nėra. Iki Žiežmarių 15 kilometrų. Ten būtų įmanoma darbą rasti, bet yra problema su gyvenamuoju plotu. Su autobusu gal ir nuvažiuosi, bet jeigu slenkantis grafikas, tai gali ir nepataikyti į autobusą, niekas juk nelauks“, – svarstė J.Pauliukonis.
Jis pasakojo prašęs iš Kaišiadorių rajono darbo biržos paramos vairuotojo pažymėjimui išsilaikyti, kad galėtų važinėti į miestą, tačiau jos negavo. Taip pat vyras svarsto, kad valstybė jam galėtų padėti išsinuomoti būstą artimiausiame mieste – norėtų, kad pirmas nuomos mokėjimas būtų užlaikytas iki kol jis gaus algą.
„Darbo birža sako, kad visko pats ieškokis. Atvažiuoji, pasirašai, kad darbo nėra, ir viskas. Jau daug metų važinėju. Koks tikslas? – klausia vyras ir liūdnai priduria. – Nieko nedarysiu. Vieną dieną palaidoju ir kitos laukiu. Taip ir gyvenu.“
Be to, pasakojo vyras, jis sulaukia ir patyčių dėl to, kad ieško darbo. „Vienąkart kvatojo. Pasikvietė specialistė, pamatė, kad niekur nedirbęs, pradėjo kvatot. Sarmata, bet ką daryt, o pagalbos jokios“, – pasakojo J.Pauliukonis.
Ką siūlo darbo birža?
„Šiuo atveju vyro darbo paiešką riboja tolima gyvenamoji vieta ir susisiekimo sunkumai – klientas gyvena nutolusioje nuo rajono centro vietovėje, nuosavo automobilio nevairuoja ir neturi, nėra visuomeninio transporto galimybių. Dėl šių priežasčių ir darbo patirties trūkumo asmuo yra priskirtas ribotų įsidarbinimo galimybių grupei“, – 15min aiškino Kauno teritorinės darbo biržos Kaišiadorių skyriaus vedėja Ramutė Sinkevičienė.
Pasak jos, J.Pauliukonio gyvenamojoje vietovėje nėra potencialių darbdavių įsidarbinimui, artimiausios vietos yra Žiežmariuose.
„Buvo pateikti pasiūlymai įsidarbinti Žiežmariuose veikiančioje įmonėse traktorininku ar pagalbiniu darbininku, tačiau atsakymai buvo neigiami dėl susisiekimo sunkumų ar darbo patirties trūkumo. Siūlytos darbo vietos kituose rajonuose, kur suteikiama apgyvendinimo galimybė, tačiau įsidarbinti nepavyko – pasirinkti kiti kandidatai“, – aiškino specialistė.
Šiuo atveju vyro darbo paiešką riboja tolima gyvenamoji vieta ir susisiekimo sunkumai – klientas gyvena nutolusioje nuo rajono centro vietovėje, nuosavo automobilio nevairuoja ir neturi, nėra visuomeninio transporto galimybių, – aiškino Darbo biržos atstovė.
2018 m. birželio viduryje, atsižvelgiant į vyro ilgalaikę bedarbystę ir sunkią finansinę padėtį, jam pasiūlyta dalyvauti Užimtumo didinimo programoje Nemaitonių seniūnijoje ir 2 mėnesius dirbti pagalbiniu darbininku: „Klientas šio pasiūlymo, deja, atsisakė. Darbo vieta būtų buvusi jo gyvenamoje vietovėje.“
Ką dar galėtų pasiūlyti J.Pauliukoniui, Darbo birža nedetalizavo. Problema ta, kad vyras būtinai nori dirbti traktorininku, tačiau tokių darbo vietų visoje Lietuvoje yra labai mažai.
„Dalyvauti profesiniame mokyme ir įgyti naujų kompetencijų ar kitą kvalifikaciją vyrui buvo siūlyta dukart – 2016 m. ir 2018 m. Tuomet vyras šios galimybės atsisakė dėl nutolusios gyvenamosios vietos, susisiekimo su mokymo įstaiga sunkumų“, – paaiškino Darbo biržos specialistė.
Vos kelios vietos traktorininkams
„Ši istorija atskleidžia vieną dažniausių nedarbo regionuose problemų – regionuose nėra tinkamai išvystyta susisiekimo infrastruktūra, nėra pakankamai visuomeninio transporto galimybių, kurios padidintų regionuose gyvenančių asmenų įsidarbinimo ir užimtumo galimybes. Taip pat iš kliento veiksmų ir bendravimo su darbo biržos specialistais ar potencialiais darbdaviais galima daryti prielaidą, kad vyrui trūksta socialinių įgūdžių, aktyvumo, motyvacijos. Šiuo atveju yra reikalingos kompleksinės socialinių įgūdžių paslaugos“, – aiškino R.Sinkevičienė.
Ši istorija atskleidžia vieną dažniausių nedarbo regionuose problemų – nėra pakankamai visuomeninio transporto galimybių, kurios padidintų įsidarbinimo ir užimtumo galimybes, – aiškino R.Sinkevičienė.
Šių metų liepos 1 d. Lietuvos darbo biržos informacinėje sistemoje buvo registruotos 66 laisvos darbo vietos traktorininkams.
Kelerių metų tendencijos rodo, kad traktorininko kvalifikaciją turinčių darbuotojų pasiūla šiek tiek viršija paklausą, daugiausia tokių darbo pasiūlymų yra užregistruojama pavasarį, kai prasideda žemės ūkio darbai.
Per 2018 m. pirmąjį pusmetį buvo užregistruota 1140 traktorininkams skirtų laisvų darbo vietų (2017 m. atitinkamu laikotarpiu – 1108), o per 2018 m. pirmąjį pusmetį šalies teritorinėse darbo biržose registravosi 1512 traktorininko darbo ieškančių asmenų (2017 m. atitinkamu laikotarpiu – 1454).
