„Duomenys, kuriuos skelbiame – pesimistiški. Kiekvieną ketvirtį stebime kritimą. Dėl visiems suprantamų priežasčių sausis dar nebuvo toks blogas kaip balandis. Liepą krova krito 28,1 proc., lyginant su praėjusių metų liepą. Tai galima paaiškinti, kad dėl sankcijų neliko birių krovinių, kaip trąšų, sumažėjo netgi žemės ūkio produktų“, – teigė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Pakito krovinių struktūra Klaipėdos uoste: augo skystųjų krovinių, kaip naftos, suskystintų gamtinių dujų, gerokai išaugo krovinių konteineriuose, tačiau mažėjo birių krovinių, rūdos.
Pirmų septynių mėnesių duomenys rodo, kad krova Klaipėdos uoste siekė 20,5 mln. tonų ir buvo 19 proc. mažesnė nei pernai.
„Tai iš principo yra pozityvu, prognozės buvo pesimistiškesnės. Gal neišsipildys tos niūrios prognozės, kaip metų pradžioje manyta. Tai rodo, kad Klaipėdos uosto kompanijos skiria daug dėmesio naujiems kroviniams pritraukti. Be to, daro viską, kad netektys būtų kompensuotos kitais srautais“, – kalbėjo V.Šileika.
Didžiausia konteinerių krova Klaipėdos uoste buvo fiksuota 2018 metais, kai buvo perkrauta 758 2444 TEU. Po kritimo 2020-aisiais prasidėjo augimas, kuris ypač ryškus yra šiemet, ir 2022-ųjų krova jau gali būti rekordinė. Tačiau didžioji dalis krovinių sudaro vadinamojo transšipmento: kai konteineriai perkraunami iš laivo į laivą.
Gerokai krenta lietuviškas eksportas ir importas, gabenamas konteineriais. Ir šis rodiklis, anot V.Šileikos, neramina.
Grūdų bus tiek pat, tik prastesnių
Pasak kompanijos „Vakarų krova” vadovo Gedimino Rimkaus, lietuviškų grūdų prekybininkai sako, kad derlius šiemet bus panašus kaip pernai, bet problema yra dėl kokybės – dėl prastesnių orų bus daugiau pašarinių grūdų.
Klaipėdos uoste kraunami ir ukrainietiški grūdai, seno derliaus kukurūzai. Tačiau, pasak G.Rimkaus, galimybes turėti daugiau ukrainietiško krovinio, riboja logistinė grandinė.
„Pagrindinis klausimas, siaurasis kakliukas, yra logistika, nėra tiek transporto, vagonų, kad laisvai galėtų keliauti. Prie Lietuvos – Lenkijos sienos reikia perkrauti į automobilius arba konteinerius, o ten esantys perkrovimo terminalai nėra išvystyti”, – aiškino krovos kompanijos vadovas.
Krova auga tik Latvijoje
Klaipėdos uostas, nors ir fiksuojantis neigiamą rezultatą, vis dar išlieka lyderiu tarp Baltijos uostų.
Tačiau Latvijos uostai, praėjusiais metais turėję gana prastą rezultatą, šiemet turi teigiamą krovos rezultatą: Rygoje krova augo 13 proc. iki 13,1 mln. tonų, Ventspilyje augo 25 proc. iki 8,2 mln. tonų. Taline krova krito 15 proc. iki 9,5 mln. tonų.
Tiesa, V.Šileikos teigimu, toks kaimyninių uostų rezultatas galėjo būti pasiektas kraunant nesankcionuotą rusišką krovinį. Lietuvos kompanijos jau kurį laiką vengia dirbti su rusiškais kroviniais.
Rusijos uostuose Baltijos jūroje krova smuko: Kaliningrade, LJKKA turimais duomenimis, konteinerių srautas mažėjo 61 proc., Sankt Peterburge – 41 proc.
