Seimas nori uždrausti anoniminius valiutos keitimo sandorius, kai suma yra didesnė nei 3 tūkst. eurų. Tokia nuostata numatyta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisose, kurios Seime bus svarstomos antradienį. Šiuo metu asmens dokumentą, keičiant pinigus valiutų keityklose, reikia rodyti tik tuomet, jeigu suma viršija 6 tūkst. eurų.
Reikalavimai Lietuvoje ir taip yra griežtesni nei Europos Sąjungoje – pagal bendrijos direktyvą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento būtina prašyti tik tuomet, kai keičiama suma viršija 15 tūkst. eurų.
Žmogui keičiant didelę pinigų sumą, pinigų keityklos privalo ne tik padaryti dokumento kopiją, bet ir patikrinti, ar tas asmuo nėra ieškomas.
Be to, įstatyme numatomos griežtos baudos už jo nuostatų nesilaikymą.
Valiutų keityklos vadovas: žmonės ir taip bėga lauk
Nauji rinkos ribojimai nepatinka valiutų keityklų savininkams. Štai bendrovės „Konversita“ vadovas Vaidas Juška prižiūri 7 „Top Exchange” valiutų keityklas.
„Lietuvoje per 20 pastarųjų metų nebuvo nustatytas nė vienas pinigų plovimo valiutos keityklose atvejis, nebuvo iškelta nė viena byla“, – 15min aiškino V.Juška. Todėl jam pinigų keitimo ribojimas kelia tik nuostabą.
Vyras aiškino, kad tokiu būdu valiutos keitimas Lietuvoje bus paprasčiausiai kriminalizuojamas.
V.Juška skaičiuoja, kad nauji reikalavimai keitykloms nemažai kainuos.
„Per dieną 5–6 valandos papildomo darbo. Dokumentų skanavimas, tikrinimas, ar žmogus ieškomas, ar ne, ar dokumentas nepadirbtas“, – kalbėjo V.Juška.
Jis mano, kad jeigu įstatymas bus priimtas, daug žmonių tiesiog neis į Lietuvos valiutų keityklas.
„Lietuvos garvežys čia prieky važiuoja, nors to visiškai nereikalauja Europos Sąjungos direktyva. Yra žmonių, kurie nori pasikeisti pinigų, bet, paprašius dokumento, bėga lauk. Važiuos į Lenkiją žmonės keistis pinigų. Tai žlugdo smulkųjį verslą. Jie nenori atskleisti savo tapatybės“, – kalbėjo V.Juška.
Jis taip pat aiškino, kad pačių valiutų keityklų operatoriai svarstys apie galimybę persikelti į kitas Europos Sąjungos šalis, kuriose reikalavimai nėra tokie griežti.
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba už šiurkščius įstatymo pažeidimus galės skirti baudą nuo 2 tūkst. iki 5,1 tūkst. eurų.
„Taigi akcininkui atsakomybė grėstų net ir už dokumento nepaprašymą, nes tai įstatymo pakeitimo projekto atžvilgiu laikoma šiurkščiu įstatymo pažeidimu“, – įstatymą analizavo V.Juška.
Sandorių ribojimą atidėjo
Vyriausybė taip pat palaimino įstatymą, kuriuo numatoma uždrausti didesnius nei 3 tūkst. eurų vertės atsiskaitymus grynaisiais pinigais.
Kol kas šis įstatymas įstrigo Seime – nors sulaukė žodinio palaikymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete, tačiau prie jo planuojama sugrįžti jau tik Seimo rudens sesijoje. Seimo nariai aiškino norintys pasigilinti į prevencijos ir kontrolės priemones, taip pat susijusius pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimus.
Finansų ministras Vilius Šapoka kantriai aiškino, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimai leistų sumažinti šešėlį, ir vardijo užsienio šalių pavyzdžius.
„Projekto tikslas labai aiškus – prisidėti kovojant su šešėline ekonomika, – komiteto posėdyje teigė V.Šapoka. – Tai mažina paskatas turėti neapskaitytų pajamų, nes tuomet sumažėja aprėptis, kur būtų galima įsigyti niekur nefiksuojat brangius kūrinius, brangią buitinę techniką ar kita. Tai suveikė kitose šalyse.“
15min jau rašė, kad įsigaliojus tokiam draudimui, pavyzdžiui, gali kilti keblumų įsigyjant automobilį savaitgalį.
