Už gerą išsilavinimą giriama, bakalauro ir magistro studijų programas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) pabaigusi A.Armonaitė į Seimą šių metų spalį išrinkta antrąjį kartą.
Būsimos premjerės Ingridos Šimonytės į ekonomikos ir inovacijų ministres siūloma A.Armonaitė yra jauniausia kandidatė į naująjį ministrų kabinetą, tiek oponentų, tiek verslo atstovų giriama už lyderės savybes ir kompetenciją.
Politinę karjerą nuo 2006 metų A.Armonaitė pradėjo jaunimo organizacijose, kuomet įstojo į Lietuvos liberalų jaunimą. Tačiau lyderės savybės atsiskleidė jau anksčiau – dar mokykloje.
„Kada nors ji bus Lietuvos prezidentė...“
Rūta Sodeikienė, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos Neformaliojo ugdymo ir pagalbos skyriaus vedėja ir buvusi A.Armonaitės auklėtoja 15min atskleidė daugiau detalių apie politikės metus, praleistus mokykloje.
„Su Aušrine susipažinau 2000 metų rudenį. Į mokyklą įžengė nauja penktokų laida – 5c klasė. Aukšta, melsvų akių, garbanė nuo pirmų dienų mokykloje pasižymėjo drąsa, tvirtu charakteriu. Draugiška, mandagi, komunikabili mergaitė. Ir stipri asmenybė, turinti lyderės savybių“, – tikino ji.
R.Sodeikienė A.Armonaitės auklėtoja mokykloje buvo aštuonerius metus – nuo 5 iki 12 klasės. Mokytojos teigimu, nors būta visko, bet A.Armonaitė niekada nekėlė jokių rūpesčių.
„Buvo šauni mokinė – mokėsi gerai, įvairių veiklų iniciatorė, minčių generatorė. Atsakingai atlikdavo paskirtas užduotis. Puiki pašnekovė, turinti tvirtą savo nuomonę ir sveiką humoro jausmą. Klasėje turėjo autoritetą. Niekada nemačiau konfliktuojančios. Bendraklasiai Aušrinę gerbė ir ja pasitikėjo“, – kandidatę į ministres apibūdino jos buvusi auklėtoja.
Buvo šauni mokinė – mokėsi gerai, įvairių veiklų iniciatorė, minčių generatorė, – apibūdino buvusi auklėtoja.
Be to, mokykloje A.Armonaitei teko vadovauti mokinių tarybai. Tai, pasak mokytojos, ją išmokė suburti komandą, savarankiškai ir atsakingai priimti mokinių bendruomenei reikšmingus sprendimus, organizuoti veiklas, spręsti įvairius klausimus.
„Aušrinė puikiai susitvarkė. Mokėjo susitarti su visais: ir su bendraamžiais, ir su jaunesniais mokiniais, ir su mokytojais. Stebėdama jos komunikavimą, ryžtą, darbštumą ir diplomatiškumą, ne kartą esu pagalvojusi: „Kada nors ji bus Lietuvos prezidentė...“, – prisiminė R.Sodeikienė.
Aktyvus susidomėjimas politika – vyresnėse klasėse
Tiesa, politika A.Armonaitė ypač susidomėjo 11–12 klasėje. R.Sodeikienė pasakojo, jog istorijos mokytojos paskatinta ji dalyvaudavo Europos parlamento organizuotuose konkursuose apie Europos Sąjungą, NATO.
„Kaip prizininkė keliavo į Briuselį, dalyvavo jaunimo organizacijų veiklose. Taip jos gyvenime ir atsirado jaunieji liberalai. Todėl jos pasirinkimas studijuoti politikos mokslus buvo natūralus ir savaime suprantamas dalykas“, – įsitikinusi ji.
Tiesa, pati A.Armonaitė yra sakiusi, kad mokykloje svarstė apie žurnalistinę ateitį.
Anot R.Sodeikienės, A.Armonaitės buvo pilna visur: ir sporto, ir meniniuose, ir akademiniuose renginiuose. Be to, nors visi dalykai jai sekėsi gerai, kiek pamena jos mokytoja, A.Armonaitės stiprybės labiau pasireiškė humanitariniuose ir socialiniuose, menų moksluose. Visada domėjosi istorija, politika.
15min kalbinti verslo atstovai ir kolegos pažymi, jog A.Armonaitė yra žmogus, nebijantis priimti sunkių sprendimų. Tai patvirtina ir R.Sodeikienė, anot kurios, Aušrinė visada turėjo savo tvirtą nuomonę.
„Stipri derybininkė. Galėdavo laisvai dalyvauti diskusijose. Bet niekada įkyriai nesiūlė savo nuomonės, o kalbėjo visada argumentuotai“, – tikino pašnekovė.
Stipri derybininkė. Galėdavo laisvai dalyvauti diskusijose. Bet niekada įkyriai nesiūlė savo nuomonės, o kalbėjo visada argumentuotai.
Universitete gilinosi į verslo problemas
VU TPSMI ji įsigijo politikos mokslų bakalauro bei viešosios politikos analizės magistro laipsnius. Pastarosios studijos padarė didžiausią įtaką profesinei veiklai, 2017-ais 15min duotame interviu tikino A.Armonaitė.
„Magistrinį darbą rašiau apie verslo priežiūros institucijų pertvarką“, – tuomet interviu pasakojo ji.
VU TSPMI profesorius ir dėstytojas dr. Vitalis Nakrošis, Viešosios politikos ir analizės programos koordinatorius bei A.Armonaitės magistrinio darbo vadovas, 15min paaiškino, jog ši studijų programa orientuota į viešojo sektoriaus problemų sprendimą, bendradarbiavimą tarp suinteresuotų grupių ir lyderystę.
„Manau, toks išsilavinimas yra labai tinkamas vykdomojoje valdžioje, kur reikės užsiimti ne tik teisėkūra, parlamentine kontrole, kaip tą daro Seimo nariai, bet ir įgyvendinti Vyriausybės programą, strategines iniciatyvas ar prioritetus“, – sakė jis.
V.Nakrošis prisiminė, jog A.Armonaitė studijavo labai stipriame magistro studentų kurse, kurio absolventai taip pat yra įvairūs vadovai, įskaitant Vytautą Mitalą ir Laisvės partijos frakcijos vadovę Ievą Pakarklytę.
„Tas kursas išsiskyrė geru tarpusavio bendradarbiavimu ir labai aukštais pasiekimais“, – tikino pašnekovas.
V.Nakrošio teigimu, A.Armonaitė studijų metais gilinosi į verslo reglamentavimą, galimą optimizavimą, supaprastinimą – būtent už šiuos klausimus ir yra atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Ji verslo aplinkos ir reglamentavimo klausimais jau anksčiau domėjosi, studijų laikotarpiu dirbo vienoje iš verslo asociacijų“, – sakė jis.
Verslo aplinkos ir reglamentavimo klausimais jau anksčiau domėjosi, studijų laikotarpiu dirbo vienoje iš verslo asociacijų.
A.Armonaitė 2013–2015 metais buvo Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ analitikė.
Profesorius prisiminė, jog A.Armonaitė studijų metu pasižymėjo lyderyste ir aktyviu bendradarbiavimu, organizuodavo bendras studentų iniciatyvas, jungtinius projektus.
„Kiek pamenu, ji visada būdavo tų įvykių centre. Lyderystės potencialas matėsi iš karto“, – tikino jis.
Tiesa, nors akademiniais pasiekimais kandidatė į ministrus ir galėjo pasigirti, ji nebuvo tarp pačių geriausių studentų. A.Armonaitė, pasak profesoriaus, buvo daugiau veiklos žmogus.
„Tai tikrai veiklos žmogus, su orientacija į verslo sąlygų gerinimą, reglamentavimo tobulinimą“, – įsitikinęs V.Nakrošis.
A.Armonaitė dirbo ne vienoje Lietuvos bei tarptautinėse organizacijose. Be jau minėtų, ji buvo Vilniaus jaunimo reikalų tarybos (VJRT) narė, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) valdybos narė ir Europos Tarybos Patarėjų tarybos jaunimui narė, Graikijos jaunimo politikos peržiūros ekspertė.
Krizė suskaldė liberalus
Liberalaus jaunimo organizacijų veikloje dalyvavusi A.Armonaitė į Seimą pateko pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą, tačiau partiją sukrėtęs skandalas jaunąją politikę kartu su bendraminčiais privertė įkurti naują politinę jėgą. Ji, nustebinusi net politologus ir sociologus, sėkmės sulaukė jau per pirmuosius rinkimus į Seimą.
2016-ųjų gegužę Liberalų sąjūdį, kuriam priklausė A.Armonaitė, sudrebino skandalas, kuomet Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu. Tyrimo centre – tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir koncerno „MG Baltic“ vadovai.
Tą pačią dieną E.Masiulis paskelbė, kad atsistatydina iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų ir traukiasi iš partijos, o taip pat atsisako Seimo nario mandato. Atsižvelgdama į E.Masiulio prašymą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jo Seimo nario mandatą panaikino nuo 2016 m. gegužės 20 dienos.
Kilęs skandalas įvarė pleištą tarp partijos narių, tačiau susiskaldymas tuo nesibaigė. 2018-ųjų rudenį Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyrius nusprendė per savivaldos rinkimus kelti ne partijos, o naujai buriamo rinkimų komiteto „Už Vilnių, kuriuo mes didžiuojamės“ sąrašą. Jam vadovauti ėmėsi sostinės meras, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius.
Sostinės merui oficialiai paskelbus apie pasirinktą formą rinkimuose, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas paragino R.Šimašių ir jį parėmusią Vilniaus skyriaus vadovę A.Armonaitę pasitraukti iš partijos vicepirmininkų. Politikai taip ir padarė.
2019-ųjų birželį buvo įsteigta liberali Laisvės partija, kurios pirmininke išrinkta Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Ji vienintelė pareiškė norą eiti šias pareigas.
Oponentai ir giria, ir prikiša radikalumą
A.Armonaitė – viena iš tų retų politikų, sulaukiančių ir bendražygių, ir politinių oponentų, su kuriais jai teko dirbti 2016–2020 metų kadencijos komitetuose, įvertinimų.
Praėjusios kadencijos Seime politikė dirbo Europos, Sveikatos, Užsienio reikalų komitetuose, Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitetyje, priklausė savižudybių ir smurto prevencijos komisijai.
„Ji turi gerą išsimokslinimą, geras lyderio savybes. Turi ir pamatines prigimtines savybes, ir įgytas – kiek per savo amžių galėjo įgyti. Ji visa tai turi. Dabar priklausys, kokia komanda bus kartu su ja“, – kalbėdama su 15min pagyrų kandidatei į ekonomikos ir inovacijų ministres negailėjo socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Jos nuomone, A.Armonaitė drąsiai priima sprendimus, o tokia savybė yra ypač reikalinga Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.
„Ši ministerija besitransformuojanti iš senoviško suvokimo, kas yra ekonomika, ūkis. Tai ne vien inovacijos. Vis tiek esame į ateitį einanti valstybė kartu su visu pasauliu. Reikia jaunatviško požiūrio ir drąsių sprendimų. Manau, kad tai yra puikus pasirinkimas“, – aiškino socialdemokratė.
Reikia jaunatviško požiūrio ir drąsių sprendimų. Manau, kad tai yra puikus pasirinkimas, – sakė R.Budbergytė.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas kandidatei į ekonomikos ir inovacijų ministres neturėjo didelių priekaištų kaip asmenybei ir išskyrė politikės komunikabilumą bei aktyvumą.
„Politikas, su kuriuo galima bendrauti, turėti bendrus reikalus, net ir oponuojant“, – 15min sakė jis.
Tačiau, kaip politinis oponentas, jis atkreipė dėmesį, jog jų pažiūros smarkiai skiriasi.
„Kaip opozicinė frakcija tikrai negaliu girti žmogaus, kurio nuostatoms nepritariu. Ji yra kraštutinė liberalė – labai radikali, kuri gali siūlyti sprendimus, labai nenaudingus Lietuvai, ir kurie tikriausiai reikš didesnę privatizaciją, stambaus verslo įsigalėjimą. Galimas labai didelis socialinis nuostolis“, – įspėjo jis.
Verslas nori greitų ir drąsių sprendimų
O kaip A.Armonaitę vertina verslas ir ko iš jos tikisi?
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis A.Armonaitę įvertino kaip patyrusią politikę. Klausiamas, ar jai užteks kompetencijos, verslo atstovas atšovė, jog „ne šaltkalvius ir ne buhalterius samdome, o politikus, kurie priimtų sprendimus“.
„Pavyzdžiui, dabar matome, kad paramos priemonių ir kriterijų praktiškai nėra. Kiek praėjo laiko nuo karantino paskelbimo? Trečia savaitė tuoj pradės eiti, bet neturime priemonių. Kodėl? Nes neturime politikų, kurie priimtų sprendimus. Šia prasme A.Armonaitė tam yra tinkama. Išsilavinimas, patirtis ir pašaukimas tai profesijai – trys reikalingi dalykai“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu, A.Romanovskio teigimu, pagrindinis lūkestis ministerijai – kad pandemijos situacijoje valdžia atlieptų verslo poreikius su paramos priemonėmis.
„Reikia, kad valstybė prisiimtų lyderystę ir iš tiesų, kaip kitose šalyse, tvirtesnę pagalbos ranką negu buvo iki tol“, – sakė jis.
Kalbant apie ilgalaikius klausimus, LVK norėtų, kad būtų peržiūrėta kontroliuojančių institucijų ekosistema, jų požiūris į verslą. Taip pat norima, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija lyderiautų formuojant politiką verslo atžvilgiu.
„Ar tai būtų mokestiniai, reguliaciniai dalykai. Kad ministerija būtų tas lyderis, kuris išklausytų, išgirstų ekonomikos sektorių lūkesčius. Tai ne tik verslas, bet ir darbuotojai, žmonės“, – kalbėjo jis.
A.Romanovskis atkreipė dėmesį ir į A.Armonaitės amžių – tai, jo nuomone, duos spyrį visai biurokratinei sistemai.
„Amžius – privalumas, lytis – privalumas, idėjos – privalumas, kompetencija – privalumas. Dėl šios ministrės mažiausiai kyla klausimų“, – tikino jis.
Amžius – privalumas, lytis – privalumas, idėjos – privalumas, kompetencija – privalumas. Dėl šios ministrės mažiausiai kyla klausimų, – tikino A.Romanovskis.
Pati A.Armonaitė 2018-ųjų vasarį kalbėdama dalyvaudama LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad jaunas žmogus savaime nėra vertybė.
„Yra jaunų žmonių, kurie ateina į politiką, tačiau jų intencijos toli gražu nėra kilnios. Nereikėtų suabsoliutinti, kad štai mes dabar pradėsime jaunystės kultą. Yra daug svarbiau, kokį turinį tie politikai neša“, – tuomet kalbėjo ji.
Apie tai, kokių darbų žada imtis A.Armonaitė tapusi ministre, skaitykite čia: A.Armonaitė Vyriausybę žada telkti pagalbai verslui.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė 15min tikino, kad jos ir A.Armonaitės požiūriai daugeliu verslo klausimų sutampa. Tačiau kaip seksis – tai jau kitas klausimas.
„Ministro postas atsakingas ir gal nelabai moteriškas, bet Aušrinės aštrus požiūris, protas tikrai gerai“, – įsitikinusi ji.
Ministro postas atsakingas ir gal nelabai moteriškas, bet Aušrinės aštrus požiūris, protas tikrai gerai, – sakė E.Šiškauskienė.
E.Šiškauskienė pasakojo, jog su kandidate į ministres teko daug bendrauti apie atvykstamąjį turizmą, jo įteisinimą kaip eksporto paslaugą, taip pat maisto PVM mažinimą.
„Nekalbu apie einamuosius klausimus. Pažiūrėkite, nuo kovo mėnesio kalbame apie subsidijas verslo viešbučiams ir turizmui, diskutuojame apie priemones. Nors jau prasidėjo šildymo sezonas, verslas eina į dugną, o dar vis kalbame. Viskas, kas buvo duota viešbučiams – paskolos ir atidėti mokesčiai, kuriuos reikės sumokėti“, – verslų aktualiausias problemas pabrėžė pašnekovė.
Su vyru susipažino liberaliame jaunime
Politiko asmenybę formuoja ne tik studijos ar darbinė patirtis, bet ir asmeniniai pomėgiai bei šeima, tad 15min žvilgteli ir į šią A.Armonaitės pusę.
Veikla liberalaus jaunimo organizacijose didelę įtaką padarė ne tik A.Armonaitės politinei karjerai, bet ir asmeniniam gyvenimui. Su savo vyru Edgaru Stanišausku ji susipažino „Lietuvos liberalaus jaunimo“ organizacijoje, kuriai vadovauti yra tekę abiem sutuoktiniams. A.Armonaitė E.Stanišauską 2010 metais pakeitė šios organizacijos pirmininko pozicijoje.
E.Stanišauskas taip pat priklausė Liberalų sąjūdžiui, vėliau buvo visuomeninio judėjimo „TAIP“ (Tėvynės atgimimas ir perspektyva) narys, pirmininko pavaduotojas. 2011 metų su „Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija“ tapo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, dirbo Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisijos pirmininku.
Nuo 2014 metų vadovauja viešajai įmonei „Jono Meko fondas“.
„Šeima yra man labai svarbi, nes kai savo aplinkoje, savo šeimoje saugiai jautiesi, gali būti savimi, tada tau, ko gero, seksis ir kitose srityse. Suderinti šeimą su politika išties yra sunku. Kartais tenka aukoti tam tikrus dalykus. Ir tai yra nuolatinis procesas“, – 15min 2017-ais metais duotame interviu apie šeimą kalbėjo ji.
LNK laidai KK2 A.Armonaitė atskleidė, kad pastaruoju metu su vyru retai matosi, nes jis turi verslą Afrikoje.
Pirmąją koronaviruso bangą jis praleido ten užstrigęs, o kai grįžo, Aušrinė jau turėjo savo partiją ir ruošėsi šturmuoti valdžią. Sutuoktiniai matosi mažai.
„Šitie pusę metų buvo milžiniški iššūkiai tiek karjeros prasme, tiek man asmeniškai, tiek jam. Ir taip, ir dabar bandysime kažkaip susidėlioti tą naują gyvenimo etapą“, – sako politikė, prisipažįstanti, kad Edgaras jai ne tik vyras, bet ir draugas, o jie beveik nesipyksta.
Žaidė krepšinį, mokėsi muzikos mokykloje
A.Armonaitė yra baigusi muzikos mokyklos fortepijono klasę, aštuonerius metus žaidė krepšinį.
„Muzikos mokykla suteikė supratimą apie klasikinę muziką, tuo labai džiaugiuosi. Apsilankome ir koncertuose, ir operose. Mėgstu ir šiuolaikinę muziką – kartais pasiklausau ir drumenbeiso, patinka „UK Garage“ stilius. Dirbant visai gerai susikaupti padeda.
Iš populiarių atlikėjų labai patinka Madonna, ypač jos ankstyvieji, karjeros pradžios kūriniai. Whitney Houston patinka. Man atrodo, tie atlikėjai padarė įtaką ir šiuolaikinei muzikai“, – 2017-ais kalbėjo ji.
Laisvės partijos lyderė taip pat domisi socialinių ir politikos mokslų literatūra, užsienio politika, muzika, važinėja riedučiais.
„Didelę įtaką dar studijų laikais padarė politikos istoriko ir mąstytojo Alexio de Tocquevillio knygos. Ypač „Apie demokratiją Amerikoje“. Edmundo Burke'o „Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją“ irgi suteikė daug minčių apie tai, kaip veikia demokratija, ko reikia, kad ji veiktų. Būtent šios knygos formavo mano požiūrį į politinius procesus“, – sakė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Politikai be grimo: A.Armonaitė – apie „Golden State Warriors“, Harį Poterį ir medicininę marihuaną
Pripažįsta rūkiusi žolę
Bene dažniausiai politikei užduodamas klausimas – ar yra rūkiusi marihuanos.
„Esu rūkiusi žolės, pirmą kartą mes tai pabandėme Amsterdame prieš kokius 11 metų. Man visiškai nepatiko, iš tikrųjų, buvo kam patiko, bet man to poveikio, kaip visi galvoja, kad čia labai fun, nebuvo. Ne, aš dabar nerūkau žolės, jeigu toks klausimas“, – KK2 sakė politikė.
O dalyvaudama 15min projekte „Rinkimų taksi“ tikino, jog susisukti „kasiako“ nemokėtų.
„Susisukti gal ir nemokėčiau, bet jei reikėtų, tai, matyt, „Youtube“ pasižiūrėčiau“, – juokėsi A.Armonaitė.
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
