Ketvirtadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su A.Armonaite. Vienas iš aptariamų klausimų susitikimo metu buvo galimybių paso veikimas.
„Dokumentų klastojimas, ar vyksta pandemija, ar nevyksta pandemija, yra nusikalstama veika. Tai, kaip matėme istoriją, kad Danijoje jau buvo vienas asmuo nubaustas, taip ir Lietuvoje dokumentų klastojimas yra nelegalus, o asmenys, kurie klastoja dokumentus, už tai atsakys“, – spaudos konferencijoje po pokalbio su prezidentu sakė A.Armonaitė.
Paklausus, ar yra atliekami patikrinimai, kaip įstaigos, tiek veikiančios su galimybių pasu, tiek be jo, laikosi nustatytos tvarkos, ji sakė, kad šiuo metu koncentruojamasi ne į patikrinimus ir baudas.
„Turime pirmą savaitę, kur verslai gali pasirinkti savanoriškai prisitaikyti galimybių paso sistemą, tai reiškia, klientus priimti su galimybių pasais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, virš 300 įmonių startavo su šita sistema. Tai norime pirmiausia suteikti visą informaciją, kaip saugiai startuoti, o ne iškart tikrinti ir bausti. Dabar koncentruojamės į konsultacijas. Lankiausi ne vienoje maitinimo įstaigoje, kuri atsidarė su galimybių pasu, viskas yra puiku ir tuo galime pasidžiaugti“, – kalbėjo ministrė.
Galimybių pasą, anot jos, yra išsiėmę netoli milijono unikalių vartotojų. 20 tūkst. žmonių, Registrų centro duomenimis, turi popierinį jo variantą. O nuo kitos savaitės galimybių pasą bus galima gauti ir „pasobusuose.“
„Dirbame, kad galimybių pasas būtų prieinamas platesnei žmonių grupei – tiems žmonėms, kuriems yra sunkiau išsiimti jį elektroniniu būdu. Kitą savaitę Registrų centras startuoja su „pasobusais“, kurie kursuos savivaldybėse, kur nėra Registrų centro padalinių", – tikino ministrė.
A.Armonaitė pažymėjo, kad galimybių pasas yra skaitmeninis įrankis, skirtas patogumui, tačiau pagal šiuo metu galiojančius sveikatos apsaugos ministro ministro įsakymus skiepijimo ar imuniteto turėjimo faktą taip pat patvirtina ir gydytojo pažyma apie skiepą ar iš e-sveikatos paimta pažyma.
Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė pabrėžė, kad būtina gerinti galimybių paso prieinamumą, kadangi iki rugsėjo 13 dienos liko nedaug laiko.
„Girdime, kad norima išplėsti per Lietuvos pašto sistemą, sveikatos priežiūros įstaigas. Prezidentas pabrėžia, kad turime sudaryti žmonėms galimybę ne tik pasiimti pasą. Valstybė galėtų pasirūpinti galimybių paso pristatymu žmogui, pavyzdžiui, į namus atsiųsti ar kitu būdu“, – tikino I.Segalovičienė.
„Skiepijimo tempai turi būti dar greitesni“
A.Armonaitė taip pat tikino, kad šiuo metu yra pakankamai įrankių, kad koronaviruso pandemija būtų valdoma neuždarant ūkinių veiklų ir griežtai jų neribojant.
„Bet yra sąlyga, kad skiepijimo tempai turi būti dar greitesni. Jei pasiektume 70 proc. pasiskiepijusių žmonių, galėtume kalbėti ir apie daugiau laisvės, ko mes vis norime“, – užsiminė A.Armonaitė.
A.Armonaitė akcentavo, kad galimi atlaisvinimai susiję su situacija sveikatos sektoriuje.
„Galimybių pasas savaime nėra tikslas. Matau tris tikslus: kad ūkinės veiklos galėtų veikti, antras – kad vaikai galėtų eiti rugsėjį į mokyklą ir likti švietimo sistemoje ne nuotoliniu būdu, o gyvai. Trečias dalykas – kad žmonės, kuriems reikia sveikatos paslaugų, jas gautų ir nereikėtų laukti ilgose eilėse. Tam yra skiepai ir galimybių pasas“, – paaiškino A.Armonaitė.
Kas įsigaliojo nuo pirmadienio?
Vykdant veiklą be galimybių paso, nuo pirmadienio viešojo maitinimo įstaigų viduje prie staliuko gali sėdėti ne daugiau kaip du asmenys arba vienos šeimos nariai, o lauke – ne daugiau kaip penki asmenys arba vienos šeimos nariai. Nevalgant reikia dėvėti kaukes.
Prekybos bei paslaugų vietose be galimybių paso kaukės lieka privalomos, taip pat lieka galioti reikalavimai dėl vėdinimo, dezinfekcijos, atstumų. Su galimybių pasu veikla vykdoma laisvai.
Renginiai be galimybių paso uždarose erdvėse turi vykti tik su kaukėmis, žmonės turi būti suskirstyti į sektorius ne daugiau kaip po 500, reikia užtikrinti, kad srautai nesimaišytų. Žiūrovai turi stebėti renginį iš sėdimų vietų, salė gali būti užpildyta ne daugiau kaip 75 proc.
