„Finansų ministerijai siūlome apsvarstyti galimybę automatiškai atidėti mokesčius įmonėms, kurios yra imlios energijai. Konkrečiai būtų galima pasinaudoti Europos Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos, skirtos ekonomikai remti krizės sąlygomis, reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ išdėstytais kodais“, – per spaudos konferenciją trečiadienį pranešė A.Armonaitė.
Jos teigimu, suprantama, kad dalis ekonominių veiklų šia parama negalės pasinaudoti, tad siūloma į pagalbos mechanizmą įtraukti ir tas įmones, kurių sąnaudos energetikai 2022 m. viršija 10 proc. bendrųjų sąnaudų.
„Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija įvertinsime ir priemonės poveikį biudžetui. Mano nuomone, šitą sprendimą reikėtų priimti kuo greičiau ir įmonėms, kurios yra priklausomos nuo energetinių išteklių, nuimti įtampą“, – pridūrė ji.
Veiklą laikinai sustabdė „Achema“, „Lifosa“, „Grigeo Klaipėda“
Kaip anksčiau 15min pranešė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, dėl energijos kainų gamybą iš dalies ar visiškai yra sustabdžiusios 12 Lietuvos įmonių.
„Daugelis įmonių, kurių gaminio sąnaudų struktūroje energetiniai ištekliai sudaro 15–20 proc., stabdo veiklą. Pakilus kainoms 5 kartus, įmonė tęsti veiklos negali, kad toliau nedidintų nuostolių. Priešingu atveju, ilguoju periodu galima pabaigti bankrotu ar darbuotojų atleidimais. Sprendiniai pristabdyti veiklą yra teisingi“, – 15min praėjusią savaitę tvirtino V.Janulevičius.
Dėl keturis kartus pabrangusių dujų, reikalingų trąšų gamyboje, nuo rugsėjo 1-osios savo veiklą sustabdė „Achemos“ gamykla. Užsivėrus šiai gamyklai, nuo rugsėjo vidurio laikinai nedirbs ir „Lifosa“, nes pritrūko pagrindinės žaliavos, amoniako, kurį įsigydavo iš „Achemos“.
Dėl didžiulių elektros kainų laikinai, savaitei ar dviem, veiklą stabdo ir kartono gamykla „Grigeo Klaipėda“.
Vyriausybės nariai yra leidę suprasti, kad tiesioginių subsidijų verslui skirti nežada.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad siūlymai verslui kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Pasak jos, dauguma Europos Sąjungos šalių remia tik gyventojus.
„Šiuo metu dauguma valstybių plačia apimtimi taiko paramą tik gyventojams, nes verslo tiek elektros, tiek dujų panaudojimas yra gerokai didesnėmis apimtimis negu žmonių, todėl kompensacijos verslui išties reikštų nepakeliamą našta biudžetui ir plačia apimtimi jos niekur nėra taikomos“, – LRT televizijai anksčiau sakė G.Skaistė, kurią citavo BNS.
