„Esame pasiryžę pasiekti kažką pozityvaus esant šiai sudėtingai situacijai, kurią paveldėjome“, – per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu sakė A.Blinkenas.
„Mūsų tikslas lieka tas pats: užtikrinti, kad Rusija negalėtų naudotis energetika kaip prievartos ginklu, ginklu prieš Ukrainą ar prieš bet ką kitą Europoje“, – pažymėjo valstybės sekretorius.
Jis pakartojo Vašingtono poziciją, jog „Nord Stream 2“ yra Maskvos geopolitinis projektas, keliantis grėsmę Europos energetinei nepriklausomybei bei pavojų Ukrainos ir kitų regiono šalių nacionaliniam saugumui.
A.Blinkenas taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Amerika aktyviau negu anksčiau įvedinėjo sankcijas su šiuo projektu siejamoms rusų struktūroms.
Valstybės sekretorius pridūrė, kad Vašingtonas ir Berlynas kartu priešinasi Rusijos „provokuojamiems veiksmams“ prieš Ukrainą.
H. Maasas savo ruožtu pareiškė, jog Vokietija tęsia derybas su JAV dėl „Nord Stream 2“ problemos. Berlynas mano, kad būtina susitarti su Kijevu dėl alternatyvaus dujų tiekimo maršruto, pridūrė ministras.
Pažanga – ne už kalnų?
H.Maasas taip pat pažadėjo stengtis nuraminti Jungtines Valstijas.
„Žinome lūkesčius Vašingtone, ir mums nepaprastai svarbu pasiekti rezultatų, kurie tiktų ir Vašingtonui“, – pabrėžė ministras.
„Yra virtinė galimybių ir požiūrių, kuriuos jau aptariame, bet to nedarome viešai. Žinoma, norėčiau, kad greitai pasiektume rezultatų“, – pridūrė jis.
H.Maasas išreiškė viltį, kad šiuo klausimu bus pasiekta pažangos iki Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizito Baltuosiuose rūmuose liepos 15 dieną.
Tačiau URM vadovas pabrėžė, jog sprendimus svarbu priimti iki rugpjūčio, kai JAV prezidento Joe Bideno administracija privalės pateikti Kongresui ataskaitą apie dujotiekį ir sankcijas.
Amerikiečių pareigūnai anksčiau vylėsi, kad Vokietija sutiks kurti automatinių atsakomųjų veiksmų mechanizmą, kuris būtų suaktyvintas, jei Rusija imtų stipriau spausti Ukrainą.
Vašingtonas taip pat nori, kad su prorusiškais separatistais kovojančiai Ukrainai būtų ir toliau mokama už tranzitą, nes Kijevas laiko rusiškas dujas svarbiu svertu daryti įtaką.
Lenkija ir Baltijos šalys taip pat įnirtingai priešinasi „Nord Stream 2“, nuogąstaudamos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galės daryti daugiau įtakos mažesnėms valstybėms, išsivadavusioms iš Maskvos kontrolės subyrėjus Sovietų Sąjungai.
