A.Lukašenka atkreipė dėmesį į tai, kad į karą Ukrainoje reikia žiūrėti kaip į pamoką, nuolat tobulinant artileristų rengimą, šlifuojant kovos su bepiločiais orlaiviais metodus ir modernizuojant elektroninės žvalgybos įrangą.
„Būkite kuo geriau pasirengę neutralizuoti riziką ir grėsmes“, – kalbėjo jis.
„Ir būkime atviri: kalbant apie bepiločius orlaivius, dronus kamikadzes, plataus masto kariuomenės aprūpinimą jais ir dronų operatorių rengimą, mes jau atsiliekame. O tai reikėjo padaryti jau vakar. Todėl būtina pasivyti. Ir ne tik Gynybos ministerija, bet ir Vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos komitetas. Saugumo taryba turi perimti šį klausimą į savo rankas ir 2024 m. toliau tikrinti teisėsaugos institucijų personalo mokymo kokybę“, – uždavinį iškėlė jis.
Prasidėjus karui Ukrainoje, ši šalis buvo pulta ir iš Baltarusijos teritorijos – dėl to tiek jai, tiek Rusijai buvo pritaikytos Vakarų valstybių sankcijos.
Lietuviai jau gamina dronus kamikadzes
Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus krašto apsaugos sistemos požiūrį į dronų pajėgumų vystymą šalyje, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas sako, kad verslui trūksta bendradarbiavimo su kariuomene, rašo naujienų agentūra BNS.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei Lietuvos kariuomenės atstovai sako, kad bendri projektai sėkmingai vyksta.
Kariuomenės Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininkas pulkininkas Rolandas Greibus sako, kad šiuo metu kariuomenė kartu su Lietuvos gamintojais kuria droną „kamikadzę“.
„Aš noriu priminti, kad dar 2021 metais mes inicijavome vadinamojo skraidančio šaudmens programą, kur būtent kartu su pramone ir labai aktyviai dirbam, vystom ir tikimės, kad šiais metais mes jau gausim prototipus lietuviško skraidančio šaudmens, arba kamikadzėm dar vadinamo – būtent tą prototipą pagamins ir kitais metais, jeigu atitiks mūsų reikalavimus, tai mes jau galėsime įsigyti ir tas lietuviškas naujai sukurtas sistemas“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Greibus.
