„Nusikels kokiems 2–3 metams, ką planavome pabaigti iki 2028 m. Aš tikiuosi, kad per maksimalų terminą – iki 2032 m. projektui įgyvendinti mums pavyks jį užbaigti, jei nekils kokių nors dar kliūčių“, – teigė A.Paukštys.
Projektas nusikelia dėl to, kad reikia sulaukti, kol „įvyks sklypo paskirties keitimas“.
„Mūsų prašymas keliaus į Seimą, kuris spręs, ar mums pratęsti projekto įgyvendinimo terminą“, – nurodė A.Paukštys.
Anot jo, pagal stambaus projekto įstatymus, projektą įgyvendinti reikia per penkerius metus.
„Čia reikės, kad Seimas nuspręstų, ar mums pratęsti. Tame sklype dabar paskirtį reikia keisti. Jei už metų ar pavasarį bus pakeista paskirtis, mes lustų gamyklą pradėsime projektuoti“, – žurnalistams sakė jis.
Paklaustas, ar gavo elektros, A.Paukštys teigė, kad neturi jokių sutarčių.
„Pagal fast track principą ėmėmės suprojektuoti liniją. Kaip aš supratau iš kelių tarnybos, jie nemato čia kliūčių ir mato, kad turi sklypus, dėl kurių turi susitarti, kaip tą padaryti. Jie sakė, kad patys padarys ir nestabdys projekto, bet čia jau ne mano reikalas. Klientas yra „Litgrid“, aš nesu kabelių klojėjas. Aš esu verslininkas, kuris gamina lustus, elektroniką. O elektros tinklais ir jų klojimu užsiims „Litgrid“, – tvirtino jis.
Anot A.Paukščio, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis nustebo, išgirdęs, kad ne A.Paukštys darys projektą ir ves kabelius, o jis.
„Bet jis sakė peržiūrės terminus ir gal pajėgs iki 2027 m. užsisakyti kabelius, pastatyti skirstyklą. Aš tikrai nedalyvausiu tame žaidime, aš esu silpnoji pusė. Žinant situaciją, visi rangovai iš manęs išsityčios ir pakels kainą trigubai. Yra įsipareigojimas su „Litgrid“, kad aš privalau pastatyti 10 proc. pigiau. Tada jie priims iš manęs, arba aš turiu tada nuostolius patirti, jei bus du kartus brangiau viskas. Tai kam man rizikuoti prisiimti tuos nuostolius? Manau, kad tai ne mano daržas, mes ir taip jau įlindome ne į savo daržą projektuoti tų „Litgrid“ tinklų. Yra ESO, mes iš jų perkame elektrą. Mes esame klientas ir mes nusipirksime tą elektrą, kai ji bus“, – kalbėjo A.Paukštys.
Jis pabrėžė, kad projektas sustojo, tačiau nėra „užmuštas“ – tiesiog sustojo dėl to, kad nėra elektros.
„Jei elektra atsiras 2027 m., mes galėsime grįžti prie šito projekto ir pratęsti. Investicijos dabar į keturias gamyklas. Mes vadiname trys plius viena. Viena mažytė iš jų. Joms nėra elektros. Mes turim 7 megavatus. Kodėl septynis? Gavome 2,8 megavato, bet RND centrui turėjome dar 4,4 megavato rezervuoto. Mes norėjome tą centrą statyti – 200 mln. investicija. Bet kadangi pamatėme, kad neturime elektros gamykloms, užmušėme tą projektą. Jūs klausėte, kokie mano nuostoliai, tai mano tiesioginiai nuostoliai – 3 mln. eurų, išmesti į šiukšlyną. Du statybos leidimai nukeliavo į šiukšlyną, nes aš nebestatau to technologijų centro ir neimu RRF paskolos“, – komentavo jis.
Šeštadienį jis pranešė, kad projektas vyko gana sklandžiai, kol per prezidento rinkimus jis neparėmė prezidento Gitano Nausėdos. Prezidentūra taip pat pakomentavo įstrigusias „Teltonika“ statybas, tvirtindama, kad prokuratūra turėtų susidomėti šiuo atveju.
„Pas mane irgi yra darbuotojų, kurie turi paslėptą sabotažą. Jūs nieko neįrodysite ir nepadarysite žmogui, kuris nesistengia dirbti. Čia nėra jokių teisinių faktorių. Čia kiti dalykai, kuriuos darome iš labai geros iniciatyvos. Stengiamės padėdami vienas kitam įveikti kliūtis ir jeigu yra motyvacija, visos problemos sprendžiasi labai greitai, bet kai jos nėra, tuomet kiekvienas derinimas trunka tris-keturis mėnesius“, – kalbėjo A.Paukštys.
A.Armonaitė: procesas sudėtingesnis, todėl užtruko
Tuo metu Aušrinė Armonaitė teigė, kad visi gamybiniai projektai, susiduria su daug kliūčių, kaip ir šis.
„Procesai per klampūs, todėl šiemet ministerija pasiūlė ir prisiėmė atsakomybę koordinuoti investicinių sklypų keitimo klausimus. Ne tik dėl „Teltonikos“, bet ir „Rheinmetall“. Turėjome derinti su 18 institucijų -nuo kariuomenės iki „Vilniaus vandenų“. Ministerija šią funkciją priėmė nuo šių metų sausio, o dėl „Teltonikos“ sprendimas priimtas vasario mėnesį“, – komentavo A.Armonaitė.
Pasak A.Armonaitės, sklypo paskirties keitimas į pramoninę užtruko, nes pirminė sklypo paskirtis – rekreacinė, todėl procesas sudėtingesnis.
M. Švaikauskas: klausimas nereikšmingas ir išspręstas
Po vieno iš pagrindinių „Teltonikos“ akcininkų pareiškimų apie tai, kad kabelį pratiesti yra labai problemiška, pradėjo kalbėti ir daugelis įmonių, verslų, net ir Lietuvos gyventojai.
Tačiau „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas sako, kad konfliktų tarp energetikų ir kelininkų tikrai nėra, o kiekviena institucija stengiasi ir prisiima atsakomybę už savo veiklą. Anot jo, tą daro ir „Via Lietuva“.
„Mes esame atsakingi už Lietuvos kelius, jų vystymą ir priežiūrą. Savo pokyčių plane mes ir patys iškėlėme idėją atverti visus kelius infrastruktūrai, tačiau turime nustatyti aiškias metodikas ir atsakomybes. Kad valstybė neturėtų po to susimokėti už tinklų iškėlimą, už jų priežiūrą, kas iki šiol buvo. Mes esame pasiruošę atverti, tik reikia labai aiškiai pasakyti, kad valstybė iš Kelių fondo neturėtų mokėti, o vėliau gerinti energetinės infrastruktūros“, – kalbėjo „Via Lietuva“ generalinis direktorius.
Paklaustas, iš kieno fondo, jis atsako, kad energetikai turi ir komercinių lėšų. „Tuo labiau, kad mes neturime lėšų kelių remontui, neturėtume dar ir mokėti už energetinius projektus. Mes esame pasiruošę praplėsti tinkle galimybes, tačiau turi būti nustatytos labai aiškios visų atsakomybės“, – priduria M. Švaikauskas.
Kaip kalbėjo už valstybinės reikšmės kelių plėtrą atsakinga įmonės generalinis direktorius, „Teltonikos“ klausimas „Via Lietuvos“ fone yra visiškai nereikšmingas ir jau išspręstas.
„Ką aš ir pasakiau penktadienį, mes atėjome su sprendimais ir šiandien neišeiname su namų darbais. Mes atėjome su dviem sprendimais, pasikalbėjome su pačia įmone ir priėmėme sprendimą pakeisti teisės aktus. Viskas, klausimas išspręstas“, – aiškino jis.
A. Bužinskas: pretenzijų savivaldybei nėra
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad sostinės savivaldybė savo darbus yra padarius.
„Pats ponas Paukštys yra sakęs, kad pretenzijų savivaldybei neturi, mes esam išdavę dešimt statybos leidimų, turim pasirašę infrastruktūros sutartis. Apie 7 mln. miestas irgi investuos į tai, kad ta infrastruktūra atsirastų. Kas liečia elektros kabelių pravedimą per savivaldybės zoną, ten irgi sprendimai buvo rasti dar iki penktadienio. Tai iš principo mes toliau esame pasiruošę konsultuoti, padėti“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Anot jo, savivaldybės institucijoms lieka labiau biurokratinis darbas: „Bus paruoštos sąlygos žemės paskirties procese, tos institucijos, kurios teikia derinimus, turės patikrinti, ar projektas padarytas pagal išduotas sąlygas. Mes iš savo pusės, tai tikrai turim tik techninio lygio derinimus ir nematau problemų, kad kažkas kažkur galėtų užstrigti.“
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius taip pat pažymėjo, jog „Vilniaus vandenys“ nebuvo institucija, kuri kažką vilkino. Nes „Vilniaus vandenų“ leidimas, kaip ir kitų savivaldybės įmonių, buvo išduotas keturiomis dienomis greičiau, negu per numatytą terminą.
„Ką galima pasakyti „Vilniaus vandenims“ – šaunuoliai, pamėginkit kitą kartą 6-iomis dienomis anksčiau“, – pridūrė jis.
R. Masiulis: „Teltonikai“ tikrai daug padėjom
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis taip pat sako, kad įmonė iš savo pusės buvo padariusi viską.
„Mes per tą laiką „Teltonikai“ tikrai daug padėjom. Už „Teltoniką“ skambinom ir kabelių gamintojams, prašėm, kad jie greičiau pateiktų kabelius „Teltonikai“, ir gavom patvirtinimą, kad jie per pusę metų gali pateikti, kas yra kabeliams labai greitas tiekimas. Tai mes labai daug bendradarbiavom su „Teltonika“, – pasakojo R. Masiulis.
Tačiau A. Paukštys penktadienį teigė, kad jam kreipusis į „Litgrid“, ji atsakė, turinti svarbesnių projektų nei šis, ir pasiūlė imtis sprendimų pačiam. Paprašytas pasiaiškinti, R. Masiulis teigė neturintis informacijos, kad taip buvo pasielgta.
„Aš labai norėčiau sužinoti, kas tą pasakė, su tuo žmogumi turėčiau labai rimtą pokalbį. Jūs įsivaizduokit, mes net kaimo klientams negalim taip pasakyti. Jo problemos yra mūsų problemos“, – kalbėjo vyras.
Šiandien buvo sutarta, kad „Litgrid“ perims iš „Teltonikos“ kabelių tiesimo projektą. Anot „Litgrid“ vadovo, tai buvo A. Paukščio sprendimas.
„Teltonika“ planavo statyti pati, bet dabar nenori. Paprašė, kad perimtumėm mes, mes perimsim ir pastatysim“, – teigė „Litgrid“ generalinis direktorius.
Jeigu „Teltonika“ taip, kaip anksčiau buvo sutarta, fast tracko būdu būtų pati stačiusi tuos kabelius, vėliau juos vis tiek būtų perdavusi „Litgrid“, kuris juos turėtų išpirkti.
D. Kreivys apie iškilusius sunkumus nenutuokė
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau „Teltonikos“ vienam iš pagrindinių acininkų buvo žadėjęs, kad elektros bus, tačiau, kaip penktadienį sakė pats A. Paukštys, tai buvo viena priežasčių, dėl ko teko stabdyti projektą. Šiandien žurnalistams energetikos ministras sakė apie iškilusius sunkumus, įgyvendinant šį projektą, nežinojęs.
„Litgrid“ nuolat dirbo su įmone ir nebuvo jokių indikacijų“, – nedaugžodžiavo D. Kreivys, leidęs suprasti, kad į jį asmeniškai nebuvo kreiptąsi.
„Projektas labai svarbus valstybei. Dažnu atveju padedu spręsti ne tik didelei įmonei, jeigu gaunu kreipimąsi ar panašiai, tikrai įmonių vadovams persiunčiu tas problemas ir problemas visas sprendžiam“, – toliau aiškino jis.
Kaip sakė ministras, iš energetikų pusės buvo užtikrinti svarbiausi įsipareigojimai.
„Projektas labai svarbus, teko pašnekėti su vadovu, paskui pasitikrinau, ar klausimas išspręstas, klausimas išspręstas, sutarta su įmone, reikalas baigtas. Iš energetikų pusės, mes esame padarę tą, ką mes turėjome padaryti“, – plačiau pasakojo jis.
M. Skuodis: „Via Lietuva“ buvo atliktas auditas
Susiekimo ministras Marius Skuodis žiniasklaidai teigė suderinęs oficialias procedūras, turėsiančias pakeisti įstatyminę bazę dėl biurokratijos Lietuvoje, tiek su visuomene, tiek su aplinkos ministru.
„Tie pakeitimai kol kas yra ministrų įsakymo teisės aktai, bet mes turime susikaupusių panašių atvejų, tad pasižiūrėsime, kaip sistemiškai galėtume juos spręsti“, – kalbėjo M. Skuodis.
Jis taip pat atskleidė, kad „Via Lietuva“ per savaitgalį padarė auditą ir pagal tai bus sprendžiamas jos atsakomybės klausimas. Paklaustas, ar mato pažeidimų, šis atsakė neigiamai.
„Viskas buvo pagal procedūras, pagal tą informaciją, kurią aš turiu. Į klausimą, ar tos procedūros yra tinkamos, vėliau bus atsakyta, aš turiu iki galo susipažinti su informacija.
Daugiau nekomentuosiu, čia yra vidinės procedūros, man yra labai svarbu, kad mes judėtume į priekį. Dėl „Teltonikos“ kliūčių nėra, o kalbant apie kitus atvejus lygiai taip pat tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai“, – situaciją komentavo susiekimo ministras.
Tačiau paklaustas, ar nereikėtų atlikti audito ministerijoje, jis tam nemato poreikio: „Ministerija šiame procese net nedalyvavo. „Via Lietuva“ yra viena iš mūsų įmonių, mes turime daug įmonių, turime ir viešųjų įstaigų ir t. t. Faktas, kad yra lūkestis, kad procesai būtų greiti. Tikiuosi, kad ir iš šitos situacijos įmonių vadovai ir atsakingi asmenys mokysis.“
