Pagal strateginį ketverių metų Klaipėdos uosto planą investicijoms numatoma panaudoti 405 mln. eurų, iš jų 2017 metais – 36,6 mln. eurų, 2018 metais – 170 mln. eurų.
„Prasidės išorinio kanalo tvarkymo darbai pasukant šiaurinį molą kitu kampu. Tai leis konkuruoti pasauliniu mastu, nes mūsų tikslas – priimti visus didžiausius laivus, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą. Tai mums -nuolatinis uždavinys ir darbo tikslas. Jei galime konkuruoti su kitais uostais turėdami šiek tiek prastesnę infrastruktūrą, tai ją patobulinę perspektyvoje, maždaug 2025 metais, galėtume pasiekti 70-80 mln. tonų apyvartą per metus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Visoje rytinės Baltijos pakrantėje, įskaitant Rusijos uostus, Klaipėda pagal krovos didėjimo spartą (10 mėnesių duomenimis) nusileidžia tik naftos uostui Primorskui, o tarp Baltijos šalių uostų lyderio poziciją išlaiko nuo pat metų pradžios, o direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio prognozėmis, šiemet uosto pelnas bus rekordinis – maždaug 31 mln. eurų.