Jo teigimu, pigiausias prekes besirenkantys vartotojai neturėtų jaustis skriaudžiami: šiuo metu Lietuvoje tokių produktų kokybė beveik nesiskiria nuo brangių analogų, dažnu atveju šie gaminami vienoje gamykloje, tad skiriasi tik etiketės.
Nepriklausomo racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjas A.Vizickas sako, kad pastaruoju metu pastebimas būtiniausių maisto produktų krepšelio kainos šuolis – ilgalaikė tendencija.
„Kalbant apie krepšelį, jam išleidžiamą pinigų sumą, galime pasakyti, kad jis vėl brangsta. Ši tendencija galimai bus ilgalaikė“, – sako A.Vizickas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog šiuo metu kainos yra žemesnės nei analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, jų augimas išlieka stabiliu.
Kainų šuolis
Pasak A.Vizicko, kainų augimą praėjusių metų pradžioje lėmė dėl prasidėjusios koronaviruso pandemijos išaugusi būtiniausių maisto produktų paklausa.
„Turėtume prisiminti praėjusių metų įvykius: kovo 16 dieną buvo paskelbtas karantinas. Vasario paskutinėmis savaitėmis kilo pirmoji panikos banga. Po to kovą sekė pakartotina panikos banga. Tą sekė kainų brangimas, ypatingai tokių ilgalaikio vartojimo produktų kaip kruopos, aliejus“, – prisimena pašnekovas.
„Lyginant su praėjusių metų baze, dar mes gyvename šiek tiek pigesniame laikotarpyje, bet žiūrint į tendencijas, mes, turbūt, ne tik pasivysime tą lygį, praėjusių metų, bet ir jį pralenksime“, – prognozuoja A.Vizickas.
Pricer.lt duomenimis, vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis
Lietuvos parduotuvėse šiuo metu kainuoja apie 55 eurus. Tuo pačiu
laikotarpiu praėjusiais metais ši suma siekė 59 eurus.
Pabrango žaliavos
A.Vizickas pastebi, kad pastaruoju metu fiksuojamas bazinių žaliavų kainų augimas lemia tai, kad brangsta patys būtiniausi maisto produktai.
„Kukurūzai, sojos pupelės, saulėgrąžos, grūdai – dažnu atveju tai yra
sudedamoji dalis daugelio maisto produktų arba pašarų. Šioje grandinėje mes stebime pokyčius ir jie persikelia į tolimesnę grandinę“, – pastebimą tendenciją fiksuoja ekspertas.
Jo teigimu, dėl šios priežasties pastaruoju metu brangsta bazinio vartojimo maisto produktai: pienas, mėsa, duona, aliejus, arbata.
Kur ieškoti pigiausio krepšelio?
Pasak pašnekovo, pastaruosius metus pigiausią kainų krepšelį dažniausiai buvo galima įsigyti „Maxima“ prekybos tinkle, antroje vietoje dažniausiai likdavo „Norfos“ tinklas, o štai „Iki“ ir „Lidl“ prekybos centrai nuolat varžėsi dėl trečiosios ir ketvirtosios vietų.
A.Vizicko teigimu, akcijos ir nuolaidos dažniausiai lemia vartotojų apsisprendimą renkantis prekybos centrą.
„Jei dabar atsisakytume akcijų, mūsų kainų krepšelis išaugtų gerokai smarkiau, nei tą lėmė įvairios geopolitinės situacijos ir įvairūs pokyčiai“, – pastebi kainų analitikas.
„Mes turbūt turėtume judėti link to, kad tos akcijos turės darytis vis dažnesnės, arba reguliarios kainos taps realiomis kainomis. Tai yra tokiomis, kad vartotojui jos būtų įkandamos“, – svarsto pašnekovas.
Kainų palyginimo portalo įkūrėjas sako, kad pastaruoju metu prekybos centruose pastebimas pigiausių prekių trūkumas.
„Yra trūkumas pigiausios duonos. Mes stebime kai kuriuose prekybos tinkluose, kad jos nėra jau antrą, ar trečią mėnesį. Pradėjo strigti pigiausio pieno tiekimas“, – vardijo pašnekovas.
Jo spėjimu, taip yra dėl to, kad gamintojams ir prekybos tinklams nepavyksta susitarti dėl tiekimo sąlygų.
Prekių kokybė skiriasi nedaug
A.Vizickas pastebi įdomią tendenciją: kai kurie pigiausi produktai, dažniausiai pačių prekybos centrų prekės ženklų gaminiai, vertinant kokybę, mažai skiriasi nuo gerokai brangesnių analogų.
„Negaliu absoliutinti, yra tokių produktų, kur kokybė gali skirtis ryškiai. Pavyzdžiui, jei imtume tamsiosios duonos kategoriją, lyginant brangaus ir pigiausio prekės ženklo produkciją, greičiausiai pajustume skirtumą.
Tačiau pieno, konditerijos produktai dažnu atveju net gaminami toje pačioje gamykloje, tik skiriasi įpakavimas. Šioje vietoje pakankamai didelis klaustukas: ar verta permokėti už meilę prekės ženklui?“ – svarsto pašnekovas.
Kainų analitiko vertinimu, dažniausiai supanašėja sviesto, grietinės, pieno, kefyro, ledų, pigiausių ir brangių prekės ženklų gaminiai.
Galėtų išlaikyti kainas
Kainų palyginimo portalo įkūrėjas sako, kad norėdami konkuruoti tarpusavyje dėl pirkėjo, prekybos tinklai turėtų galimybę neauginti kainų.
„Žaliavos, energetika, darbo užmokesčio dedamosios, kol kas rodo ilgalaikę tendenciją, kad kainos kils. Tačiau mūsų prekybos centrai turi pakankamai maržos, to vadinamojo „riebalo“, kad galėtų sugerti tuos brangimus ir laikyti kainas nepakitusias ilgesnį laikotarpį. Viskas priklausys nuo to, kiek jie turės motyvacijos konkuruoti tarpusavyje, tiek mes ir matysime, kaip tos kainos keisis“, – prognozuoja A.Vizickas.
-
Su dešimties metų senumo kvitu – į parduotuvę ieškoti tų pačių prekių: kaip pasikeitė kainos?
-
Pricer.lt analitikas: maistas brangsta didėjant degalų, energijos, žaliavų kainoms
-
A.Baravykas: maisto kainos kyla dėl išaugusios paklausos
-
Pricer.lt: pigiausių maisto produktų krepšelis per metus pabrango 3,33 euro
-
Pricer.lt: pigiausių maisto produktų krepšelis balandį brango
