Jauna penkiasdešimtmetė: „Achemai“ išgyventi reikia pigių dujų ir Seimo malonės

​„Achemai“ – 50 metų, bet tai nėra sena bendrovė, 15min.lt aiškino Jonavos trąšų gamyklos direktorius Ramūnas Miliauskas. Mat tik keli įrengimai ar detalės iš tiesų yra 50 metų senumo, visi kiti modernizuoti arba pakeisti naujais. Tačiau, nepaisant modernumo, apie kurį kalba R.Miliauskas, 80 proc. bendrovės kaštų sudaro išlaidos gamtinėms dujoms, taigi derybos su „Gazprom“, SGD tiekėjais ir nauja SGD terminalo apmokestinimo tvarka įmonei yra labai svarbi.
Generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas
Generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Achema“ pernai patyrė 25 mln. eurų nuostolį. Sako, kad nebūtų, jeigu ne didžiuliai atidėjiniai, skirti SGD terminalo mokesčiui grąžinti. SGD terminalo mokestis, kurio maždaug pusę pagal įstatymus turėtų mokėti „Achema“, yra vienas veiksnių, gramzdinančių bendrovę žemyn.

Nuo SGD terminalo mokesčio tvarkos pakeitimų, kuriuos paruošė Energetikos ministerija, taip pat ir naujos dujų sutarties (dabartinė su „Gazprom“ galioja iki metų pabaigos), priklausys „Achemos“ ateitis.

Sena nauja bendrovė

Maždaug prieš savaitę Jonavoje oficialiai atidarytas „Achemos“ oro skaidymo blokas. Į jį investuota 12 mln. eurų (kartu su ES parama). „Achemos“ generalinio direktoriaus R.Miliausko teigimu, tai yra svarbi bendrovės investicija, tačiau, kalbėdamas su 15min.lt, jis pabrėžė, kad „Achema“ kasmet investuoja kur kas didesnes pinigų sumas.

„Achema“ investuoja tiek į aplinkosaugines dalis, tiek į naujas technologijas, naujus produktus. Vidutiniškai 30–40 mln. eurų kasmet“, – sakė R.Miliauskas.

„Achema“ gegužės mėnesį šventė penkiasdešimtmetį. Nors nemaža dalis gamyklos vamzdžių ir atrodo aprūdiję, R.Miliausko teigimu, sena šios įmonės tikrai negali pavadinti.

„Mes negalime sakyti, kad įmonė sena. Kasmet ji atsinaujina, yra modernizuojama. Jeigu ieškotume nuo paties įkūrimo, tai gal kokį vieną įrengimą, vieną ventiliuką dar rastume iš to, kas buvo prieš 50 metų pastatyta ir likę iki šiol.

O šiaip kiekvienais metais pagal naujausias pasaulines technologijas yra atnaujinami arba statomi nauji agregatai, kasmet plečiame gamybą, produktų asortimentą. Negalime sakyti, kad įmonė yra sena. Ji sena tik kaip subjektas, gaminantis trąšas, o įrengimai visi yra šiuolaikiški ir nauji“, – aiškino R.Miliauskas.

Jis pabrėžė, kad „Achema“, palyginti su konkurentais Skandinavijoje ar kitur Europoje, už dujas moka maždaug 30 proc. brangiau, tačiau kaina konkuruoti sugeba.

VIDEO: „Achemos“ jubiliejus

„Bet mes sugebame konkuruoti savo kokybe, lankstumu, be to, mūsų vardas yra įtvirtintas tose šalyse. Mes daugiausia investicijų skiriame energijos imlumui mažinti, tai yra, kad sąnaudos gaminamai produkcijai būtų kuo mažesnės“, – aiškino „Achemos“ generalinis direktorius.

Gamtinės dujos yra naudojamos kaip žaliava, ir mūsų bendroje savikainoje sudaro apie 80 proc. Tai yra labai svarbu, – aiškino R.Miliauskas.

Nepaisant didžiulių investicijų į efektyvų energijos suvartojimą, Jonavos trąšų gamykla suvartoja labai daug dujų, todėl ir jų kaina yra itin svarbi.

„Iš tikrųjų labai. Gamtinės dujos yra naudojamos kaip žaliava, ir mūsų bendroje savikainoje sudaro apie 80 proc. Tai yra labai svarbu. Dujas perkam už dolerius, tai kiekvienas doleris turi įtakos“, – kalbėjo R.Miliauskas.

„Achema“ yra didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2013 metais „Achemos“ dujų importas sudarė apie 40 proc. (beveik 1,1 mlrd. kubinių metrų) viso Lietuvos dujų importo.

Jeigu ir toliau Lietuvoje mažės dujų suvartojimas, tai mūsų terminalo išlaikymo dalis nuolat didės, nes mes stabiliai imame dujas, – 15min.lt kalbėjo R.Miliauskas.

Būdama didžiausia gamtinių dujų vartotoja šalyje, „Achema“ kenčia ne tik dėl jų kainų, bet ir dėl SGD terminalo mokesčio, kuris iki šiol skaičiuojamas nuo suvartojamų dujų kiekio (nesvarbu, kad „Achema“ bent jau kol kas SGD nevartoja).

Derasi su „Gazprom“ ir laukia naujų SGD terminalo mokesčio taisyklių

„SGD terminalo mokestis mažina konkurencingumą. Pagal dabartinį modelį „Achemai“ tenka daugiau nei pusė visos išlaikymo sumos, nors mes tomis paslaugomis ir nesinaudojame. Lyginant su mūsų artimiausiais konkurentais, tai, patys suprantat, mūsų konkurencingumą mažina, nes mūsų savikaina išauga. Jeigu ir toliau Lietuvoje mažės dujų suvartojimas, tai mūsų terminalo išlaikymo dalis nuolat didės, nes mes stabiliai imame dujas“, – 15min.lt kalbėjo R.Miliauskas.

Kurį laiką „Achema“ mokėti SGD terminalo mokestį delsė, teisybės ieškojo net per Konstitucinį Teismą, tačiau mokesčio prievolė buvo pripažinta teisėta, ir dabar bendrovė bus priversta grąžinti visą skolą. Tokiam scenarijui „Achema“ ruošėsi – suformavo 100 mln. eurų atidėjinių biudžetą. 

„Kiekvieną dieną, kadangi toliau dirbame, dujas naudojame, tas mokestis yra skaičiuojamas. Dalį jau esame sumokėję. Atidėjiniai nėra tik SGDT mokesčiui. Kadangi nėra susitarimo su „Gazprom“, tai yra atidėta ir tam. Mes negalime rodyti pelno. Kol nėra galutinio sprendimo, už kokią kainą dujas paėmėme 2014–2015 metais, tai atidėjiniai ir bus. Jeigu susitarsime geresnėmis sąlygomis, bus didesnis pelnas, jei prastesnėmis – blogesnis pelnas“, – aiškino „Achemos“ generalinis direktorius.

Gamtinių dujų sutartis su „Gazprom“ baigiasi gruodžio 31 dieną.

„Tai dėl 2016 metų deramės tiek su „Gazprom“, tiek su potencialiais SGD tiekėjais pasaulinėje rinkoje. Mes savo dujų tiekimo portfelį pasirinksime pagal geriausias sąlygas. Svarbiausia yra kaina. Neatmetame to, kad galėsime dujas pirkti ir iš terminalo, bet tam turi būti tinkama kaina, kainodara“, – aiškino R.Miliauskas.

Pasak jo, derybos vis dar vyksta, jokių galutinių rezultatų kol kas nėra.

Taigi „Achemai“ atsitiesti padėtų ne tik palanki dujų kaina, bet ir kitoks SGD terminalo mokesčio skaičiavimo modelis, kurį yra paruošusi Energetikos ministerija.

Naujovės – dar šiemet

„Pertvarka „Achemos“ situaciją pakeistų į teigiamą pusę. Patvirtinus pajėgumų modelį, bendrovei tenkanti gamtinių dujų tiekimo saugumo kaštų dalis sumažėtų“, – 15min.lt sakė energetikos ministro Roko Masiulio patarėjas Mantas Dubauskas.

Jis aiškino, kad šiuo metu vartotojai už dujų tiekimo saugumą moka priklausomai nuo suvartoto dujų kiekio (mokėdami tiekimo saugumo dedamąją). Tačiau dalis vartotojų dujas vartoja netolygiai arba jų beveik visai nevartoja, nors jiems yra užtikrinama galimybė bet kada gauti reikiamą dujų kiekį.

„Tam, kad būtų garantuotas dujų tiekimas, turi būti tinkamai prižiūrima dujų infrastruktūra. Ši priežiūra kainuoja. Nevartodami dujų arba vartodami mažai dujų, vartotojai už tiekimo saugumą iki šiol nesusimokėdavo (arba susimokėdavo mažiau, nei turėtų). Paprastai kalbant, pajėgumų modelio dedamoji priklausytų nuo vartotojo prognozuojamo maksimalaus vienos paros dujų poreikio“, – aiškino M.Dubauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis