Ir grasina, ir vilioja atlyginimais
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė žurnalistams tvirtino, kad „Achemos“ streiko dalyviai susiduria su represinėmis priemonėmis – darbuotojai ir gąsdinami, ir siūlomi jiems papildomi pinigai.
„Šiandien nestreikuok, galbūt gausi kelis skatikus. Bet tai yra trumpalaikis sprendimas nežiūrint į ateitį, nes jau treji metai tokie pažadai nuolat yra dalinami dėl didesnių atlyginimų, tačiau jie taip ir neįgyvendinami. Ir su ta diena, kai profesinė sąjunga pasakė, kad reikia įsipareigoti raštu, tuomet vadovas pradeda suktis kaip žaltys ir sako: „Ne ne ne, pažiūrėsiu, kokia bus padėtis įmonėje, tik tada padarysiu sprendimą.“ Toks neatsakingas elgesys ir represinių priemonių naudojimas tik rodo, kad visiškai nėra noro susitarti“, – kalbėjo ji.
Tai, kad vakar pradėję streikuoti darbuotojai susidūrė su stipriu psichologiniu spaudimu ir pažadais, kad jiems individualiai pakels atlyginimus, tvirtino ir „Achemos“ darbuotojų profsąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė.
„Mastai bei spaudimo priemonės tokios gausios, taip negailima išteklių, kad tai stebina net mus. Vidurinės grandies vadovai skambina ir spaudžia darbuotojus: rekomendavome nebeatsiliepinėti, nes atsilaikyti tikrai sunku. Prisiklausėme nemažai tokių pavyzdžių iš savo narių, – pranešime spaudai cituojama B.Daškevičienė. – Jei vadovybė būtų skyrusi tiek dėmesio kolektyvinėms deryboms, kiek skiria streiko ardymui, iki jo net nebūtume priėję.“
Pasak jos, yra ir kitokia taktika – kažką žadėti, jei žmogus pasitrauks iš streiko. Čia sakoma, kad pridės daugokai pinigų prie algos, kad perkels į geresnes pareigas ir panašiai.
„Aišku, čia tik viena didžiųjų dabartinių problemų, bet yra ir kitų – dėl streiko trūkstant darbuotojų, kai kurie nestreikuojantys jau dirbo dvi paras ir tęsia darbą toliau“, – atkreipia dėmesį ADPS pirmininkė.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė Dalia Jakutavičė taip pat tvirtino, kad nuo antradienio streikuojantys Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojai patiria didžiulį administracijos spaudimą – juos į darbą bando sugrąžinti papildomais pinigais arba grasinimais.
„Streikuojančius darbuotojus išbando labiausiai gundančiu būdu – siūlydami kuo daugiau pinigų: direktorius buvo išleidęs įsakymą, kad tie, kurie nestreikuos, gaus dvigubą atlyginimą, kurie ateis vietoj streikuojančių, gaus trigubą atlyginimą, bet vakar jau siūlė dar prie šitos sumos pridėti po 100 eurų, kad tik jie nestreikuotų“, – D.Jakutavičę cituoja BNS.
Jos teigimu, dalis „Achemos“ darbuotojų susivilioja tokiais pasiūlymais, nes, be papildomų pinigų, nevengiama ir grasinimų.
R.Miliauskas: teiginiai apie grasinimus – šmeižikiški
Koncernas „Achema“ popiet išplatino pranešimą spaudai, kuriame įmonės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas tvirtino, kad kaltinimai dėl darbuotojų papirkinėjimo ar jiems neva išsakomų grasinimų neturi nieko bendro su tikrove ir gali būti traktuojami kaip šmeižikiški.
„Tuo metu, kai profesinės sąjungos nariai naudojasi teisės aktų suteikiama galimybe išsakyti savo poziciją streikuojant, darbdavys vykdo savo tiesioginę pareigą užtikrinti gamybos procesų tęstinumą, o atsižvelgiant į įmonės specifiką – ir jų maksimalų saugumą. Įmonės vadovų komanda nuolat sprendžia darbuotojų pavadavimo klausimus, nesvarbu, ar tokį poreikį nulemia netikėtos asmeninės aplinkybės, ar ligos atvejai, ar, kaip ir šiuo atveju, prasidėjęs streikas“, – nurodė jis.
Pasak R.Miliausko, akcentuojant tai, kad darbo užmokestis turėtų būti sąžiningas, keistai atrodo kaltinimais virtę nusistebėjimai, kad darbuotojams už pavadavimą yra mokama.
„Taip, tai yra neatsiejama darbo santykių dalis, reglamentuojama teisės aktais ir vidaus dokumentais. Ji buvo, yra ir bus taikoma per visą įmonės veiklos laikotarpį. Tuo labiau, kad į darbo vietą paprašyti ateiti darbuotojai, tikėtina, dėl to turėjo keisti ar koreguoti savo asmeninius planus. Tačiau vietoje to jie sutiko perimti nutrūkti negalinčius procesus“, – teigė jis.
Be to, jis „Achemos“ vadovas pabrėžė, kad žmogiškųjų išteklių vadybos klausimais įmonė vadovaujasi galiojančiais teisės aktais bei jų nuostatomis. Dėl to jis laiko niekuo nepagrįstomis kalbomis apie tai, kad darbuotojams neva yra grasinama.
„Tą griežtai paneigiu. Negana to, šie melagingi kaltinimai dar ir yra išsakomi su įmone nesusijusių trečiųjų asmenų lūpomis. Juo labiau, kad pats vykstančio streiko faktas tik įrodo tai, kad „Achemos“ darbuotojai turi apsisprendimo laisvę ir ja aktyviai naudojasi.
Suprantu, kad šiuo laikotarpiu verdančios emocijos gali paskatinti aštresnius pasisakymus, tačiau negali būti toleruojamas ir kryptingai skleidžiamas nepagrįstas melas“, – aiškina jis.
Nustebino retorika
Į piketą I.Ruginienė aėjo iškart po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda. Anot jos, šalies vadovas stebėjosi „Achemos“ vadovybės retorika ir tvirtino, kad taip buvo pamintas socialinio dialogo principas.
„Pasakymas, kad kolektyvinė sutartis yra nereikšmingas popierėlis, buvo spjūvis ne tik visiems dirbantiesiems į veidą, bet ir visai Europos Sąjungai, nes Europos Komisija naujos sudėties atėjo ir pasakė, kad prioritetas yra socialinis dialogas, darbuotojų gerovė ir susikalbėjimas darbo vietoje. Profesinė sąjunga, kuri organizuoja streiką „Achemoje“, siekia susikalbėjimo dėl įsipareigojimų, kurie galėtų būti pateikti raštu“, – trečiadienį prie „Achemos grupės“ būstinės sostinės Vykinto gatvėje kalbėjo ji.
Pasak I.Ruginienės, jau treti metai bendrovės vadovybė žada pokyčius, tačiau jie taip ir neįvyksta, todėl darbuotojai jaučiasi apvaginėjami.
„Šiandien eskaluojami atlyginimai, kurie kelia nuostabą ir Lietuvos gyventojams, uždirbami tik alinančiu kruvinu darbu su daugybiniais pažeidimais dėl viršvalandinio darbo. Žmonės tam, kad uždirbtų vos didesnį atlyginimą negu tūkstantis eurų, turi dirbti begalinį skaičių viršvalandžių pažeisdami Darbo kodeksą ir visas kitas teisines normas“, – nurodė ji.
Po trečiadienį ryte vykusio prezidento susitikimo su profesinėmis sąjungomis, G.Nausėdos patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigė, kad kolektyviniai susitarimai yra kriterijus, „atspindintis socialinio dialogo būtinybę.“
„Pareiškimai, susiję su tuo, kad kolektyvinės sutartys yra „tik popierėlis“, yra sunkiai suvokiami šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje. Manome, kad ateityje reikia siekti aiškesnės politikos siekiant didinti kolektyvinių susitarimų apimtį ir didinti socialinio dialogo kokybę. Tai pagrindinis žingsnis kuriant kokybiškas darbo vietas visomis prasmėmis“, – tvirtino prezidento patarėja.
A.Gelžinis: tai – ne vedybinė sutartis
Į piketą susirinkusios Regioninių profsąjungų federacijos, kuri vienija 56 organizacijų profesines sąjungas, pirmininkas Audrius Gelžinis 15min sakė, kad į Vykinto gatvę atėję norėdami palaikyti kolegas iš „Achemos“.
„Atėjome pozityviai, ne prieš ką nors protestuoti, tiesiog palaikyti, pademonstruoti solidarumą su kolegomis, drąsiais žmonėmis, kurie nebijo pakovoti už savo teises, teisėtus lūkesčius. Jaučiame pareigą būti solidarūs“, – 15min tvirtino jis.
Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės vadovybė pirmadienį pažadėjo 3,5 proc. padidinti gamybos darbuotojų atlyginimus. Anot A.Gelžinio, tai džiugina ir jis mano, kad reikia dažniau organizuoti „panašius sujudimus, kad vadovai dvigubintų, trigubintų algas“.
„Tiesiog lietuviško verslo galbūt toks mentalitetas, būdas. Skandinavijoje socialinis dialogas vyksta truputį kitaip, jis yra dalykiškesnis, konkretesnis, pagarbesnis iš abiejų pusių. To tikimės ir ateityje. Tikimės, kad lietuviškas verslas, lietuviškas kapitalas nebijotų tų vadinamųjų popierėlių, juk kolektyvinė sutartis nėra vedybinė sutartis. Suprantame „Achemos“ savininkės būkštavimus, bet kolektyvinė sutartis nėra vedybinė sutartis“, – sakė jis.
A.Gelžinio teigimu, regionuose yra labai geros praktikos pavyzdžių, kai įmonės rūpinasi darbuotojais ir pasirašo kolektyvines sutartis. Tačiau jis pabrėžia, kad, lyginant su didmiesčiais, regionuose yra daugiau lietuviško kapitalo darbdavių, mažiau skandinaviškų tradicijų, dėl ko skiriasi darbo sąlygos.
„Yra visokių žmonių. Versle, taip pat kaip ir kitoje srityje, yra vadovų, verslininkų, kurie žiūri į tai šiuolaikiškai ir mato, kad gerovės valstybės nesukursi be dialogo, be konstruktyvaus bendradarbiavimo, įsiklausymo“, – kalbėjo trečiadienį jis.
Sutarties pasirašyti neketina
15min primena, kad neterminuotas „Achemos“ darbuotojų streikas prasidėjo antradienį ryte, reikalaujant bendrovės vadovybės pasirašyti dvejų metų trukmės kolektyvinę sutartį, kuri numatytų naujas darbo apmokėjimo sąlygas. Streiką žadama tęsti, kol darbdavys sutiks įvykdyti šį reikalavimą.
Įmonės atstovai tikina, kad šiemet atlyginimų fondas neva didinamas 5 mln. eurų, todėl nebelieka priežasties pasirašyti kolektyvinės sutarties. Ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų prisiimti bendrovė šiuo metu negali ir dėl to, kad veikia, bent jau sausį, nuostolingai.
„Pakėlėm nuo sausio 1 dienos 3,5 proc. atlyginimus, dar 6,5 proc. visiems darbuotojams juos pakelsime – daugiau nei 10 proc. Darbuotojai gaus naujas sutartis. Tai – tvirčiausias dokumentas. Darbuotojas garantuotas, kad nepriklausomai nuo įmonės veiklos, kintamos dalies nebelieka – gaus stabilų atlyginimą.
Kolektyvinė sutartis, mano manymu, jokių papildomų garantijų ar naudų neduoda. Gaila, kad kolektyvinė sutartis laikoma kažkokiu šventu raštu, auksiniu dokumentu. Su tokiais pasiūlymais, kai jie yra pateikę, tokia sutartis negali būti pasirašoma.
Mūsų tokia politika, kad savo vidiniais teisiniais aktais ir atlyginimus peržiūrime, ir darbo sąlygas geriname. Tie vidiniais aktai galioja visiems darbuotojams, o, profsąjungai pareikalavus, tai galiotų tik profsąjungos nariams, o mums visi darbuotojai yra lygūs“, – tai, kad ir toliau nemato galimybės pasirašyti kolektyvinės sutarties, antradienio spaudos konferencijoje tikino „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Tą patį R.Miliauskas pakartojo ir trečiadienį, nes tai, anot jo, būtų ne partnerystė.
„Taip, kaip šiuo metu elgiasi profsąjunga, partneriai nedaro. Esame verčiami pildyti eilę niekuo nepagrįstų reikalavimų bei suteikti išskirtines privilegijas profsąjungos nariams, tokiu būdu apeinant likusius beveik du trečdalius bendrovės darbuotojų. Toks požiūris prasilenkia su mūsų vertybėmis bei įsitikinimais. Daug kartų sakiau ir sakysiu, kad mums svarbūs ir reikalingi visi darbuotojai, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų, gaunamo atlyginimo, narysčių ar kitų kriterijų“, - pranešime spaudai cituojamas R.Miliauskas.
„Su dialogo siekiančiais partneriais sutartį pasirašyti galima, tačiau šiuo atveju profesinės sąjungos vadovybės interesas yra ne visų įmonės darbuotojų gerovė, o jos narių interesai ir principai. Profesinės sąjungos vadovybė veikia buldozerio principu – reikalauja gauti viską arba nieko, o jų reikalavimų neįvykdžius, imtasi iniciatyvos visiškai sustabdyti bei žlugdyti gamyklą. Kompromiso nerandame, nes abipusiai susitarimai negali būti grindžiami prievarta ir šmeižtu, melagingos informacijos skleidimu bei kurstymu.
Deja, kilęs konfliktas tarp darbdavio ir darbuotojų keliamas dirbtinai ir neturi priežasties bei tikslo – atlyginimai yra keliami, Lojalumo ir naudų programa veikia, o kompromiso ieškojimą į konflikto lygmenį bandantys perkelti profsąjungų atstovai vardan savo populiarumo aukoja brangų laiką, kuris galėtų būtų skirtas konstruktyviam dialogui ir greitesniam rezultato pasiekimui“, – pabrėžė R. Miliauskas.
Trečiadienį išplatintame pranešime spaudai taip pat teigiama, kad atlyginimai keliami ir dialogo su darbuotojais siekiama nepaisant to, kad daugiau kaip pusmetį Jonavos „Achema“ dirba daliniu pajėgumu, o į rekordines aukštumas pakilusios dujų kainos lemia nuostolingą laikotarpį.
Koncerno „Achemos grupės“ generalinė direktorė Irmantė Kimienė sako, kad geopolitinės ir rinkos sąlygos yra ypač sudėtingos, įmonė vis dar dirba nuostolingai, todėl atlyginimai padidinti tiek, kiek leidžia bendrovės galimybės šiuo metu.
„Energetinių išteklių kainų krizė smogė negailestingai, tačiau situacija tampa dar sudėtingesnė dėl pašlijusių Lietuvos santykių su Kinija, iš dalies stojančio tranzito per Baltarusiją, per kurią mes pasiekdavome savo klientus Ukrainoje. Kaip matome žiniasklaidoje, per maisto pramonės ir logistikos įmones ritasi pirmųjų atleidimų banga. Tai reiškia, kad jos nebeturi ne tik išteklių išlaikyti buvusių veiklos apimčių, bet ir išsaugoti darbo vietų. Nepaisant esamos situacijos, pagal galimybes peržiūrime darbo užmokestį visose koncerno bendrovėse, tęsiame papildomų naudų ir lojalumo programas. Šiais metais „Achemos“ darbo užmokesčio fondas padidės 5 mln. eurų. Tokiame kontekste įmonei keliami profesinės sąjungos atstovų reikalavimai atrodo dirbtinai užaštrinti“, – pranešime spaudai cituojama I.Kimienė.
Pasak jos, nors sunku prognozuoti, tikimasi, kad gamybą gamykla galbūt galės visiškai atnaujinti balandį.
Audituotų 2021 metų finansinių ir veiklos rezultatų „Achema“ dar neturi, tačiau antrasis praėjusių metų pusmetis buvo nuostolingas. Šis periodas tęsiasi ir šiais metais – sausis buvo nuostolingas, toks planuojamas ir pirmasis šių metų ketvirtis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos organizuojamą piketą prie Koncerno būstinės generalinė direktorė vertina kaip aštriausią pozicijos išsakymo formą ir tikisi, kad šis formatas neperžengs teisės aktuose brėžiamų ribų.