Advokatas: veiksmai dėl LRT – jėgos ir galios demonstravimas

Seimo laikinosios tyrimo komisijos siūlymas keisti LRT valdymą sukelia abejonių, ar politikai žengia į savo sritį – tai labiau primena jėgos demonstravimą ir norą padiktuoti valdymo modelį visuomeniniam transliuotojui, LRT RADIJUI sako advokatas Algimantas Šindeikis. Jo teigimu, valdymo modelis turi priklausyti nuo paties transliuotojo ar bent institucijų, turinčių reikiamos kompetencijos: „[...] abejoju, ar parlamentarai ir komisijos nariai turi tam tinkamos kompetencijos.“
Lietuvos radijas ir televizija
Lietuvos radijas ir televizija / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų Seimas balsuoti galėtų nebent aptaręs išvadas komitetuose, LRT RADIJUI sako advokatas Algimantas Šindeikis. Pasak jo, jei nebus gilinamasi ir debatuojama, parlamento balsavimas kels daug klausimų: „Pritariu abejonei, ar politikai tikrai žengia į savo sritį, ar tikrai Agnė Širinskienė turi spręsti klausimą, kaip reikia valdyti nacionalinį transliuotoją. Tokia funkcija gali būti priskirta valstybės kontrolei, kuri prižiūri efektyvumą, lėšų panaudojimą, bet ne parlamentui.“

Pasak A.Šindeikio, parlamentui nebūdingos tokios funkcijos, todėl veiksmai dėl LRT rodo ką kita. „Tai labiau savo jėgos ir galios demonstravimas, nors padiktuoti valdymo modelį visuomeniniam transliuotojui. Noriu atkreipti dėmesį į tai, koks nacionalinio transliuotojo tikslas. Jis numatytas net Konstitucijoje – tai objektyvios informacijos apie tai, kas vyksta mūsų valstybėje, rinkimas ir skleidimas. LRT yra ne Seimo, o visuomenės transliuotojas“, – aiškina advokatas.

Tikrai gali būti niuansų, kuriuos reikia tobulinti LRT, bet abejoju, ar parlamentarai ir komisijos nariai turi tam tinkamos kompetencijos.

Kaip LRT RADIJUI sako A.Šindeikis, valdymo modelis taip pat turi priklausyti nuo paties transliuotojo: „Arba nuo institucijų, kurios turi kompetencijų, kaip valdyti transliuotoją. Tikrai gali būti niuansų, kuriuos reikia tobulinti LRT, bet abejoju, ar parlamentarai ir komisijos nariai turi tam tinkamos kompetencijos.“

A.Šindeikis priduria, kad Konstitucinis Teismas jau ne kartą pasisakė apie Seimo komisijas. „Jos sudaromos dėl ypač svarbių klausimų, kai niekas kitas negali jų išspręsti ir ištirti. Šiuo atveju taip pat nesuprantama, kodėl tam tikri klausimai apie viešuosius pirkimus, direktoriaus ar kitų funkcijas priskirti spręsti parlamentui“, – svarsto pašnekovas.

Kalbėdamas apie dar vieną atvejį – Žurnalistų sąjungos ketinimą kreiptis į teismą dėl vyriausybės veiksmų (premjero įrašo sunaikinimo), A.Šindekis teigia, kad toks sprendimas išties solidus: „Pagaliau žurnalistai rimtai žiūri į savo profesiją. Juk yra nutarimas, kad reikia pateikti informaciją žurnalistams, o kas jos nepateikia, trukdo žurnalistams atlikti profesinę pareigą – tai nusižengimas. Teismas turėtų įvertinti, kas sunaikino premjero įrašą, ir tą asmenį nubausti, nes tai trukdymas žurnalistams dirbti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų