Šių metų apklausoje, be kita ko, buvo aptarti Rusijos pradėto karo Ukrainoje ekonominiai padariniai, o rezultatai rodo, kad Baltijos šalyse dirbančios įmonės mato tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius karo sukeltus padarinius savo verslui.
Baltijos šalių įmonės labiausiai baiminasi dėl trumpalaikių Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių - didesnių energijos, žaliavų ir gamybos sąnaudų. Tai kaip didelę riziką įvardijo 67 proc. Estijos, 77 proc. Latvijos ir 54 proc. Lietuvos apklaustų įmonių. Beveik pusė apklaustų Baltijos šalių įmonių baiminasi tiekimo grandinės ir logistikos sutrikimų. Beveik dvigubai daugiau apklaustų Lietuvos įmonių nei Latvijoje ir Estijoje nerimauja dėl verslo partnerių ir verslo ryšių praradimo. Be to, beveik pusė apklaustų Lietuvos įmonių baiminasi, kad dėl karo sumažės užsakymų, o Estijoje ir Latvijoje dėl to nerimaujama mažiau.
Kaip ilgalaikes Rusijos pradėto karo pasekmes nuo trečdalio iki pusės apklaustų Baltijos šalių įmonių įvardija logistikos maršrutų pokyčius. Be to, kas penkta apklausta Lietuvos įmonė mano, kad ilgainiui verslo santykiai su tam tikrais regionais nutrūks arba bus apriboti. Vienas iš keturių respondentų teigė, kad tiekimo grandinės kentės dėl politinės įtakos, pvz. dėl įstatymų ar prekybos ribojimų. Lietuvoje respondentai taip pat pabrėžė, kad ilgalaikė karo pasekmė bus veiklos perkėlimas, dėl kurio gamyba gali būti vykdoma naujose vietose.
Nepaisant karo, daugiau nei pusė apklaustų Baltijos šalių įmonių tarp didžiausių pavojų savo verslo ateičiai taip pat įvardija kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Atitinkamai didelis susirūpinimas kyla ir dėl darbo jėgos sąnaudų - daugiau nei 60 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje šias dvi rizikas įvertino kaip labai dideles, o Estijoje ir Latvijoje kas antras arba kas trečias respondentas pabrėžė būtent šias dvi rizikas.
Paklausti, kokių priemonių įmonės jau ėmėsi ar planuoja imtis, kad sušvelnintų kvalifikuotų darbuotojų trūkumo pasekmes, Lietuvoje labiau nei kitose dviejose Baltijos šalyse dominavo vidinių mokymų plėtra. Tendencija kelti darbo užmokestį aukščiau rinkos vidurkio, didesnis automatizavimas ir skaitmeninimas taip pat yra populiarios priemonės kovoje su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu Lietuvoje.
Į klausimą, ar turėtų būti sušvelnintos darbo jėgos iš trečiųjų šalių pritraukimo sąlygos, daugiau kaip 80 proc. apklaustų įmonių atsakė teigiamai, o pusė respondentų netgi teigė, kad tai jau reikia daryt dabar.
Kalbant apie didėjančių darbo sąnaudų problemos mastą įmonėse, 90 proc. apklaustų Lietuvos įmonių pripažino, kad ši problema yra itin aktuali ir kad artimiausiu metu bus ieškoma sprendimų, o 4 proc. respondentų taip pat svarsto apie galimybė savo veiklą perkelti į kitą vietą.
Teigiama žinia yra ta, kad absoliuti dauguma apklaustų įmonių Lietuvoje vėl rinktųsi šalį, kaip vietą investicijoms.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai priklauso Vokietijos dvišalių užsienio prekybos rūmų tinklui, kuris veikia daugiau kaip 90-yje pasaulio šalių. AHK Baltijos šalyse veikia ilgiau nei 25 metus ir šiuo metu vienija 400 įmonių.
