Dėl karantino apribojimų pernai užsienio turistų srautui kritus 75 proc., o vietiniam turizmui – 21 proc. kelionių sektoriaus žaidėjai naudojasi visomis galimybėmis kompensuoti nuostolius.
Vasarį buvo paskelbta apie naują 10 mln. eurų sieksiančią Pagalbos verslui fondo investiciją į būsimas UAB „Novaturas“ obligacijas. Taip bendra pandemijos metu suteiktos pagalbos suma šiai bendrovei padidės maždaug iki 19 mln. eurų.
Lietuvos kelionių verslo asociacija (LKVA) piktinasi šios įmonės protegavimu. Smulkus ir vidutinis turizmo verslas, asociacijos skaičiavimais, sukuria 70 proc. Lietuvos turizmo BVP, o kelionių agentūros ir kelionių organizatoriai 2019 metais į Lietuvos biudžetą sumokėjo 16,5 mln. eurų mokesčių. Tad LKVA viceprezidentas ir UAB „Superkelionės“ vadovas Udrius Armalis 15min sakė esąs nustebintas, kad viena įmonė sugebėjo gauti tiek milijonų valstybės pagalbos.
„Novaturas kuria 1 proc. Lietuvos turizmo BVP. Jeigu parama tokiu intensyvumu būtų skiriama visam turizmo sektoriui, likusiems reikėtų skirti 1,2 mlrd. eurų paramos. Žmonėms galbūt atrodo, kad turizmo sektorių sudaro tik išvykstamųjų kelionių organizatoriai, bet jame yra ir atvykstamasis turizmas, kelionių agentūros, gidai, viešbučiai, restoranai, tai milžiniška ekosistema“, – sakė vyras.
Iš viso per valstybines pagalbos priemones „Novaturas“ gavo beveik 18,5 mln. eurų paskolų. Vasario mėnesį susitarta su Valstybės investicijų valdymo agentūra dėl 10 mln. eurų investicijos, kuri įmonę pasieks naudojant mišrias finansines priemones. Bus išleistos konvertuojamos ir paprastosios obligacijos, kurių vertė sieks po 5 mln. eurų. Fiksuotos metinės palūkanos už konvertuojamas obligacijas siekia 9,5 proc. 12 mėnesių laikotarpiui, kiekvieniems kitiems 12 mėnesių didinant 0,5 procentinio punkto kasmet.
Anksčiau dėl 5 mln. eurų ilgalaikės paskolos susitarta pagal investicijų ir verslo garantijų fondo „Invega“ priemonę „Garantijos portfelinėms paskoloms“. Ta pati institucija suteikė paskolą, skirtą atsiskaitymams su keliautojais už dėl pandemijos neįvykusias keliones, kurios bendra suma siekia 2,4 mln. eurų. Pandemijos laikotarpiu taip pat gautos mokestinės paskolos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (940 tūkst. eurų) bei „Sodros“ (150 tūkst. eurų).
LKVA viceprezidentas kartu piktinosi nedidele parama kitiems verslo sektoriams ir ragino parengti viso turizmo sektoriaus gelbėjimo planą. Jis teigia, kad jokios realios ir iškirtinės paramos sektorius negavo ir negauna.
„Iš visų paramos priemonių likęs turizmo sektorius galėjo pretenduoti nebent į kompensacijas už prastovas. Kelionių agentūros grąžino didžiules sumas komisinių kelionių organizatoriams, už tai jokių pasiūlymų dėl kompensacijų negavo. Buvo užsakyta neatšaukiamų paslaugų – viešbučių, skrydžių ir visų kitų, už tai irgi jokių paramos priemonių negauta“, – sakė U.Armalis.
„Novaturo“ vadovė ragina nepainioti subsidijų ir paskolų
„Novaturo“ grupės vadovė Audronė Keinytė 15min sakė, kad išsakyti kaltinimai ją stebina.
„Natūralu, kad būdami rinkos lyderiais visada esame po padidinamuoju stiklu ir mūsų veiksmai sulaukia daug dėmesio, tačiau keista sulaukti nepagrįstos kritikos iš kitų turizmo sektoriaus atstovų už tai, kad dirbame efektyviai. Visi pasiekti susitarimai ir sandoriai neatsirado iš niekur. Praėjusiais metais įdėjome daug pastangų ir laiko, ieškodami ir vertindami visas galimybes užsitikrinti veiklos tęstinumą“, – 15min sakė ji.
Moteris taip pat teigė, kad nėra teisinga kartu sudėti gautos paramos ir paskolų. Subsidijų, kurių grąžinti nereikės, bendrovė gavo gerokai mažiau – už 410 tūkst. eurų. 346 tūkstančių eurų gauta kaip dalinė darbo užmokesčio kompensacija, 32 tūkstančių eurų inovacijų subsidiją ir 32 tūkstančių subsidiją už repatriaciją. A.Keinytė pažymi, kad bendrovei pastaroji paslauga kainavo daugiau nei 260 tūkst. eurų.„Minimi pritraukti milijonai yra gauti ne subsidijų pavidalu, o kaip paskolos, kurias turėsime grąžinti“, – sakė vadovė.
„Dėl to, kad esame priskiriami prie didelių įmonių kategorijos, negalėjome pretenduoti į tokias subsidijas kaip nuomos mokesčio kompensavimas, paskolų palūkanų kompensavimas, 2019 m. sumokėto GPM mokesčio dalies kompensavimas. Dėl tos pačios priežasties negalėjome pretenduoti ir į valstybės pagalbą pagal patvirtintą Europos Komisijos komunikatą, nors visoje Europos Sąjungoje, taip pat EBPO pripažįstama, kad turizmas yra vienas labiausiai dėl paskelbtos pandemijos nukentėjusių verslo sektorių, kurių įplaukos lyginant su 2019 m. rodikliais krito daugiau nei 70 proc“, – teigė „Novaturo“ vadovė.
LKVA apkaltinta 2019 m. sumokėjusi tik 0,8 mln. mokesčių, bendrovė taip pat pateikė ir savo veiklos skaičius. Minėtais metais „Novaturas“ deklaravo 1,636 mln. eurų, pernai – 1,922 mln. eurų mokesčių valstybei, 2020 m. grupėje dirbo 105 žmonės. Pernai išvežta 20 tūkst. keliautojų (2019 m. – 151 tūkst.), įvykdyti 176 užsakomieji skrydžiai (2019 m. – 1247).
VIVA vadovas: skoliname tik toms įmonėms, kurios atitinka kriterijus
Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas, kalbėdamas su 15min, taip pat atkreipė dėmesį, kad jų valdomo Pagalbos verslui fondo investicijos nėra nemokama pagalba, gautas paskolas ir investicijas pasibaigus terminui įmonės turės su palūkanomis grąžinti į valstybės biudžetą.
„Pagalbos verslui fondas priėmė teigiamą investavimo sprendimą „Novaturo grupei“ investuodamas į ją lygiomis dalimis per paprastąsias ir konvertuojamas obligacijas 6 metų laikotarpiui. Visos įmonės yra unikalios, todėl kiekvienu atveju priimdami investavimo sprendimą mes kartu su įmone ieškome, koks pagalbos instrumentas būtų efektyviausias ir labiausiai atitiktų įmonės poreikius. „Novaturo grupės“ atveju tai buvo paprastosios ir konvertuojamos obligacijos“, – sakė vadovas.
D.Vilčinskas taip pat pabrėžė, kad pats fondas įmonių nesirenka, įmonės savanoriškai kreipiasi į fondą, o tuomet vertinama, ar įmonės poreikiai atitinka investavimo strategiją ir, jei priimamas teigiamas sprendimas, jai skolinama.
Jis taip pat ragino ir kitas stambias ir vidutines turizmo sektoriaus įmones, kurioms fondo paskolos ir investicijos gali būti aktualios, kreiptis į VIVA.
„Mūsų tikslas padėti visoms stambioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms reikalinga finansinė valstybės pagalba ir džiaugsimės, jei galėsime investuoti ne į vieną turizmo sektoriaus įmonę. Šiuo metu į Pagalbos verslui fondą taip pat jau kreipėsi ne vienas apgyvendinimo paslaugų tiekėjas ir jų atžvilgiu yra priimti bent 4 teigiami sprendimai, gavus Europos Komisijos patvirtinimus, juos taip pat pasieks Fondo paskolos arba investicijos“, – teigė D.Vilčinskas.
Ministerija: turizmo sektorius gali naudotis esamomis subsidijų priemonėmis
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, kelionių organizavimo sektoriui parama jau dabar siekia beveik pusę pernai išdalintos sumos: iki šiol skirta 611 tūkst. eurų 219 įmonių, o visa pirmojo karantino parama kelionių organizatoriams sudarė 1,4 mln. eurų.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius yra antroje vietoje pagal gautą paramą – 1586 įmonėms paskirstyta 4,7 mln. eurų parama. Jos sudarė 14,6 proc. paramos gavėjų, o iš viso skirta 20,3 proc. visos paramos.
Ministerijos atstovai primena, kad šių metų pradžioje startavusia subsidijų priemone gali naudotis ir turizmo sektorius. Turizmo įmonės, kurių apyvarta sumažėjo daugiau kaip 60 proc., taip pat gali kreiptis dėl subsidijų pagal ruošiamą naują priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“.
„Šiuo metu per „Invega“ suteikiamos lengvatinės paskolos tiek mažoms, tiek didelėms nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, pagal kurią kelionių agentūros, ekskursijų organizatoriai, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusia veikla užsiimančios įmonės gavo paskolų už 500 tūkst. eurų. Be to, veikia paskolų priemonė skirta tik kelionių organizatoriams ir apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams, pagal kurią kelionių organizatoriams suteikta 19 paskolų už 4,3 mln. eurų lėšų“, – sakoma 15min atsiųstame ministerijos atsakyme.
