„Lietuvoje vartojimas yra sumažėjęs 5–7 proc. Naivu būtų tikėtis, kad po dviejų karantinų būtų kitaip. Mes žaliavą tiekiame ir betonui, ir gelžbetoniui, ir gerbūvio detalėms, ir mišiniams – visai statybų industrijai, todėl jei pernai buvo fiksuotas suaktyvėjimas vieno sektoriaus (gyvenamųjų pastatų – BNS) statybose, tai nereiškia, kad pramoninė statyba ar infrastruktūriniai objektai išliko tame pačiame lygyje“, – BNS sakė A.Zaremba.
Konkrečių finansinių veiklos rezultatų iki balandžio pabaigoje numatyto bendrovės akcininkų susirinkimo nenorėjęs atskleisti A.Zaremba tepasakė, kad 2020-ieji gamyklai buvo prastesni nei 2019 metai.
„Planavome, kad bus didesnė duobė praeitais metais, tačiau bendrai pardavimų kritimas yra apie 5 proc., palyginti su 2019 metais“, – teigė „Akmenės cemento“ vadovas.
2019 metais „Akmenės cementas“ patyrė 3,19 mln. eurų grynųjų nuostolių, jos pajamos augo 13,9 proc. iki 76,6 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje finansinėje ataskaitoje.
Pasak A.Zarembos, pirmąjį šių metų ketvirtį įmonės apyvarta krito 25 proc., tačiau tai lėmė ne tiek pandemija, kiek šalta žiema.
„Jau senokai nebuvo tokios šaltos žiemos, todėl panašu, kad būtent ji, o ne pandemija lėmė, kad mūsų pirmo ketvirčio pardavimų rezultatai Lietuvoje yra ženkliai prastesni nei tokiu pat laikotarpiu 2020 metais – minus 25 proc.“, – sakė gamyklos vadovas.
„Pirmi trys mėnesiai yra neigiami, dabar atšilo ir cemento poreikis sprogo, bet ar tai bus ilgalaikis dalykas galėčiau tvirčiau pasakyti birželį. Kol kas jokių išvadų iš to nedarome“, – pridūrė A. Zaremba.
Pasak jo, apie 60 proc. produkcijos „Akmenės cementas“ parduoda vietos rinkoje, o likusius 40 proc. eksportuoja.
Statybininkai šiemet praneša apie gerokai augančias statybos žaliavų kainas, tačiau „Akmenės cementas“ produkcijos branginti kol kas neplanuoja.
„Pas mus kainos nesikeičia jau treji metai, o jų didinti, nors sąnaudos ir auga, negalime dėl pigaus cemento konkurencijos iš Baltarusijos. Tai padarę tiesiog iškristume iš konteksto, nes konkuruojame su ne rinkos ekonomikos Baltarusijos cemento gamintojais: nežiūrint į žaliąjį kursą, investicijas, darbo kaštus, faktas yra toks – Lietuvoje cemento kainas diktuoja Lukašenkos gamyklos“, – sakė A.Zaremba.
Pasak jo, nepaisant pandemijos gamykla darbuotojų neatleido, valstybės paramos taip pat neprašė.
„Covido atvejų turėjom – gruodis buvo pakankamai įtemptas, bet išmokome gyventi su virusu. Tam, kad išsaugotume nepertraukiamą gamybą, skaidėm pamainas, kritiškais momentais atlikom planinius remontus“, – aiškino A.Zaremba.
„Per pandemiją darbuotojų neatleidom ir paramos iš valdžios taip pat neprašėm, nes tikrai yra labiau nukentėjusių verslų ir pramonės šakų, todėl atrodytume labai keista, jei būtume įšokę į šitą reikalą“, – pridūrė „Akmenės cemento“ vadovas.
Anot direktoriaus, įmonė neseniai pradėjo vakcinaciją ir jau paskiepijo apie 75 iš 460 darbuotojų.
„Dar beveik 300 sutinka tą daryti, aišku, yra ir tokių, kurie negali ar nenori, bet bandysim ieškoti sprendimų“, – pridūrė A.Zaremba.
Registrų centro duomenimis, didžiausi „Akmenės cemento“ akcininkai 2019 metų pabaigoje buvo Vokietijos statybinių medžiagų gamintoja „Schwenk Zement Beteilgungen“ (37,84 proc.), Simonas Vytas Anužis (15,34 proc.), Vytautas Montvila (9 proc.) bei Švedijos „HeidelbergCement Northern Europe“ (8,65 proc.).