Ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, viena iš obligacijų populiarumo priežasčių – aukšta kredito rinkos koncentracija ir dėl to tam tikruose segmentuose susiformavęs kapitalo stygius.
Anot jos, smulkios ir vidutinės Lietuvos įmonės dažnai nurodo, kad jų plėtrą riboja vietinio kapitalo išteklių nepakankamumas, todėl verslai yra priversti ieškoti alternatyvų ir diversifikuoti savo finansavimo šaltinius.
„Pastaruoju metu stebimas didelis aktyvumas tiek Lietuvos kreditavimo srityje, tiek kapitalo rinkose. Tai dar kartą parodo Lietuvos verslo atsparumą ir lankstumą iššūkių akivaizdoje. Kredito rinkos dinamika atspindi ne tik verslo skolinimosi apetitą, bet ir įmonių finansinę sveikatą bei gebėjimą atitikti kredito įstaigų reikalavimus.
Be to, buvimas kapitalo rinkose skatina verslo skaidrumą, tai ilgainiui gerins verslo aplinką“, – sako Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė.
Populiarumą atspindi rinkos kapitalizacija
Vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ duomenimis, naujai listinguotų obligacijų emisijų kapitalizacija (be Vyriausybės obligacijų) šiuo metu siekia 97,9 mln. eurų ir jau viršija bendrą visų praėjusių metų rodiklį, kuris buvo 94,4 mln. eurų.
Pasak „Nasdaq Vilnius“ prezidento Gedimino Varno, vertybinių popierių birža populiarėja, nes įmonėms leidžia ne tik diversifikuoti finansavimo šaltinius, pagerinti skolinimosi sąlygas bei augti, bet ir stiprina jų reputaciją kapitalo rinkose.
„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių birža veikia kartu su Rygos ir Talino biržomis kaip integruota Baltijos šalių rinka, leidžianti investuotojams patogiai prekiauti vertybiniais popieriais iš visų trijų šalių vienoje platformoje, kuri naudojama visose „Nasdaq“ kapitalo rinkose visame pasaulyje. Tai išplečia įmonių galimybes pritraukti kapitalo savo verslo plėtrai ir kitose rinkose, o neapsiriboti vien vietiniais investuotojais.
„Obligacijas savo plėtrai finansuoti Lietuvoje aktyviausiai naudojasi bankai, investicinės bei nekilnojamojo turto vystymo bendrovės. Tai atspindi ir pastaruoju metu viešai platintos obligacijų emisijos, tokių Lietuvos bendrovių kaip „Partnerystės projektai keturi“ („Eika“), „Capitalica“, „Agathum“, „Sostinės bokštai“, „Omberg“, „Tewox“ ir kitos. Visgi, į viešą kapitalo rinką taip pat ryžtasi ateiti ir nauji žaidėjai.
Paskutinis pavyzdys – Lietuvos žiniasklaidos bendrovė „15min“, kuri siekia išnaudoti alternatyvų finansavimą verslo augimui ir plėtrai, kartu siūlydama mažmeniniams investuotojams galimybę diversifikuoti investicijas. Džiugu, kad bendrovė priėmė sprendimą pereiti į kitą brandos etapą, nebijodama viešumo, skaidrumo ir bendravimo su kapitalo rinkos bendruomene“, – pavyzdžius vardija G.Varnas.
Jis priduria, kad įmonės, reguliariai leisdamos obligacijas, užsitarnauja žinomumą viešo kapitalo rinkoje, o tai vėliau gali tapti pagrindu žengiant į akcijų rinką.
Stipri kapitalo rinka – stiprios ekonomikos pagrindas?
I.Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad aktyvi kapitalo rinka sudomino ir praplėtė ir mažmeninių investuotojų ratą.
„Nasdaq“ duomenimis, privačių mažmeninių investuotojų skaičius Lietuvoje per paskutinius trejus metus augo apie 4,5 karto. Kapitalo rinkos plėtra paprastai koreliuoja su didesniu visuomenės finansiniu išprusimu, rizikos ir grąžos ryšio samprata ir susidomėjimu investicijomis. Tai gali padidinti bendrą taupymo ir investavimo kultūrą šalyje, o ilgainiui prisideda ir prie brandesnės Lietuvos namų ūkių finansinės elgsenos“, – sako ekonomistė.
Anot jos, įmonės paprastai per obligacijas skolinasi augimui, investicijoms į plėtrą, inovacijas ir naujas eksporto rinkas, o tai taip pat skatina šalies ekonomikos augimą ilgalaikėje perspektyvoje.
„Nasdaq Vilnius“ prezidento teigimu, Baltijos kapitalo rinka, nors ir mažesnė nei kitos Europos rinkos, turi nemažą potencialą augti ir ateityje. Baltijos biržos akcijų rinkos vertė šiuo metu yra apie 10,2 mlrd. eurų, o obligacijų – apie 11,3 mlrd. Eurų.
„Baltijos šalių rinka yra ne tik puikus pavyzdys, kaip sėkmingai gali veikti vieninga kapitalo rinka trijose atskirose jurisdikcijose, bet ir atspindi kapitalo rinkų sąjungos (angl. Capital Market Union, CMU) tikslus. Vieningos Europos Sąjungos kapitalo rinkos sukūrimas neabejotinai leistų įmonėms palankesnėmis sąlygomis pritraukti investicijų, taip pat padėtų spręsti regiono iššūkius, susijusius su žaliuoju kursu, skaitmenizavimu bei gynybos kaštais“, – pažymi G. Varnas.
