Centro-kairės valdančioji koalicija nusprendė nuo sausio pirmosios minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti nuo 850 Lt iki 1000 Lt. Vadinasi, už MMA dirbęs žmogus, anksčiau gaudavęs apie 715 Lt, nuo sausio jau gaus 824 Lt. Tačiau gyvenimo kokybė nuo sausio drastiškai nepasikeis – SEB šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, gyventojai papildomas lėšas skirs būtinoms išlaidos, skubės grąžinti skolas.
„Mes kalbame apie labai mažas pajamas gaunantį namų ūkį, kuris, ko gero, skirs tiems būtiniems poreikiams, kurių iki šiol negalėjo patenkinti. Tai ekonominio pobūdžio prekės – maisto produktai, drabužiai dėvėti“, – sakė J.Varanauskienė.
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Julita Varanauskienė |
Šeima, kurioje du asmenys gauna minimalią algą, pajus ženklesnį pajamų augimą. Tačiau bent jau žiemą lėšos vis tiek bus skirtos būtiniausioms išlaidoms.
„Jeigu kalbėsime apie vasarą, kai tos būtinosios išlaidos šiek tiek sumažėja, tai, manyčiau, sprendimai išsidėliotų tokia seka: pirmiausia aš grąžinu susikaupusias skolas, o antra – aš pasidedu šiek tiek pinigų nenumatytiems atvejams, nes, ko gero, tokių pinigų neturėjau anksčiau“, – sakė finansų analitikai.
Bus ir šeimų, kurios pajamų augimo apskritai nepajus. Šeima, kur vienas narys uždirba apie 2000 Lt, o kitas gauna minimalią algą, J.Varanauskienės teigimu, greičiausiai negalės pasakyti, kur išleido papildomus pinigus: „Tie pinigai greičiausiai bus skirti vartojimo reikmėms.“
Statistikos departamento duomenimis, visą darbo dieną dirbančiųjų ir MMA gaunančiųjų darbuotojų pernai buvo apie 12 proc. Daugiausia MMA gauna didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, statybos, švietimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus darbuotojai.
Šiuo metu išlaikyti minimalų užmokestį gaunantį darbuotoją darbdaviui kainuoja 1115 Lt. Nuo sausio darbo vietos išlaikymas pabrangs iki 1311 Lt.
 |
| Statistikos dep. vizualizacija |
Mažės šešėlis?
J.Varanauskienė kelia klausimą, kieno sąskaita bus didinama MMA. Gali būti, kad mažės šešėlis. Pavyzdžiui, žmogus, oficialiai dabar gaunantis 850 Lt, o neoficialiai – dar 1000 Lt, nuo sausio oficialiai gaus 1000 Lt, tačiau galbūt sumažės vokelyje jam išmokama dalis.
Blogiausiu atveju minimalios algos padidinimas be didelių skrupulų pasibaigs etatų „smulkinimu“ iki norimo rezultato, – rašė I.Šimonytė.
Ingrida Šimonytė savo komentare „Varge, gal jie tikrai „žino kaip“?!“, išskyrė tris kategorijas darbdavių, mokančių MMA:
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ingrida Šimonytė |
1. Tie, kurie daugiau negali mokėti neatleisdami darbuotojų, nes kainų didinti negali (prie tokių priskirtina ir valstybė, nes ji ir dabar neuždirba tiek, kiek išleidžia, o mokesčių didinti jokia valdžia nenori)
2. Tie, kurie moka „vokeliuose“
3. Tie, kurie gali ir turėtų mokėti daugiau, nes darbuotojai sukuria pakankamai pridėtinės vertės, bet nemoka.
„Vokelnykai“ yra tam tikrą požiūrį į valstybę ir mus visus demonstruojantys asmenys, kurių požiūris padidinus minimalią algą išliks nepakitęs – jeigu valdžia padidino MMA, t.y. mokesčius, geriausiu atveju dalis vokelio taps oficialia alga, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai. Blogiausiu – minimalios algos padidinimas be didelių skrupulų pasibaigs etatų „smulkinimu“ iki norimo rezultato“, – apie MMA didinimo pasekmes yra rašiusi I.Šimonytė.
 |
| Statistikos dep. vizualizacija/Darbuotojai pagal darbo užmokestį |
Iš kur pinigai?
Darbdaviui MMA didinimas kainuos po 200 Lt už vieną MMA gaunantį darbuotoją. Papildomai tai kainuos ir valstybei. Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad MMA didinti reikalingos lėšos bus paimtos iš Valstybės investicijų programos. Esą kitąmet bus atsisakyta finansuoti visus naujus A.Kubiliaus numatytus finansuoti projektus.
Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet Valstybės investicijų programai numatoma skirti beveik 4 mlrd. 750 mln. litų valstybės lėšų. Iš jų - 4 mlrd. 497 mln. litų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės paramos lėšos, o taip pat 253 mln. litų valstybės garantuojamų paskolų.
2013 metais ketinta Valstybės investicijų programai skirti 440 mln. litų daugiau, nei buvo numatyta 2012 metais. Finansavimas didėja dėl planuojamų didesnių bendrų Europos Sąjungos paramos bei Kelių priežiūros ir plėtros programos investicijų, o taip pat ir valstybės garantuojamų paskolų vykdomiems investicijų projektams.
Didžiausias valstybės investicijų augimas numatomas transporto ir ryšių, žemės ūkio, socialinės apsaugos, švietimo srityse.
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2013–2015 METŲ PROGRAMA:
 |
| Finansų ministerijos lentelė/Valstybės investicijų programa |
Išsamią informaciją apie tai, kokius projektus buvo ketinta finansuoti iš Valstybės investicijų programos, rasite čia.
