Pagal naująjį projektą, prekybos alkoholiu parduotuvėse laikas išliktų nuo 10 iki 20 valandos, tačiau jis būtų taikomas ir sekmadieniui. Dabar paskutinę savaitės dieną alkoholio parduotuvėse galima įsigyti nuo 10 iki 15 valandos.
Įstatymo pakeitimais numatoma, kad alkoholinių gėrimų, kurių sudėtyje yra mažiau nei 15 proc. etilo alkoholio, vėl būtų galima įsigyti nuo 18 metų. Dabar visam alkoholiui galioja 20 metų riba, ji išliktų perkant stipresnius nei 15 proc. gėrimus.
Pataisos taip pat įpareigotų savivaldybių tarybas nustatyti vietas, kur būtų galima vartoti alkoholį.
Siūloma leisti mugėse ir parodose prekiauti natūralios fermentacijos iki 15 proc. stiprumo alkoholiniais gėrimais (šiuo metu mugėse – 7,5 proc., parodose – 13 proc.), o masiniuose renginiuose – iki 7,5 proc., kaip ir dabar.
Turint neterminuotą licenciją, būtų leista aptarnauti pirkėjus lauke maksimaliu 80 metrų atstumu nuo stacionarios maitinimo vietos. Šiuo metu galioja 40 metrų atstumo reikalavimas.
Pataisas inicijuoja liberalai Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, Raimundas Lopata ir Eugenijus Gentvilas, keturi konservatoriai Vytautas Kernagis, Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Kristijonas Bartoševičius bei du Laisvės frakcijos nariai Vytautas Mitalas ir Ieva Pakarklytė. Prekybą alkoholiu kasdien nuo 10 val. iki 20 val. siūlo leisti „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Šiems pokyčiams pritaria Vyriausybė bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tačiau priešinasi Sveikatos ministerija bei kitos su sveikatos apsauga susijusios valstybės institucijos ir organizacijos.
Sveikatos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas komiteto klausymuose atskleidė, kad, apklausų duomenimis, trys iš keturių gyventojų nepritaria alkoholio pirkėjų amžiaus kartelės mažinimui. Ministerijos atstovas užsiminė, kad JAV jau tris dešimtmečius alkoholio galima įsigyti nuo 21 metų.
„Atlikti tyrimai rodo, kad ši politika mažina alkoholio vartojimą ir išsaugo gyvybes: sumažėja transporto avarijų, savižudybių, žmogžudysčių“, – teigė I.Rubikas.
Įspėja apie poveikį sveikatai ir gyvenimo trukmei
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė pasisakė dėl siūlomos suvienodinti tvarkos sekmadieniais – politikės nuomone, gyventojai prisitaiko ir alkoholiu apsirūpina iš anksto. Ji pasitelkė neįvardintos vairuotojus įdarbinančios įmonės pavyzdį – joje alkoholio pardavimo ribojimų efektas geriausiai matėsi pirmą mėnesį, kai neblaivių vairuotojų atvejų sumažėjo 35 proc. Vis dėlto po trijų mėnesių incidentų skaičius grįžo į tą patį lygį, kaip ir prieš draudimus.
„Sutrumpinus prekybos laiką, asmenys prisitaiko prie pokyčių. Mes matome, kad šita priemonė neturėjo didelio poveikio. Norėjosi eiti kitu keliu. Sakytume, kad kelias, kuriuo turėtume eiti, yra žemės ūkyje, statybose, kituose sektoriuose. Pavyzdžiui, pačios įmonės turėtų tikrinti darbuotojų blaivumą“, – sakė ji.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian teigė, kad departamentas nepritaria valdančiųjų siūlomiems pakeitimams ir teigė, kad jie nedera su valstybės alkoholio politikos principais.
„Priėmus pataisas, nebūtų užtikrintas alkoholio prieinamumo politikos tęstinumas, juolab kad ta politika duoda savo rezultatų. Alkoholio psichozių nuo 2018 m. sumažėjo 31 proc., priklausomybių nuo alkoholio – 9 proc.“, – sakė ji.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė, psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun teigė, kad naujieji pasiūlymai neatitinka mokslo įrodymų.
„Kaip ir sakė finansų viceministrė, priemonės buvo veiksmingos, jos sumažino suvartojimą. Tai, kad atsistato jos poveikis, nereiškia, kad jos nebeveiksmingos, tai reiškia, kad būtina taikyti tolimesnes, papildomas priemones, o ne jas atšaukti. Tas interpretacijas būtų gerai palikti mokslininkams“, – sakė ji.
N.Goštautaitė-Midttun taip pat įspėjo, kad atšaukti ar palengvinti ribojimai gali sumažinti šalies gyventojų, ypač vyrų, gyvenimo trukmę.
„Tai, kad pailginome gyvenimo trukmę, buvo didžiulis pokytis. Padidinus prieinamumą, bus padidinta ir žala. Ji tikrai greitai atsilieps gyvenimo trukmės mažėjimui. Nepalaikome įstatymo projekto ir jiems nepritariame“, – teigė ji.
Alkoholio industrijos atstovai turėjo pastabų dėl pardavimo amžiaus
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas stebėjosi tokiu situacijos dramatizavimu ir atkreipė dalyvaujančiųjų dėmesį į tai, kad „valstiečių“ vyriausybės įvestų ribojimų atšaukti neketinama – siekiama tik palengvinti tvarką. Korekcijas jis pavadino „gana nereikšmingomis, bet būtinomis“.
„Nėra logiška ir girdime daug nusiskundimų, kai žmonės pastatomi į nepatogią poziciją, kai jie turi nunešti alkoholinius gėrimus atgal į lentyną po 15 valandos sekmadieniais. Kalbant apie amžių – pataisomis pasirinktas griežčiausias skandinaviškas variantas. Primename, kad Europoje yra nemažai šalių, kur silpniesiems gėrimams galioja 16 metų riba“, – kalbėjo jis.
Jis pridūrė, kad nereikėtų alkoholio vartojimo rezultatų nurašyti draudimams. „Alkoholio vartojimas mažėja dėl kitų priežasčių. Pirmiausia, visuomenė sąmoningėja, jaunėja. Antras dalykas – įvairios ekonominės situacijos, dideli akcizai. Dėl jų alaus suvartojimas krinta drastiškai“, – teigė S.Galadauskas.
Jam antrino ir Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka. Jis teigė, kad nemato poreikio keisti rytinio pardavimo laiko. Šis klausimas taip pat buvo svarstomas komitete. Seimo narys Sergejus Jovaiša atskiru projektu pasiūlė pirmadieniais–šeštadieniais vėlinti rytinio pardavimo laiko ribą nuo dešimtos iki dvyliktos valandos.
„Dauguma tyrimų tą galėtų patvirtinti. Taip pat Pasaulio sveikatos organizacija ir kiti ekspertai teigia, kad būtent rytinis alkoholio įsigijimo laikas yra pavojingiausias tam tikroms socialiai pažeidžiamoms ir ne tik grupėms“, – kalbėjo jis.
M.Zakarka pridūrė, kad skeptiškai žiūri į įsigijimo amžiaus diversifikavimą skirtingo stiprumo gėrimams. „Mūsų nuomone, alkoholio vartojimo pasekmės priklauso ne nuo jo rūšies, o nuo suvartoto kiekio. Negalime suprasti skirtumo, ar žmogus išgers keturis bokalus alaus, ar butelį vyno. Amžius visiems alkoholiniams gėrimams Lietuvoje turi būti vienodas“, – sakė asociacijos vadovas.
Savivaldybių nuomonės išsiskyrė
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso komitete pristatė savivaldybių požiūrį į siūlomus keitimus. 60 šalies savivaldybių bendro požiūrio taško rasti nesugebėjo.
„Dėl amžiaus ribojimų kai kurios savivaldybės pritaria, bet tikrai yra dalis savivaldybių, kurios kategoriškai tam prieštarauja. Taip pat dėl 15 proc. alkoholio diferencijavimo, kai kurių savivaldybių nuomone, tai labai apsunkintų prekybininkų darbą, reikėtų tikrinti tiek amžių, tiek perkamo alkoholio procentus“, – teigė ji.
Savivaldybių atstovų nuomonės išsiskyrė ir svarstant siūlymą joms pačioms nusistatyti viešas vietas, kuriose būtų leidžiama vartoti alkoholį. „Kai kurios savivaldybės nepritaria tam, kadangi tai būtų apsunkinimas tiek licencijų turėtojams, tiek kontroliuojančioms institucijoms, nes skirtingose savivaldybėse būtų skirtingos vietos, kuriose būtų galima vartoti alkoholį“, – kalbėjo G.Keso.
