Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Alkoholio rinka: vyno gamintojai verkia, o aludariai šypsosi

Lietuvos vyno gamintojai skundžiasi, jog valstybės akcizų mokesčių politika yra nesąžininga. Didžiausios Lietuvoje putojančio vyno gamintojos bendrovės „Alita“, kuriai priklauso ir įmonė „Anykščių vynas“, vadovas Vaidas Mickus teigia, jog už tą patį alkoholio kiekį alaus gamintojai moka kelis kartus mažiau, nei vyno. Seime patvirtinti nauji akcizų mokesčių tarifai šį skirtumą gali dar labiau padidinti.
„Vyno dienų 2012“ akimirka
Vynas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Aludariai atkerta, jog taip yra ne tik Lietuvoje, tačiau sutinka, jog akcizų politiką lemia ne tik valstybės siekis kuo labiau papildyti biudžetą, bet ir lobistų darbas. Tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga teigia, jog Lietuvoje alkoholis kainuoja pigiau nei vanduo, todėl jo kainą reikia didinti. Tačiau ir jis nesupranta, kodėl valstybė reguliuoja, ką turi gerti žmonės.

Iškreipta rinka

Liepos pradžioje Seimas pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, pagal kurias akcizai padidinti visoms alkoholinių gėrimų kategorijoms. Tačiau akcizai didinami skirtingai. Šį kartą simboliškai, vos 1 proc. padidintas akcizas stipriesiems gėrimams, 10 proc. didinamas akcizas alui, o labiausiai nukentės vyno ir sidro gamintojai. Jiems akcizas didės nuo 14 iki 46 proc.

Dabar išgėręs pusę litro alaus žmogus valstybei sumoka 20 centų akcizo. O nuo vyno butelio tenka mokėti 1,5 lito, – sakė Vaidas Mickus.

„Dabar išgėręs pusę litro alaus žmogus valstybei sumoka 20 centų akcizo. O nuo vyno butelio tenka mokėti 1,5 lito. Peržiūrėjau pastarųjų metų mokesčių keitimus. Alui akcizas niekada nebuvo didinamas daugiau nei 10 proc. O kitiems gėrimams kilimas siekė 15–20 proc. ir net daugiau. Net Andriaus Kubiliaus laikais akcizai visiems vyno gėrimams tiek keliami nebuvo. Dabar Seimas remiasi iškreipta baze, kur vienos rūšies gėrimų gamintojai turi išskirtines sąlygas“, – 15min.lt sakė „Alitos“ vadovas V.Mickus.

Vyno gamintojai nurodo, jog alaus akcizo tarifas Lietuvoje už tą patį alkoholio kiekį šiuo metu yra daugiau negu 5 kartus mažesnis nei vyno. Panašaus stiprumo alaus ir sidro apmokestinimas skiriasi 2 kartus. „Estija 2012 m. surinko apie 131 mln. litų akcizo alaus kategorijoje, o Lietuva – tik 159 mln. litų, nors Lietuvoje gyventojų yra du kartus daugiau. Akcizo tarifas alui Estijoje yra du su pusę karto didesnis nei Lietuvoje. Tai rodo, koks neišsemtas potencialas Lietuvos rinkoje“,  – teigė bendrovės direktorius.

Didinami akcizai vyno butelį brangins mažiausiai 15 centų. „Padėtis yra fundamentaliai neteisinga. Politikai skubos tvarka priima sprendimus ir mūsų argumentų negirdi. Taip susiformavo paradoksali padėtis – alaus gamintojai uždirba didžiausius pinigus, o didžioji dalis mokestinės naštos gula ant mūsų“, – piktinosi V.Mickus.

Lietuviško vyno gamintojas Česlovas Ramoška 15min.lt teigė, jog akcizų didinimą netruks pajusti pirkėjai: „Savo vyną tiekiame į parduotuves ir restoranus. Kiekvienas mokesčių kėlimas didina vyno kainą. Tai atsilieps ir vartotojui.“

Pasak jo, lietuviški vynai populiarėja. „Negalime nei labai skųstis, nei girtis. Iš pradžių buvo nuomonė, jog lietuviški vynai savo kokybe nusileis užsienietiškiems, tačiau dabar žmonės paragauja ir pradeda suprasti privalumus. Po truputėlį judame į priekį, tačiau norėtųsi, kad būtų geriau“, – sakė šeimos verslo savininkas.

Č.Ramoška teigia, jog vynai su alumi tiesiogiai nekonkuruoja, nes vyną žmonės renkasi išskirtinėmis progomis, o alus seniai tapo kasdienos preke.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./`ilutės rajone puoselėjamos lietuviako vyno tradicijos
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šilutės rajone puoselėjamos lietuviško vyno tradicijos

Gamintojai gudrauja

Reaguodami į valstybės akcizų politiką alkoholio gamintojai verčiasi per galvą norėdami susimažinti mokestinę naštą. Tai itin gerai matoma sidro rinkoje, kuri labiausiai pajus didėjančius akcizus.

Pirmieji lietuviški gazuoti alkoholiniai kokteiliai buvo gaminami spirito pagrindu, tačiau jiems mokesčiai buvo didžiausi. Šiuo metu dalis kokteilių gaminami obuolių vyno pagrindu, specialia technologija išgaunant norimą skonį. Nors panašaus produkto technologija tapo sudėtingesnė ir brangesnė, ją naudoti apsimoka dėl mokesčių skirtumo. Neseniai rinkoje pasirodė ir sidro skonio alaus kokteiliai, kuriems mokesčiai dar mažesni.

Girtuoklių rinkos korekcijos

Alaus bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas 15min.lt sakė, jog skirtingų alkoholio rūšių akcizai formavosi ilgą laiką, tad jų skirtumus lėmė ne vienas sprendimas. „Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Taip susiklostė istoriškai. Kitose šalyse padėtis panaši“, – svarstė alaus daryklos vadovas.

M.Horbačauskui nerimą kėlė smarkiai didėjantis akcizas sidrui. „Mes esame sidro rinkos lyderiai, o šiam gėrimui akcizas didėja labiausiai. Tai yra daugiau populistinis žingsnis, kuris grindžiamas tuo, jog sidras ir kiti alkoholiniai kokteiliai yra dažniau geriami jaunimo. Todėl jam keliama kaina. Skardinė sidro brangs 30 ct. Manau, kad tai bus reikšminga rinkai“, – teigė pašnekovas.

Bendrovės vadovas nurodė, jog kainos didėjimas bus itin svarbus pigiausius gėrimus perkantiems žmonėms, kurie šiuo metu renkasi tarp pigaus vyno, alkoholinių kokteilių ir stipraus alaus. Apribojus alaus pakuotes iki vieno litro rinka krito 10–15 proc., tačiau labai pakilo pigiausio vyno pardavimai. Akcizais šią padėtį norima ištaisyti.

Marius Horbačauskas
Marius Horbačauskas

„Kiekvienas kalba iš savo varpinės. Nesakyčiau, kad akcizo didinimas kažkam labai pakenks. Kokybiški lietuviški vynai tikrai išliks. Su pigiu vaisiniu vynu kovojama, kad tauta neprasigertų“, – sakė M.Horbačauskas.

Paklaustas, ar Lietuvoje alkoholis nėra per pigus ir kodėl stipriesiems gėrimams akcizas keliamas tik 1 proc., „Volfas Engelman“ direktorius nurodė, jog mokesčiai turėtų būti paskirstomi tolygiau, o gėrimų kainas diktuoja ir kaimyninės šalys: „Alus Vokietijoje arba Čekijoje yra žymiai pigesnis nei Lietuvoje. Į mūsų rinką importuojama daug pigesnio alaus. Galima pažiūrėti, kiek degtinė kainuoja kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje. Kita vertus, būtų logiška akcizą didinti nuosekliai panašiu procentu ir taip formuoti ilgalaikę valstybės politiką. Nežinau, kodėl stipriesiems gėrimams akcizas didėja tiek mažai. Gali jie turi gerus lobistus?“.

Pigesnis už vandenį

„Žmogus, pirkdamas alkoholinį gėrimą, turėtų skaičiuoti ir galvoti. Alkoholis neturėtų kainuoti pigiau, negu vanduo“, – mano A.Veryga.

Tokie gamintojų ir valstybės žaidimai keistai atrodo ir biomedicinos mokslų daktarui A.Verygai: „Alkoholis Lietuvoje vis dar kainuoja per pigiai. Gėrimus nusipirkti žmonės gali labai lengvai, o prekybininkai dar sugeba pasiūlyti fantastiškas nuolaidas. Čia yra didžioji bėda. Net ir palyginti su sovietmečiu, santykinė alkoholio kaina yra fantastiškai maža.“

Jo teigimu, alkoholio akcizų politika Lietuvoje nėra subalansuota. „Problemų kelia ne konkreti gėrimų rūšis, bet pats alkoholis, kuris aluje, vyne, degtinėje yra visiškai toks pat. Neteisinga diskriminuoti gėrimų gamintojus. Valstybė turi siekti, kad žmogui laipsnis kainuotų labai panašiai. Valstybė žmogui neturi nurodinėti, ką jis turi gerti. Politikos principas turi būti mažinti bendrą alkoholio suvartojimą. Todėl visi alkoholiniai gėrimai turėtų brangti proporcingai. Nesuprantu, kodėl akcizas kyla skirtingai ir, turbūt, niekas to logiškai nepaaiškintų“, – sakė blaivybės puoselėtojas.

Paklaustas, ar akcizus turi lemti gėrimų stiprumas, A.Veryga teigė, kad tai klaidinga nuostata, kurią dažnai skleidžia patys gėrimų gamintojai.

„Sutikčiau su argumentais, jei žmogus litrą degtinės keistų į litrą alaus. Taip alkoholio jis suvartotų aštuonis kartus mažiau. Tačiau realybė kitokia. Žmogus tiesiog išgeria didesnį kiekį silpnesnio gėrimo. Valstybės tikslas neturėtų būti perskirstyti alkoholio rinką nuo vieno gėrimo prie kito. Mitus, kad vienas gėrimas yra kažkuo geresnis už kitus, reikia mesti iš galvos. Tai išsigalvojimai, kurie dažnai kuriami pačių alkoholio gamintojų“, – sakė pašnekovas.

Aurelijus Veryga
Aurelijus Veryga/BFL nuotr.

Tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas teigė, jog alkoholio bendrovės neturėtų skųstis per didele kaina: „Žmogus, pirkdamas alkoholinį gėrimą, turėtų skaičiuoti ir galvoti. Alkoholis neturėtų kainuoti pigiau negu vanduo. Dabar nuėjus į parduotuvę alaus galima nusipirkti pigiau nei mineralinio vandens. Tai nėra normalu. Sovietmečiu degtinė kainavo 3 rublius, o darbininkas uždirbdavo 70 rublių per mėnesį. Už visą savo atlyginimą jis galėdavo nusipirkti 23 butelius degtinės. Dabar žmogus iš savo atlyginimo gali nupirkti daugiau nei šimtą butelių stipriųjų svaigalų. Degtinės butelis turėtų kainuoti apie 70 litų. Tada žmogus nepirktų bet kiek. Be to, keistųsi vartojimo tradicijos. Dabar žmonės perka daug ir geria iki galo, kol nenukrenta, nes palikti pustuščio butelio negalima.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos