Rangovo konkursą laimėjusios įmonės sandoriui su IAE nepritarė vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija ir Vyriausybė, BNS patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.
„Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija rugpjūčio 24 dieną vykusiame posėdyje nepritarė šio sandorio sudarymui. Sprendimą komisija grindė teisinėmis ir faktinėmis sandorio neatitikties nacionalinio saugumo interesams aplinkybėmis, paremtomis sandorio patikrą atlikusių institucijų išvadomis“, – teigiama tarnybos komentare BNS.
Pasak jos, Vyriausybė komisijos išvadai pritarė rugsėjo 13 dieną.
„Alvora“ laimėjo pernai spalį jau ketvirtą kartą IAE paskelbtą konkursą, kuriame taip pat dalyvavo Panevėžio statybos trestas (PST).
Kirtis dėl galimų klastočių GIPL'e
15min birželio pradžioje publikavo tyrimą „Rusiškos siūlės: europinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio dalis gali tekti ardyti dėl klastočių?“, kuriame atskleista, kad pernai gegužę atidarytame GIPL galėjo būti sumontuota ir rusiškų jungiamųjų dalių.
Teisėsauga šiuo metu aiškinasi, ar GIPL rangove prieš kelerius metus pasirinkta „Alvora“ projekte naudojo rusiškas detales: manoma, kad įmonė susirado kelias Europos bendroves, kad po jų išduotais kokybės sertifikatais galėtų paslėpti Rusijos koncerno „ChelPipe“ įmonės pagamintas ir „Alvorai“ jau galimai parduotas detales. „Alvora“ šiuos įtarimus neigia.
Informacija apie tai, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai žiniasklaidoje pasirodė 2020 metų birželį. Tuomet LRT skelbė, jog tų metų balandį „Alvora“ pasirašė sutartį su Šveicarijos bendrove „Global Pipe Trade“ (dabar „ChelPipe International“), kuri priklauso Rusijos koncernui „ChelPipe Group“, o pagal ją iš Rusijos Čeliabinsko gamyklos turėjo būti perkamos alkūnės ir trišakiai.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius tuomet BNS teigė nežinojęs apie „Alvoros“ pasirašytą sutartį ir tikino, kad rangovė buvo įpareigota rasti kitą tiekėją, atitinkantį nacionalinio saugumo kriterijus.
Vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija 2019 metų liepą sandorį su „Alvora“ leido pasirašyti „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“. „Alvora“ tuo metu dirbo Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, čia ji turėjo antrines įmones.
15min tyrimas birželį atskleidė, kad įtarimų dėl galimų klastočių ir rusiškos kilmės keliančių detalių GIPL'e– net 158. Jų bendra vertė – apie 300 tūkst.eurų. Šias dalis 2020 metais pirko ir sumontavo pagrindinis magistralinio dujotiekio rangovas „Alvora“, o šiai jungiamąsias dalis pagamino – Lenkijos įmonė „Tasta Armatura“ bei Rumunijos įmonė „Sara SRL“. „Tasta Armatura“ gaminius dujotiekiui pardavė Latvijos įmonė „Conti Chemicals“.
15min duomenimis, vis daugiau tyrėjų surinktos informacijos byloja, kad įtarimai apie klastotes gali pasitvirtinti. O „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ biuruose jau dėliojami planai, ką tokiu atveju reikėtų daryti ir kas turėtų prisiimti atsakomybę.
Atsakingųjų dėl šio skandalo gali tekti ieškoti ir minimų valstybės įmonių viršūnėse – mat šios privalėjo užtikrinti skrupulingą magistralinio dujotiekio statybų priežiūrą bei rizikų valdymą.
Viena iš dujotiekio statytojų ir buvusi „Alvoros“ partnerė – „Šiaulių dujotiekio statyba“ – šiemet oficialiai pareikalavo atleisti ją nuo garantinių įsipareigojimų. Ši įmonė tvirtina atlikusi savą tyrimą ir surinkusi pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad apgaulės ir klastočių būdu GIPL'e sumontuotos rusiškos jungiamosios detalės.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šių metų birželį pareiškė, kad jeigu paaiškėtų, GIPL sumontuotų detalių dokumentai neatitinka reikalavimų arba objekte yra sumontuotos rusiškos detalės, rangovė „Alvora“ turėtų būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Atliekyno rangovo ieško jau ketverius metus
Nebeveikiančios IAE atliekyno rangovo nepavyksta jau ketverius metus – vieną kartą konkursas buvo nutrauktus įpareigojus Viešųjų pirkimų tarnybai dėl pakeistų sąlygų, vėliau – dėl per brangių dalyvių pasiūlymų.
IAE teigimu, atliekyną sudarys trys gelžbetoniniai moduliai, kuriuose galės būti sudėta iki 100 tūkst. kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų. Atliekos bus dedamos visą IAE veiklos nutraukimo laiką iki 2038 metų, po to vyks atliekyno apsauga, aplinkos monitoringas, kuris truks bent 100 metų.
Vėliau dar 200 metų bus ribojamas teritorijos naudojimas. Atliekynas bus įrengtas Visagino savivaldybės Stabatiškės aikštelėje.
Atliekyno konkursas yra svarbus nacionalinio saugumo požiūriu. Būsimą rangovą turės patvirtinti Vyriausybė.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Ignalinos programos lėšomis.