Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Vilniaus energijos“ 15 metų veiklos Vilniuje istorija

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma centralizuotos šilumos tiekėja „Vilniaus energija“ ketvirtadienio vidurnaktį Vilniaus šilumos ūkį perduoda miesto savivaldybei – taip baigiasi 15 metų trukusi sostinės šilumos ūkio nuoma privačiam investuotojui. BNS pateikia svarbiausias datas ir faktus.
Šildymas
Šildymas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

2000 m. liepos 26 d. Vilniaus taryba pritarė sprendimui atnaujinti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, pradėtas rengti jų modernizavimo ir investicijų pritraukimo konkursas. Tuo metu kalbėta apie Vilniaus šilumos tinklų privatizavimą arba galimybę šilumos ūkį išnuomoti, tačiau privatizavimas sulaukė daug neigiamų atsiliepimų.

2001 m. liepos 2 d. Vilniaus savivaldybė paskelbė šilumos ūkio nuomos, modernizavimo ir investavimo konkursą, o laimėtojas turės modernizuoti šilumos mazgus, vamzdynus, katilines. Skelbta, kad įgyvendinus projektą, kiekvienas namas galės šildytis pagal poreikį, sumažės į aplinką išmetamų teršalų kiekis ir šilumos bei vandens nuostoliai.

2001 m. liepos 16 d. Ketinimų laiškus dalyvauti konkurse pateikė „Dalkia“ (dabar – „Veolia“), Prancūzijos įmonės „Tractebel“ antrinė įmonė „Elyo“, Suomijos „Fortum“ bei Lenkijos „Electrocieplownia Krakow“. Ketinimą buvo išreiškęs Švedijos „Sydkraft“ ir Nyderlandų „International Waterdevelopment“ konsorciumas.

2001 m. liepos 17 d. Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad kvalifikacijos reikalavimus atitiko „Dalkia“, „Elyo“ ir „Sydkraft“ bei „International Waterdevelopment“ konsorciumai.

2001 m. spalio 9 d. Paraiškas konkursui pateikė dvi bendrovės – „Dalkia“ bei „Sydkraft“ ir „International Waterdevelopment“ konsorciumas.

2001 m. spalio 22 d. Pranešta, kad konkursą laimėjo „Dalkia“. Bendrovė pažadėjo į Vilniaus šilumos ūkį investuoti 430 mln. litų ir sumažinti šilumos kainą, steigti negrąžintiną 20 mln. litų efektyvaus energijos vartojimo fondą šilumos sistemoms pertvarkyti, siekiant mažinti jose susidarančius nuostolius.

2001 m. spalio 29 d. Vilniaus savivaldybė ir „Dalkia“ pasirašė ketinimų protokolą dėl bendrovės Vilniaus šilumos tinklų valdymo ir nuomos sutarties, o spalio 30 d. buvo pradėtos darybos dėl šilumos ūkio nuomos 15-kai metų.

2001 m. lapkričio 28 d. Tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas pareiškė, kad „Dalkia“ esą daromas spaudimas, kad ji pasitrauktų iš derybų. A.Zuokas apkaltino, kad tuometinio Seimo nario Egidijaus Klumbio atstovai šantažavo „Dalkia“ atstovus. „Dalkia“ atstovas Lietuvoje Andrius Janukonis tada patvirtino, kad bendrovė buvo šantažuojama reikalaujant „sumokėti už ramybę tęsiant derybas Vilniaus šilumos tinklų konkurse“.

2001 m. gruodžio 3 d. „Dalkia“ pagerino savo pasiūlymą – planuojamų investicijų sumą padidino nuo 430 mln. iki 562 mln. litų.

2001 m. gruodžio 28 d. Generalinė prokuratūra pranešė, jog sutarties projektas dėl Vilniaus šilumos tinklų nuomos „Dalkia“ prieštarauja Lietuvos įstatymams ir nuomos konkurso nuostatoms.

2002 m. vasario 1 d. Vilniaus savivaldybė pasirašė šilumos ūkio nuomos sutartį su „Dalkia“ antrine įmone „Vilniaus energija“.

2006 m. birželio 28 d. „Dalkia“ pranešė, kad per ketverius nuomos metus į šilumos tinklų modernizavimą investavo 263 mln. litų.

2006 m. spalio 27 d. „Vilniaus energija“ atidarė 40 mln. litų vertės 60 megavatų biokuro katilinę.

2007 m. rugsėjo 13 d. Konkurencijos taryba skyrė 178 tūkst. litų baudą „Vilniaus energijai“ už tai, kad įmonė nesąžiningai konkuravo komunikacijų tunelių nuomos rinkoje, kurioje užėmė dominuojančią padėtį.

2008 m. gegužės 21 d. tuometinis Vilniaus meras Juozas Imbrasas viešai teigė, jog savivaldybė gali nutraukti nuomos sutartį su „Dalkia“, jeigu „Vilniaus energija“ ir toliau neteisingai skaičiuos šilumos kainą. Kainų komisija paskaičiavo, jog „Vilniaus energijos“ šiluma turėtų didėti 52,8 proc.

2008 m. birželio 26 d. Kainų komisija nustatė naują – 53 proc. didesnę šilumos kainą Vilniaus vartotojams.

2008 m. sausio 21 d. „Rubicon Group“ akcininkas ir valdybos narys Linas Samuolis tapo „Dalkia“ antrinių įmonių „Dalkia Lietuva“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ vadovu, pakeitęs ilgametį bendrovių vadovą prancūzą Jeaną Pierrą Henri Sacrestą (Žaną Pjerą Enri Sakrestą).

2010 m. gegužę Vilniaus taryba pradėjo svarstyti galimybę pratęsti „Vilniaus energijos“ nuomos sutartį 20-iai metų.

2010 m. birželio 15 d. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pareiškė, jog šilumos ūkio nuomos sutarties pratęsimas daugiau kaip 10-iai metų pažeistų įstatymus.

2010 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto taryba nusprendė nepratęsti nuomos sutarties su „Dalkia“.

2010 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus taryba nusprendė atmesti idėją nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį su „Dalkia“ anksčiau laiko.

2011 m. sausio 25 d. Tarp „Vilniaus energijos“ ir tuometinės Vyriausybės kilus nesutarimams dėl šilumos kainos, tuometinis premjeras Andrius Kubilius sušaukė pasitarimą ir pareiškė, kad bendrovė turi teikti detalesnes sąskaitas. Į

2011 m. vasario 9 d. Vilniaus valdžia nutarė peržiūrėti šilumos ūkio nuomos sutartį.

2011 m. balandžio 4 d. paskelbta, kad „Vilniaus energija“ nuo 2008 metų sudarė 43,5 mln. eurų vertės sutarčių, su susijusiomis bendrovėmis.

2011 m. balandžio 23 d. „Vilniaus energijos“ akcijas „Dalkia“ perleido grupės įmonei „Societe Valmy Defense 22“.

2011 m. rugsėjo 30 d. į Vilnių atvykęs Prancūzijos premjeras Francois Fillonas apsilankė „Vilniaus energijoje“, kur „Dalkia“ atstovas Baltijos ir NVS šalims Jeanas Sacreaste'as teigė, kad būtina užtikrinti ilgalaikę sostinės šilumos ūkio nuomą.

2011 m. spalio 11 d. Generalinė prokuratūra pranešė tirsianti, ar Vilniaus šilumos tinklų vadovybė, kaip investicijas įsigydama iš „Vilniaus energijos“ šilumos skaitiklius, nepiktnaudžiavo padėtimi ir neiššvaistė didelės vertės turto.

2012 m. gegužės 17 d. FNTT atliko kratas „Vilniaus energijoje“, tiriant ar bendrovė dirbtinai nedidino šilumos kainos vartotojams.

2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus valdžia neleido „Vilniaus energijai“ į taršos mažinimo įrangą investuoti 21 mln. eurų.

2014 m. kovo 5 d. Sostinės valdžia po ilgų diskusijų pritarė 21 mln. eurų investicijoms į elektrinių taršos mažinimo priemones.

2014 m. rugsėjo 23 d. FNTT paskelbė įtarianti, kad „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovai padarė daugiau beveik 3 mln. eurų žalos šilumos vartotojams, manipuliuojant dujų kaina.

2014 m. lapkritį Teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ buvusių ir esamų vadovų galimo piktnaudžiavimo tarnybos padėtimi, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir sukčiavimo. Kaltinamai pateikti vienam „Icor“ vadovų A. Janukoniui , „Dalkia“ atstovui J. Sacreste'ui ir „Vilniaus energijos“ prezidentui bei koncerno „Icor“ akcininkui L. Samuoliui.

2015 m. vasario 11 d. paskelbta, kad koncerną „Icor“ per tarpininkus valdantys A. Janukonis, „Vilniaus energijos“ prezidentas L. Samuolis ir Gintautas Jaugielavičius yra susiję su nepriklausomais šilumos gamintojais „Technology projects“ ir „Aliejaus investiciniai projektai“. „Icor“, be to, valdo biokuro gamintoją „Bionovus“. Tuomet Vyriausybė siekė atskleisti tikruosius šilumos gamintojų savininkus.

2015 m. vasario 25 d. Vilniaus šilumos tinklai pradėjo sostinės šilumos ūkio perėmimo iš „Vilniaus energijos“ procesą.

2015 m. gruodžio 2 d. Konkurencijos taryba „Vilniaus energijai“ skyrė 19 mln. eurų baudą, o su ja susijusiai „Bionovus“ – 3,5 mln. eurų už tai, kad „Vilniaus energija“ ribojo konkurenciją biokuro rinkoje, pirkdama kurą iš susijusios įmonės.

2015 m. gruodžio 22 d. Kainų komisija „Vilniaus energijai“ skyrė 600 tūkst. eurų baudą už tai, kad ši neteikia duomenų apie savo sąnaudas atliekant įmonės patikrinimą.

2015 m. gruodžio 31 d. „Vilniaus energija“ išjungė trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę, kadangi nuo 2016 metų joje pagaminta elektros energija nebebuvo remiama.

2016 m. sausio 27 d. „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) paskelbė, kad Vašingtono arbitraže iš Lietuvos sieks prisiteisti 100 mln. eurų dėl neva nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo.

2016 m. spalio 14 d. Kainų komisija „Vilniaus energijos“ šilumos kainą nuo gruodžio sumažino 23 proc., nes bendrovė 2012-2014 metais į šilumos kainą įtraukė 24,3 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų.

2017 m. sausio 23 d. Vilniaus šilumos tinklams ir „Vilniaus energijai“ nesusitariant dėl to, kas turėtų įvertinti sostinės šilumos ūkio būklę, Stokholmo arbitražas vertintoju paskyrė Vokietijos konsultacijų bendrovę „Gopa“.

2017 m. sausio 24 d. Teismas nusprendė, kad Kainų komisija iš naujo turi perskaičiuoti 2010-2015 metų „Vilniaus energijos“ šilumos ir karšto vandens kainą.

2017 m. vasario 28 d. FNTT pradėjo tyrimą dėl „Vilniaus energijos“ galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo 2006-2012 metais, Kainų komisijai teikiant duomenis.

2017 m. kovo 24 d. Kainų komisija „Vilniaus energijai“ skyrė 1,3 mln. eurų baudą už tai, kad 2012-2014 metais į šilumos kainą įtraukė 24 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų.

2017 m. kovo 29 d. paskutinė „Vilniaus energijos“ sostinės šilumos ūkio nuomos diena.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs