„Amber Grid“ pajamos pernai augo 43,1 proc. iki 98,2 mln. eurų

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su antrine įmone dujų birža „GET Baltic“, neaudituotais duomenimis, 2022 metais uždirbo 98,2 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 43,1 proc. daugiau nei 2021 metais.
AB „Amber Grid“
AB „Amber Grid“ / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Konsoliduotasis grynasis pelnas sumažėjo 32,5 proc. iki 15,7 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) mažėjo 9,4 proc. iki 32 mln. eurų, pranešė „Amber Grid“.

Bendrovės teigimu, pelningumo lygis krito dėl brangių dujų, įsigytų dujų perdavimo tinklo palaikymui.

„Pagrindinis šių metų „Amber Grid“ pajamų šaltinis buvo tarptautiniai dujų srautai, transportuoti per Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Anksčiau įmonė didžiausią dėmesį skirdavo vidaus rinkai, tačiau per 2022 metus, atvėrus jungtį su Lenkija ir išplėtus jungtį su Latvija, transformavomės į tarpvalstybinius dujų srautus aptarnaujančią regiono bendrovę“, – pranešime sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

„Reikšmingai išaugę dujų srautai generavo papildomas pajamas, kurių dėka pavyko sumažinti dėl aukštų dujų kainų išaugusias technologines perdavimo tinklo sąnaudas“, – teigė jis.

Per 2022 metus Baltijos šalių, Suomijos ir Lenkijos vartotojams transportuota 40,4 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Karaliaučiaus sritį. Iš jų Lietuvoje suvartota 15,6 TWh dujų arba 35 proc. mažiau nei 2021 metais. Dujų vartojimas šalyje mažėjo dėl aukštų dujų kainų sumenkus trąšų ir elektros gamybos apimtims, taip pat dėl šiltos žiemos ir sprendimo Vilniaus miesto šildymui naudoti mazutą.

Pernai kilus karui Ukrainoje itin išaugo dujų srautas Latvijos kryptimi. 2022 metais Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų – dešimt kartų daugiau nei 2021 metais, kai į šiaurės šalis buvo transportuota 1,9 TWh dujų. Nuo praėjusių metų gegužės veikiančiu dujotiekiu GIPL į Lenkiją gegužės-gruodžio mėnesiais buvo perduota 6,4 TWh dujų, o į Lietuvą – 2,3 TWh.

Per Klaipėdos SGD terminalą 2022 metais patiekta 79 proc. (32,1 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė beveik 8 proc. (3,3 TWh), iš Lenkijos – 5 proc. (2,3 TWh). Sausį – kovą per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo transportuota apie 8 proc. (3,1 TWh) dujų.

Dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį 2022 metais siekė 23 TWh ir buvo 12 proc. mažesnis nei prieš metus. Nuo balandžio 1 dienos Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Karaliaučiui skirtos dujos.

Iš viso per Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota 64 TWh dujų – 21 proc. daugiau. Tam įtakos turėjo dešimteriopai išaugę dujų srautai į Latvijos pusę ir pernai gegužę atverta nauja dujotiekių jungtis su Lenkija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų