Į užsienį verslą iškeliančios įmonės nuo šių metų turi sumokėti pelno mokestį nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės. Apmokestinamas šio turto vertės prieaugis – skirtumas tarp jo įsigijimo ar sukūrimo išlaidų ir rinkos kainos iškėlimo metu.
M. Dubnikovas: tai nesunkiai įveikiama kliūtis
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, nuo šiol įmonėms už turto, kuris buvo naudojamas veiklai Lietuvoje, perkėlimą į užsienį gali tekti sumokėti pelno mokestį.
„Toks turto iškėlimas į užsienį dabar yra traktuojamas kaip jo pardavimas ir mokestis bus taikomas vertės pokyčiui – kiek kainavo verslą sukurti arba įsigyti turtą ir kokia yra jo rinkos vertė perkėlimo metu. Šiuo metu, ko gero, tai labiausiai yra aktualu apie verslo iškėlimą į užsienį garsiai kalbančioms transporto įmonėms“, – BNS sakė M.Dubnikovas.
Pasak jo, Europos Sąjungoje svarstomas Mobilumo paketas šalies vežėjus natūraliai stumia perkelti veiklą į užsienį, taip siekiant išvengti privalomo vilkikų grąžinimo į Lietuvą. Tačiau M.Dubnikovas pabrėžė abejojantis, ar į užsienį iškeliamo turto apmokestinimas turės didesnės įtakos tokių planų turintiems verslininkams.
„Reikia suprasti, kad perkelti veiklą tokiu grubiuoju būdu, pakeičiant įmonės jurisdikciją ir susimokant mokesčius, ko gero, būtų savižudiška. Daug paprastesnis variantas yra steigti antrinę įmonę užsienyje ir pamažu veiklą perkelti į ją. Transporto įmonės atveju, naujus vilkikus registruojant naujoje įmonėje, nuosekliai mažinant jų turimą skaičių Lietuvoje“, – aiškino M.Dubnikovas.
„Todėl toks apmokestinimas tikriausiai netaps labai dideliu barjeru tiems verslininkams, kurie ketina iškelti veiklą į užsienį“, – pridūrė jis.
M.Atroškevičius: verslo perkėlimas jau vyksta
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius sako, kad vežėjai jau yra pradėję verslo perkėlimą į užsienio valstybes ir šių planų atsisakyti neketina.
„Pirmieji Lietuvos vežėjų vilkikai jau yra registruoti Lenkijoje, mūsų duomenimis, per šiuos metus kaimyninėje šalyje vežėjai ketina užregistruoti apie 3 tūkst. vilkikų. Tai bus nauji automobiliai, o ne perkelti iš Lietuvos, todėl ir išėjimo mokestis jiems negalės būti taikomas. Naujos darbo vietos taip pat kuriamos Lenkijoje, o ne Lietuvoje“, – BNS tvirtino M.Atroškevičius.
Anot jo, dauguma Lietuvoje šiuo metu registruotų vilkikų nebus perregistruoti užsienyje, tačiau bendrovėms neatnaujinant automobilių parkų jų skaičius pamažu mažės.
M.Atroškevičiaus teigimu, „Linava“ skaičiuoja, kad per metus vienam vilkikui tenka apie 8 tūkst. eurų sumokamų įvairių mokesčių.
„Todėl vien tik dėl šių vilkikų registravimo Lenkijoje mūsų šalies biudžetas neteks apie 24 mln. eurų pajamų. Ir tai dar nėra pabaiga“, – pabrėžė M.Atroškevičius.
Lenkijos Seinuose veikiančios bendrovės „Savesta Consulting“, padedančios šioje šalyje veiklą ketinantiems pradėti Lietuvos vežėjams, vienas įkūrėjų Ignas Volbikas sakė, kad jau perkėlė daugiau kaip 60 vežėjų, dalis kurių renkasi pasienį ne tik su Lietuva, bet ir su Vokietija.
„Šiai dienai į mus kreipėsi gal net 300-400 (vežėjų – BNS), veiksmų ėmėsi tikrai ne visi. Norėtume tikėti, kad mūsų verslas padeda plėstis į Lenkiją, bet pastaruoju metu, paskutinius tuos kelis mėnesius tai atrodo labiau kaip evakuacija“, – LRT televizijai sakė I.Volbikas.
Išėjimo mokestis – nuo šių metų pradžios
Į užsienį perkeliamo turto apmokestinimą numatančios Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis į šalies teisę perkeltos kai kurios prieš mokesčių vengimą nukreiptų ES direktyvų nuostatos, Seimas priėmė gruodį kartu su 2020 metų biudžetu, jos įsigaliojo nuo šių metų pradžios.
Perkeliant turtą arba verslą į Europos ekonominės erdvės valstybę, mokestį galima sumokėti lygiomis dalimis per penkerius metus.
Nebus apmokestinamas laikinai, iki 1 metų perkeliamas turtas, tačiau tik tuomet, kai jis perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti, kaip užstatas, siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo arba likvidumo valdymo tikslais.
Iki šiol buvo laikomasi principo, kad Lietuvoje ir užsienyje veikianti įmonė yra tas pats asmuo, todėl turto judėjimas tarp įmonės ir jos užsienio filialo laikytas turto judėjimu įmonės viduje ir nebuvo apmokestinamas.
