Tuo metu ūkininkų atstovai teigia dėl sandorio matantys tiek privalumų, tiek rizikų, ypač prekybos trąšomis ir pesticidais rinkoje. Prekybos grūdais rinkoje didelių pasikeitimų nelaukiama, tuo metu paukštininkystėje tikimasi teigiamų permainų.
Ekonomistas: sandoris leis efektyviau konkuruoti su Lenkijos gamintojais
Pasak SEB ekonomisto Tado Povilausko, „Linas Agro Group“ ir „KG group“ sandoris leis sukurti atsvarą Lenkijos perdirbėjams, ypač pastarosios paukštininkystės bendrovėms.
„Mums akivaizdus konkurentas, ypač kalbant apie paukštininkystės sektorių, yra Lenkija. Turime šalia savęs didžiausią Europos Sąjungoje paukštininkyste užsiimantį ūkį ir čia lietuviams, norintiems išsaugoti savo rinką ar augti Šiaurės šalyse, yra be galo sunku. Šis sandoris yra labai racionalus ir išskaičiuotas, siekiant didėti ir ieškoti tarpusavio veiklos sinergijų“, – BNS sakė T.Povilauskas.
Jo teigimu, Konkurencijos taryba leido sandorį, vadinasi, konkurencinės ribos šalies viduje dar nėra peržengtos.
„Tai vėlgi labiau liečia paukštininkystės sektorių, kadangi grūdų rinkoje, kurioje taip pat veikia „Kauno grūdai“, yra tų didžiųjų žaidėjų, šis produktas vis labiau eksportuojamas į Vakarus, todėl ir konkurencijos sumažėjimas nėra toks didelis“, – aiškino ekonomistas.
Anot T.Povilausko, „Linas Agro Group“ ir „KG group“ sandoris taip pat yra racionalus ir žvelgiant į ateitį.
„Reikia vertinti ne tik tai, kas yra dabar, bet ir kas bus po kelerių metų. Lietuvos žemės ūkio sektorius toliau stambės, Europos Sąjungos vykdoma klimato kaitos politika taip pat reikalaus nemažų lėšų, ne tik gamintojams, bet ir perdirbėjams nusimato nemažai investicijų, o kuo esi didesnis, tuo lengviau ir efektyviau gali tą padaryti“, – teigė T.Povilauskas.
Pasak jo, „Linas Agro Group“ ir „Kauno grūdų“ sandoris gali tapti pavyzdžiu ir Lietuvos pieno gamintojams, apie kurių galimus susijungimus rinkoje kalbama jau ne vienerius metus.
„Pieno sektoriuje pagrindinių įmonių akcininkai sensta ir tas laikas susijungimas anksčiau ar vėliau tikrai ateis. Manau, kad rinka tokį žingsnį sutiktų tikrai pozityviai. Dabar turime penkias dideles pieno perdirbimo bendroves, tačiau, mano nuomone, būtų kur kas efektyviau, jei jų būtų, tarkime, trys. Manau, tai tik laiko klausimas“, – sakė T.Povilauskas.
„Linas Agro Group“ sandorio vertės kol kas neatskleidžia. Anot T.Povilausko, anksčiau kai kurių ekspertų minėta 100-120 mln. eurų už 100 proc. akcijų kaina yra pakankamai reali.
„Čia kalbame apie akcijų kainą, o ne įmonės vertę su skolomis. Bet kuriuo atveju sandorio kainą bus galima išskaičiuoti iš „Linas Agro Group“ finansinės atskaitomybės – arba ketvirčio ataskaitos, arba metinės atskaitomybės, kuri yra daug platesnė“, – teigė T.Povilauskas.
Tačiau, pasak jo, kadangi „Linas Agro Group“ finansiniai metai prasideda liepos 1 dieną, audituotos metinės ataskaitos gali tekti palaukti iki 2022 metų trečiojo ketvirčio.
Investicijų bankininkas Žygintas Mačėnas nenorėjo spekuliuoti dėl sandorio vertės, tačiau teigė, jog ji netrukus turėtų būti atskleista, nes „Linas Agro Group“ yra kotiruojama įmonė ir privalo tai padaryti.
„Tiesą sakant, esu kiek nustebęs, jog tai dar nėra padaryta, nes tai tikrai patenka į esminės informacijos, kuri privalo būti atskleista, kategoriją. Reikia tikėtis, kad ši informacija labai greitai bus atskleista“, – BNS sakė Ž.Mačėnas.
Anot T.Povilausko, Lietuvos kapitalo rinkos istorijoje yra buvę pavyzdžių, kai kotiruojamos įmonės neatskleisdavo sandorio vertės, tačiau ją vis tiek būdavo galima išskaičiuoti iš finansinių ataskaitų.
Ūkininkai mato rizikų ir privalumų
Lietuvos grūdų augintojų asociacija dėl sandorio apklausė savo narius – nemaža dalis ūkininkų matė grėsmę, kad mažės konkurencija sektoriuje, dalis nematė jokių problemų.
„Tikrai buvo grupė žemdirbių, kur matė daugiau rizikų koncentracijoje, negu naudos“, – BNS sakė asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.
„Nepaisant to, kad įmonė po susijungimo teigė, kad ir ūkininkams bus kažkokios naudos perkeltos, to labai nesitikime, nes žinome, kad tai verslo subjektas, jie tą papildomą gautą naudą greičiausiai perkels į savo sąskaitas, o ne į ūkininkų“, – pridūrė jis.
I.Jankauskas tikisi, jog grūdų kainos nesikeis, nes jos reguliuojamos biržoje. Tačiau trąšų ir pesticidų prekyboje „Linas Agro Group“ ir „KG group“ sandoris gali koreguoti kainas.
„Grūduose turime pakankamai atvirą rinką, čia dalyvauja ir lenkai, ir patys ūkininkai, kai kurie tiesiai į Vokietiją sugeba parduoti ar kitas šalis. Galvojame, kad didelių pasikeitimų neturėtų įvykti, kas liečia grūdų prekybą. Tačiau trąšų ir pesticidų prekyboje yra kita tema, kainos grynai dėl konkurencijos gali keistis“, – teigė vienas asociacijos vadovų.
Jis taip pat mano, jog „Linas Agro“ ir „Kauno grūdai“ yra pakankamai skirtingos įmonės, tačiau po sandorio gali būti mažiau lankstumo ir atskirų susitarimų tarp bendrovių ir ūkininkų.
„Pagrindinis momentas, kad „Linas Agro“ – labiau apibrėžta taisyklių ir vidinių nuostatų, o „Kauno grūdai“ – truputį lankstesnė, mažiau taisyklių ir buvo galima pasiekti lengviau ir daugiau atskirų susitarimų. To nebelieka, lieka viena įmonė, kuri turi savo vidines taisykles gan griežtas ir nuokrypiai nuo tų taisyklių nėra tokie dažni“, – teigė I.Jankauskas.
Tuo metu Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas dėl sandorio mato privalumų. Anot Vytauto Tėvelio, sektorius taps konkurencingesnis, augs derybinės galios, gerės sąlygos ūkininkams.
„Pirmiausia, stambėja, apsijungia Latvijos ir Lietuvos mėsinės paukštininkystės didžiausi, dominuojantys objektai. Atsiranda atsvara rinkose ir derybinės galios, rinkose galima jau diktuoti savo sąlygas tam tikra prasme“, – BNS sakė V.Tėvelis.
„Antra, dėl ūkininkų, mes manome, kad jiems dėl šito gali atsirasti geresnės sąlygos ir, kiek žinome, naujieji savininkai numatę vystyti paukštininkystę pagrinde nedidelėse ūkininkų fermose, ne kompleksuose dideliuose, bet daugiau kontraktų pagrindu supirkinėti paukštieną, užaugintą ūkininkų“, – kalbėjo jis.
Sandoris baigtas praėjusią savaitę
„Linas Agro Group“ praėjusį ketvirtadienį baigė „KG Group“ įsigijimo sandorį, kurio metu įgijo kontrolinius akcijų paketus 3 paukštininkystės, grūdų, miltų ir kitų produktų gamybos įmonėse.
Grupė prognozuoja, kad po sandorio jos metinės pajamos gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų, EBITDA – apie 50-60 mln. eurų, darbuotojų skaičius išaugs nuo 2,1 tūkst. iki 6 tūkst.
Po sandorio „Linas Agro“ valdo 76 įmones.
Sutartį dėl „KG Group“ valdomų „Kauno grūdų“, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų bei susijusių įmonių kontrolinių akcijų paketų įsigijimo „Linas Agro Group“ pasirašė pernai spalį. Liepos pradžioje sandoriui pritarė Lietuvos konkurencijos taryba. Leidimus sandoriui jau anksčiau davė Latvijos, Estijos ir Lenkijos konkurencijos priežiūros institucijos.
„Linas Agro Group“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
Tuo metu ūkininkų atstovai teigia dėl sandorio matantys tiek privalumų, tiek rizikų, ypač prekybos trąšomis ir pesticidais rinkoje. Prekybos grūdais rinkoje didelių pasikeitimų nelaukiama, tuo metu paukštininkystėje tikimasi teigiamų permainų.
Ekonomistas: sandoris leis efektyviau konkuruoti su Lenkijos gamintojais
Pasak SEB ekonomisto Tado Povilausko, „Linas Agro Group“ ir „KG group“ sandoris leis sukurti atsvarą Lenkijos perdirbėjams, ypač pastarosios paukštininkystės bendrovėms.
„Mums akivaizdus konkurentas, ypač kalbant apie paukštininkystės sektorių, yra Lenkija. Turime šalia savęs didžiausią Europos Sąjungoje paukštininkyste užsiimantį ūkį ir čia lietuviams, norintiems išsaugoti savo rinką ar augti Šiaurės šalyse, yra be galo sunku. Šis sandoris yra labai racionalus ir išskaičiuotas, siekiant didėti ir ieškoti tarpusavio veiklos sinergijų“, – BNS sakė T.Povilauskas.
Jo teigimu, Konkurencijos taryba leido sandorį, vadinasi, konkurencinės ribos šalies viduje dar nėra peržengtos.
„Tai vėlgi labiau liečia paukštininkystės sektorių, kadangi grūdų rinkoje, kurioje taip pat veikia „Kauno grūdai“, yra tų didžiųjų žaidėjų, šis produktas vis labiau eksportuojamas į Vakarus, todėl ir konkurencijos sumažėjimas nėra toks didelis“, – aiškino ekonomistas.
Anot T. Povilausko, „Linas Agro Group“ ir „KG group“ sandoris taip pat yra racionalus ir žvelgiant į ateitį.
„Reikia vertinti ne tik tai, kas yra dabar, bet ir kas bus po kelerių metų. Lietuvos žemės ūkio sektorius toliau stambės, Europos Sąjungos vykdoma klimato kaitos politika taip pat reikalaus nemažų lėšų, ne tik gamintojams, bet ir perdirbėjams nusimato nemažai investicijų, o kuo esi didesnis, tuo lengviau ir efektyviau gali tą padaryti“, – teigė T.Povilauskas.
Pasak jo, „Linas Agro Group“ ir „Kauno grūdų“ sandoris gali tapti pavyzdžiu ir Lietuvos pieno gamintojams, apie kurių galimus susijungimus rinkoje kalbama jau ne vienerius metus.
„Pieno sektoriuje pagrindinių įmonių akcininkai sensta ir tas laikas susijungimas anksčiau ar vėliau tikrai ateis. Manau, kad rinka tokį žingsnį sutiktų tikrai pozityviai. Dabar turime penkias dideles pieno perdirbimo bendroves, tačiau, mano nuomone, būtų kur kas efektyviau, jei jų būtų, tarkime, trys. Manau, tai tik laiko klausimas“, – sakė T.Povilauskas.
„Linas Agro Group“ sandorio vertės kol kas neatskleidžia. Anot T.Povilausko, anksčiau kai kurių ekspertų minėta 100-120 mln. eurų už 100 proc. akcijų kaina yra pakankamai reali.
„Čia kalbame apie akcijų kainą, o ne įmonės vertę su skolomis. Bet kuriuo atveju sandorio kainą bus galima išskaičiuoti iš „Linas Agro Group“ finansinės atskaitomybės – arba ketvirčio ataskaitos, arba metinės atskaitomybės, kuri yra daug platesnė“, – teigė T.Povilauskas.
Tačiau, pasak jo, kadangi „Linas Agro Group“ finansiniai metai prasideda liepos 1 dieną, audituotos metinės ataskaitos gali tekti palaukti iki 2022 metų trečiojo ketvirčio.
Investicijų bankininkas Žygintas Mačėnas nenorėjo spekuliuoti dėl sandorio vertės, tačiau teigė, jog ji netrukus turėtų būti atskleista, nes „Linas Agro Group“ yra kotiruojama įmonė ir privalo tai padaryti.
„Tiesą sakant, esu kiek nustebęs, jog tai dar nėra padaryta, nes tai tikrai patenka į esminės informacijos, kuri privalo būti atskleista, kategoriją. Reikia tikėtis, kad ši informacija labai greitai bus atskleista“, – BNS sakė Ž.Mačėnas.
Anot T.Povilausko, Lietuvos kapitalo rinkos istorijoje yra buvę pavyzdžių, kai kotiruojamos įmonės neatskleisdavo sandorio vertės, tačiau ją vis tiek būdavo galima išskaičiuoti iš finansinių ataskaitų.
Ūkininkai mato rizikų ir privalumų
Lietuvos grūdų augintojų asociacija dėl sandorio apklausė savo narius – nemaža dalis ūkininkų matė grėsmę, kad mažės konkurencija sektoriuje, dalis nematė jokių problemų.
„Tikrai buvo grupė žemdirbių, kur matė daugiau rizikų koncentracijoje, negu naudos“, – BNS sakė asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.
„Nepaisant to, kad įmonė po susijungimo teigė, kad ir ūkininkams bus kažkokios naudos perkeltos, to labai nesitikime, nes žinome, kad tai verslo subjektas, jie tą papildomą gautą naudą greičiausiai perkels į savo sąskaitas, o ne į ūkininkų“, – pridūrė jis.
I.Jankauskas tikisi, jog grūdų kainos nesikeis, nes jos reguliuojamos biržoje. Tačiau trąšų ir pesticidų prekyboje „Linas Agro Group“ ir „KG group“ sandoris gali koreguoti kainas.
„Grūduose turime pakankamai atvirą rinką, čia dalyvauja ir lenkai, ir patys ūkininkai, kai kurie tiesiai į Vokietiją sugeba parduoti ar kitas šalis. Galvojame, kad didelių pasikeitimų neturėtų įvykti, kas liečia grūdų prekybą. Tačiau trąšų ir pesticidų prekyboje yra kita tema, kainos grynai dėl konkurencijos gali keistis“, – teigė vienas asociacijos vadovų.
Jis taip pat mano, jog „Linas Agro“ ir „Kauno grūdai“ yra pakankamai skirtingos įmonės, tačiau po sandorio gali būti mažiau lankstumo ir atskirų susitarimų tarp bendrovių ir ūkininkų.
„Pagrindinis momentas, kad „Linas Agro“ – labiau apibrėžta taisyklių ir vidinių nuostatų, o „Kauno grūdai“ – truputį lankstesnė, mažiau taisyklių ir buvo galima pasiekti lengviau ir daugiau atskirų susitarimų. To nebelieka, lieka viena įmonė, kuri turi savo vidines taisykles gan griežtas ir nuokrypiai nuo tų taisyklių nėra tokie dažni“, – teigė I. Jankauskas.
Tuo metu Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas dėl sandorio mato privalumų. Anot Vytauto Tėvelio, sektorius taps konkurencingesnis, augs derybinės galios, gerės sąlygos ūkininkams.
„Pirmiausia, stambėja, apsijungia Latvijos ir Lietuvos mėsinės paukštininkystės didžiausi, dominuojantys objektai. Atsiranda atsvara rinkose ir derybinės galios, rinkose galima jau diktuoti savo sąlygas tam tikra prasme“, – BNS sakė V. Tėvelis.
„Antra, dėl ūkininkų, mes manome, kad jiems dėl šito gali atsirasti geresnės sąlygos ir, kiek žinome, naujieji savininkai numatę vystyti paukštininkystę pagrinde nedidelėse ūkininkų fermose, ne kompleksuose dideliuose, bet daugiau kontraktų pagrindu supirkinėti paukštieną, užaugintą ūkininkų“, – kalbėjo jis.
Sandoris baigtas praėjusią savaitę
„Linas Agro Group“ praėjusį ketvirtadienį baigė „KG Group“ įsigijimo sandorį, kurio metu įgijo kontrolinius akcijų paketus 3 paukštininkystės, grūdų, miltų ir kitų produktų gamybos įmonėse.
Grupė prognozuoja, kad po sandorio jos metinės pajamos gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų, EBITDA – apie 50-60 mln. eurų, darbuotojų skaičius išaugs nuo 2,1 tūkst. iki 6 tūkst.
Po sandorio „Linas Agro“ valdo 76 įmones.
Sutartį dėl „KG Group“ valdomų „Kauno grūdų“, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų bei susijusių įmonių kontrolinių akcijų paketų įsigijimo „Linas Agro Group“ pasirašė pernai spalį. Liepos pradžioje sandoriui pritarė Lietuvos konkurencijos taryba. Leidimus sandoriui jau anksčiau davė Latvijos, Estijos ir Lenkijos konkurencijos priežiūros institucijos.
„Linas Agro Group“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.
