„Neo Group“ verslo strategijos kertinė dalis – tvarumas ir anglies pėdsako mažinimas visoje gamybos ir veiklos grandinėje – produktuose, tiekime ir kasdienėje veikloje. Visada veikėme šia kryptimi: gamindami butelių ir maisto pakuotės gamybai skirtą PET plastiką nuolat ieškojome tvarių ir inovatyvių sprendimų“, – pasakoja „Neo Group“ personalo ir komunikacijos direktorė R.Žilienė.
Vystant savo veiklą, „Neo Group“ teko mąstyti apie tvarumą ir žaliąją ekonomiką, kaip ir visam pasauliui. Taigi, iš pradžių PET gamybos metu susidarantys šalutiniai produktai buvo pradėti perdirbti į statybų pramonėje plačiai naudojamus poliolius.
R.Žilienė plačiau papasakoja apie iškilusius iššūkius, jų sprendimus ir tvarią rinkos ateitį, kurioje nusimato vietos ir technologiniams išradimams, ir naujoms darbo vietoms.
„Neo Group“ galerija:
Antram gyvenimui prikėlė 24 mln. buteliukų
„Augant šio produkto paklausai rinkoje, augo ir mūsų gamybiniai pajėgumai. Taip pat kaupėme žinias ir atitinkamas kompetencijas medžiagų perdirbimo procese.
Su laiku keitėsi ir visuomenės požiūris – padidėjo žiedinės ekonomikos svarbos supratimas, vartotojai pradėjo svarstyti, kaip prailginti produktų gyvavimą, gamintojai – kaip grąžinti produktus atgal į gamybą bei maksimaliai padidinti jų vertę. Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome ir mes.
Prailginti PET granulių gyvavimo ciklo negalime – jis yra neribotas, taisyti jau pagamintus produktus – PET butelius ir pakuotes – yra neįmanoma, liko du keliai – padidinti atsinaujinančių išteklių naudojimą arba ieškoti atliekų panaudojimo būdų gamybos procese“, – kelią į inovatyvius sprendimus nupasakoja R.Žilienė.
Pirmieji žingsniai žengti mažinant importuojamo iškastinio kuro naudojimą bei keičiant elektrą naudojančią įrangą tvaresniais, taupesniais įrengimais, investuojant į projektus, leidžiančius ne tik sumažinti gamtinių dujų naudojimą, bet ir CO2 išmetimus į atmosferą.
-
Keičiantis aplinkosaugos reikalavimams, verslo atstovai ieško tvaresnių pakuočių sprendimų
-
Plastiko dilema – ar jis toks jau didelis baubas ir kaip atpažinti pakuotes, kurios tikrai perdirbamos?
-
Rūšiavimas biure: kaip susitarti su kolegomis ir kokias klaidas vis dar darome
-
Paskelbti šių metų tvarios ateities lyderiai: nugalėtojų titulas iškeliavo į Klaipėdą
„Antras kelias buvo šiek tiek sudėtingesnis. Panaudoti antrines plastiko atliekas gaminant PET granules, naudojamas maisto ir gėrimų pakuotėse, ir kartu užtikrinti visus saugumo reikalavimus buvo tikras iššūkis! Čia pravertė jau įgyta patirtis ir ekspertinės žinios perdirbant šalutinį PET gamybos produktą į poliolius. Pirmieji laboratoriniai bandymai grąžinant jau panaudotą PET (dribsnius, gaunamus susmulkinus PET butelius, surinktus iš vartotojų, dar vadinamus – rPET) į gamybos procesą buvo pradėti dar 2019 metais.
Po metų bandymų, 2020 metų pabaigoje, vienoje gamybinėje linijoje sėkmingai pagaminome naująjį „Neopet Cycle“ produktą – PET granules su 15 proc. antrinės žaliavos (rPET). Šį produktą jau testavę mūsų klientai konstatavo, jog šių granulių kokybė yra tokia pat aukšta kaip ir įprasto iš pirminių žaliavų pagaminto PET produkto.
Paprastai tariant, tai reiškia, kad įmonės klientams nereikės keisti turimos įrangos ar atlikti esminių pakeitimų gaminant savo produktą. Tačiau kartu jie prisidės prie žiedinės ekonomikos kūrimo ir prie to, kad pirminių žaliavų būtų naudojama mažiau“, – džiaugiasi „Neo Group“ atstovė.
Kaip toliau pasakoja ji, 2021 metų pradžioje sėkmingai pradėta PET granulių gamyba su 25 proc. antrinio rPET. Buvo pagaminta bandomoji partija, ir taip, įmonės duomenimis, antram gyvenimui buvo prikelta net 24 milijonai PET buteliukų.
„Svarbu pabrėžti, kad ši mūsų inovacija unikali keliais svarbiais aspektais: klientų jau ištestuotas „Neopet Cycle“ produktas (su 25% rPET) – itin aukštos kokybės, niekuo nenusileidžia pirminėms (angl. – virgin) PET granulėms.
Antras svarbus momentas: mūsų technologija, leidžianti procese sėkmingai naudoti antrinę žaliavą, yra „Neo Group“ inžinierių – mūsų MTEP ir technologų komandos – kūrinys. Tai reiškia, kad nepirkome patento ar technologijos iš šalies ir viskas gimė čia, gamykloje, Klaipėdoje, – nuo idėjos iki pagaminto galutinio produkto“, – apie unikalų lietuvišką produktą kalba atstovė.
„Žalia“ energija sutaupė 66 tūkst. eurų
Tiesa, tvarumo ir „žalių“ idėjų „Neo Group“ teko semtis ir užsienyje, taigi, vien tik poliolį gaminant įgytomis kompetencijomis nebuvo apsiribota. 2015 m. įmonė kartu su 12 partnerių iš skirtingų ES šalių įsitraukė į „Horizon 2020 MTEP“ projektą „Symbioptima“
„Ten padėjome kurti įrankius pramonės gamyklų proceso naudingumo optimizavimui – kitaip sakant, IT sistemas, kurios realiu laiku parodo, kuri proceso dalis veikia neefektyviai. Kodėl kaip partnerius pasirinko būtent mus?
PET gamyba yra nepertraukiama, todėl jai reikalingas nenutrūkstantis elektros energijos tiekimas, tokios IT sistemos pritaikymas ir ištestavimas nesustabdomos gamybos pramonėje reiškia jos patikimumą. 2017 m. pradėjome kitą „Horizon 2020“ projektą „Demeto“, kurio tikslas yra ypač artimas mūsų veiklai – tai žmonių panaudotų PET atliekų perdirbimas atgal į pradines žaliavas, kurias tokie PET gamintojai, kaip mes, galės pakartotinai naudoti savo gamyboje.
Taigi žinias ir kompetencijas įgijome tiek pačių bandymų ir klaidų metodika, tiek ir bendradarbiaudami su užsienio partneriais“, – atskleidžia pašnekovė.
Kadangi produkto gamybai užtikrinti reikalingi dideli energetiniai resursai, „Neo Group“ jau kuris laikas pamažu judėjo prie efektyvesnio elektros energijos naudojimo. Įmonei pavyko elektros energijos suvartojimą 1 tonai pagaminto produkto sumažinti daugiau nei trečdaliu, o nuo 2019-ųjų visa „Neo Group“ suvartojama elektros energija – žalioji.
„Nuo 2019-ųjų visa „Neo Group“ suvartojama elektros energija gaminama tik iš atsinaujinančių šaltinių“, – pasakoja pašnekovė. Kaip netrukus paaiškina ji, tiek atlikti tyrimai, tiek sąlygos Lietuvoje tam nutiesė kelią ir netgi leido sutaupyti.
„Atlikus energijos vartojimo auditą 2017 metais buvo nuspręsta, kad efektyviausia yra įrengti saulės šviesos energijos elektrinę ant paruoštos produkcijos sandėlio pastato stogo, kuris yra tinkamas išlaikyti planuojamos įrengti saulės energijos jėgainės apkrovas ir pakankamai didelio ploto, kad tilptų visa saulės jėgainės įranga.
Lietuvoje metinis saulės energijos kiekis, krentantis į horizontalų paviršių vidurdienio laikotarpiu, siekia iki 1000 kWh/kv.m. Žinoma, kad krentanti į žemės paviršių saulės spindulinė energija kinta atsižvelgiant į metų ir paros laiką bei meteorologines sąlygas. Klaipėdos rajone ši energija pagal parodymus siekia beveik 1042 kWh/kv.m per metus. Tai – vienas geriausių rodiklių Lietuvoje, rodantis palankias sąlygas saulės jėgainės įrengimui.
„Neo Group“ įrengta 1000 kW galios saulės elektrinė pradėjo veikti 2020 metų pabaigoje. Planuojama, kad tokios galios saulės elektrinė pagamins 896 000 kWh/m energijos, per metus tai leidžia sutaupyti daugiau nei 66 tūkst. eurų. O nuo 2015 metų gegužės mėn. įmonėje buvo pradėta eksploatuoti biokuro katilinė – taip žymiai sumažinome iškastinio kuro naudojimą bei CO2 emisijas“, – atskleidžia R.Žilienė.
Kelyje – nemažai iššūkių
Tiesa, tvariam verslui kyla ir iššūkių – kaip sako „Neo Group“ atstovė, visuomenė nebūtinai gerai įsigilina į taršos problematiką ir sprendimų ieško ne ten, kur reikėtų.
„Šiuo metu galime matyti tai, kad taršos plastiku problema yra vis labiau akcentuojama, ir egzistuoja daug įvairių iniciatyvų, kurios skatina vartoti mažiau plastiko, pereiti prie jo alternatyvų (deja, dažnu atveju tų, kurios nėra aplinkai draugiškos). Tai – tiek oficialių institucijų veiklos kryptys, tiek visuomeninės kartais iki galo neištirtos ir neapgalvotos iniciatyvos. Taip pat matyti daug nepagrįstų mitų, moksliškai neparemtų duomenų, kartais klaidinančių vartotojus“, – sako R.Žilienė.
Anot pašnekovės, koja kojon su mokslu einantis verslas jau žino, kad dėmesį reikėtų atkreipti ne tiek į patį plastiką, kiek į pakuotės naudingumą / efektyvumą / poveikį aplinkai, kurį galima išmatuoti atlikus pakuotės gyvavimo ciklo analizę (LCA – life cycle analysis).
„Nors gamintojai, mokslininkai ir verslininkai sutinka, kad atėjo laikas pokyčiams, visi turi skirtingas vizijas, kaip ta ateitis turėtų atrodyti. Kai kurie siekia, kad jų naudojamas plastikas būtų perdirbamas. Kiti tiki, kad tokios medžiagos, kaip plastiko plėvele padengtas popierius, pluoštas ir kartonas galėtų būti alternatyva, o treti mano, kad reikalingas didmeninės prekybos ir pirkimo įpročių pertvarkymas. Todėl į viską turime žiūrėti racionaliai ir visapusiškai.
Bet ar žinojote, jog bet kurios pakuotės poveikį aplinkai galima išmatuoti atlikus pakuotės gyvavimo ciklo analizę (LCA – life cycle analysis)? Taip galime sužinoti, kiek pakuotei pagaminti reikia žaliavų ir energetinių išteklių, koks bus jos transportavimo poveikis aplinkai (CO2 išmetimai priklausomai nuo pakuotės svorio, jos tipo), kaip (ir – ar) ją galima perdirbti ir pan.
Tam, matyt, reikėtų skirti atskirą straipsnį, tačiau, remiantis 24 pakuočių gyvavimo ciklo analizių išvadomis, PET plastiko pakuotė kol kas neturi geresnių alternatyvų, vertinant visą pakuotės gyvavimo ciklą (gamybai naudojamus resursus, vartotojų saugumą, maisto galiojimo išsaugojimą, lengvumą transportuojant išpilstytus gėrimus ir supakuotą maistą ir pan.)“, – paaiškina įmonės atstovė.
R.Žilienės teigimu, PET yra lengviausiai ir plačiausiai perdirbamo plastiko rūšis. Vis dėlto iššūkių čia pasitaiko – tam, kad pakuotė sugrįžtų atgal į gamybos ciklą, o kartu – ir žiedinę ekonomiką, nemažai dėmesio reikia skirti jos konstrukcijai.
Tiesa, šis žingsnis – nelengvas, nes sėkmingai ir sistemingai bendradarbiauti, kaip atskleidžia pašnekovė, turi trys industrijos: PET butelių surinkėjai, perdirbimo pramonė ir PET gamintojai.
„Jau ne pirmą kartą pabrėžiame tai, kad tik vienos industrijos (vieno dalyvio) neužtenka – net jei sugebėtume gamybos procese panaudoti kad ir 50 proc. antrinio produkto, suprantame, kad anksčiau ar vėliau susidursime su problema, kad rinkoje neužteks šios žaliavos. Taigi, iššūkiai dideli.
Iš savo, kaip didelės pramonės įmonės, pusės, galime pasakyti, kad mums svarbios ne tik inovacijos, tiesiogiai susijusios su mūsų produkto tobulinimu siekiant Žaliosios ekonomikos tikslų. Nuosekliai einame ir energetinio efektyvumo keliu, o mūsų įgyvendinti, šiuo metu vystomi ir ateities projektai leidžia nuolat naudoti vis mažiau iškastinės anglies ir kartu efektyvinti verslą“, – sako R.Žilienė.
Ateityje rinka keisis?
Paklausta, kaip mato šiandienos rinką ir ar joje yra daugiau tvarumo nei prieš tai, „Neo Group“ atstovė sako pastebinti džiugių tendencijų. Pavyzdžiui, įmonės vis dažniau pasitelkia pakuočių gyvavimo ciklo modelį jų tvarumui vertinti, o tai padeda palyginti skirtingų pakuočių poveikį aplinkai. Įmonę džiugina ir bendradarbiavimas su „Žaliuoju tašku“.
„Įmonės, kurios importuoja arba išleidžia į vidaus rinką supakuotus produktus, privalo sutvarkyti pakuočių atliekas. Kadangi savo pakuočių atliekų surinkti iš mūsų pirkėjų ir jų sutvarkyti neturime galimybių, naudojamės „Žaliojo taško“ paslaugomis. Tokiu būdu esame tikri, kad mūsų produkto pakuočių atliekos yra sutvarkytos. Kartu norime pabrėžti, kad mūsų produkto pakuotė nuo pat mūsų veiklos pradžios yra 100 proc. perdirbama.
Dalyvavimas „Žaliajame taške“ mums leidžia laiku ir tinkamai vykdyti visuomenės švietimo funkciją – kolektyviai tvarkydami pakuotes per „Žaliąjį tašką“, kartu šviečiame ir informuojame visuomenę apie pakuočių tvarkymą. Taip pat labai vertiname „Žaliojo taško“ profesionalų metodinę pagalbą ir konsultacijas“, – vardija „Neo Group“ atstovė.
Teigiamai nuteikė ir paskutinė „Žaliojo taško“ organizuota konferencija, kurioje pranešimus vienijo bendra mintis – buvo pabrėžiama pakuotės konstrukcijos ir sudėties svarba.
„Gamyboje turi būti naudojami tik tie plastikai, kurių perdirbimas yra išvystytas. Kuo labiau vienalytė pakuotė (iš vienos plastiko rūšies), kuo mažiau priedų ir dažiklių, tuo ji lengviau, pigiau ir mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis bus perdirbama – taigi tvaresnė“, – pakuočių konstrukcijos svarbą akcentuoja pašnekovė.
Esama situacija „Neo Group“ teikia vilčių, kad prie tokios žalios bangos jungsis ir daugiau įmonių. Kad situacija rinkoje kis, R.Žilienė nė neabejoja.
„Plastikinės pakuotės, ir vienos iš jos rūšių – PET, rinkoje vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie pakeis tiekimo grandines, gamybos principus ir patį produktą. Žinoma, tai yra grėsmė nusistovėjusiems veiklos metodams, bet taip pat tai – didžiulis potencialas naujoms vertės grandinėms, vietinėms darbo vietoms, naujiems technologiniams išradimams.
Jei bus susitvarkyta su minėtais iššūkiais – mes, kaip visuomenė, pasieksime tikslų, sukursime tvarų veiklos ir gyvensenos modelį. Ir kiekvienas iš mūsų šiandien dar turi laiko nuspręsti, kurioje naujos vertės grandinės dalyje nori/gali būti. Matyt, po kokių 10-ies metų jau turėsime iš naujo susiformavusią, subrendusią žiedinę vertės grandinę su nusistovėjusioms technologijomis ir žaidėjais“, – sako ji.
Vis dėlto R.Žilienė kviečia suprasti, jog ne visos taršos problemos veda į plastiką. Kaip sako, bet kurio tvaraus sprendimo „varomoji jėga“ visų pirma yra ir vartotojas.
„Ar esame pasiruošę surinkimui, tinkamam rūšiavimui, galų gale – didesnei kainai tam, kad mažintume tiek vartojimą, tiek taršą? Svarbu suprasti, kad verslas siekia atliepti vartotojo lūkesčius ir tikrai galime matyti daug draugiškų gamtai sprendimų: tiek efektyvaus energetinio vartojimo srityje, tiek vartojimo mažinimo klausimais.
Todėl nekurkime naujų plastiko rūšių ir bendradarbiaukime, surinkdami jau turimus plastikus ir vystydami infrastruktūrą. Šioje srityje tikrai nesame vieniši, kaip tik – džiaugiamės gausėjančiu bendraminčių skaičiumi“, – šypsosi „Neo Group“ atstovė.
