Lietuvoje šis modelis populiarėja ir vis dažniau taikomas mokymo įstaigose. VDU docentas daktaras Osvaldas Stripeikis papasakojo, kas yra antreprenerystė ir kaip galima pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.
– Ką ne verslo pasaulyje reiškia antreprenerystė?
– Šiuolaikinė antreprenerystės samprata reiškia tam tikrą veikimo ir mąstymo būdą, kuris leidžia pastebėti idėjas ir jas įgyvendinti kuriant naujas sistemas ir inicijuojant pokyčius. Antreprenerystės objektas ilgą laiką buvo suprantamas kaip verslas. Tai yra per siaura samprata ir dabartinėje visuomenėje pastebima, kad tai gali pasireikšti bet kurioje veiklos srityje, o verslas tėra tik viena forma.
Taip pat gali būti socialinė bei kitokia antreprenerystė. Išbandyti verslo modeliai gali būti pritaikomi ir puikiai veikti kitose srityse gerinant žmonių gyvenimo kokybę. Socialinis antrepreneris pastebi problemą bendruomenėje ir pateikia galimus variantus jai išspręsti.
Dažnai pasitaiko, kad verslininkas pasiekęs viską, ko norėjo, savo srityje, nori save realizuoti kitur. Taip patirtis perkeliama į kitas sritis – socialinę antreprenerystę, švietimo įstaigas, bendruomenės veiklas, politikos pokyčius.
Antreprenerystės nereikėtų apriboti vien verslu. Šie žmonės gali dalintis patirtimi su jaunimu, kuris net neplanuoja kurti verslo. Iš antreprenerių galima mokytis iniciatyvos, jie gali padėti suburti bendraminčius ir padėti kartu atrasti naujų idėjų spręsti problemas, keisti savo aplinką, inicijuoti projektus bei naujoves.
– Kas yra socialinė antreprenerystė?
– Daugybė pilietinių iniciatyvų gali būti taip vadinamos. Pavyzdžiui, kai kilo karas Ukrainoje, reikėjo ne tik greitų politinių sprendimų. Reikėjo pagalbos žmonėms čia ir dabar. Tuomet reikėjo sistemos, organizavimo pradedant materialiais dalykais, logistika ir baigiant psichologine pagalba.
Prie to prisijungė daug nevyriausybinių organizacijų ir pavienių asmenų, tad bendra prasme tai yra socialinės antreprenerystės modelis šalies mastu. Tame dalyvavo iniciatyvūs žmonės, panaudojo savo intelektą, žinias, patirtį ir pažintis, kad įvyktų pokytis.
– Kokių asmeninių savybių tam reikia?
– Europos Sąjungoje yra patvirtintas antreprenerystės modelis, kuriame verslumas yra įvardinamas kaip viena iš 8 mokymosi visą gyvenimą kompetencijų. Verslumą sudaro 15 atskirų subkompetencijų, kurių labai didelė dalis gali būti pritaikoma kiekvienam iniciatyviam žmogui. Vienos kompetencijos skirtos savo vidinių resursų pažinimui, savęs, kaip asmens, analizei.
Kitos – susijusios su idėjų paieška ir kūrimu, aplinkos stebėjimu. Dar kitos skirtos veiklumui. Tai reiškia, kad nepakanka turėti idėjų, reikia ir įrankių, kaip jas praktiškai įgyvendinti.
– Kaip ji pasireiškia švietimo srityje?
– Švietimo srityje antrepreneris gali inicijuoti pokyčius pačioje sistemoje. Pradedant nuo žemiausio lygmens, tarkime, individualaus projekto, trūkstant tam tikrų paslaugų ar švietimo konkrečia tema. Galima suburti bendraminčius, parašyti projektą ar įkurti nevyriausybinę organizaciją. Taip galima keisti, tarkime, nedidelio miestelio jaunimo situaciją juos mokant numatytų įgūdžių. Galima veikti ir plačiame lygmenyje, tarkime, miesto mastu. Tuomet daugėja reikalavimų, būtina didesnė patirtis, komanda, randasi daugiau taisyklių, kuriomis tenka vadovautis.
Antreprenerystė švietime pasireiškia inovacijomis ir naujovėmis, kurios sprendžia aktualias problemas. Lietuvos „Junior achievement“ programa yra puikus to pavyzdys, mat veikia ne vienoje mokykloje, o šalies mastu. Jos iškeltas tikslas – ugdyti jaunimo verslumą dar mokykloje. Tuomet sukurtos įvairios programos ir būdai tam pasiekti. Pastebėta, kad jaunimui nepakanka žinių, gaunamų ekonomikos pamokose, trūksta praktikos ir daugiau žinių.
Universitetai, savo ruožtu, turi kitokių programų. Mes prieš 7 metus įkūrėme „Minded VDU“ verslumo kompetencijų ugdymo centrą, kuri išaugo į inovatyvią „Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino“ bakalauro programą. Joje taikome naujus metodus, naują požiūrį į studentą. 50 proc. turinio dėsto verslo arba socialiniai partneriai, įgyvendinama daug kūrybinių ir praktinių projektų.
Virtualų jungtinį antreprenersytės centrą įkūrė 11 Europos universitetų vienijantis aljansas „Transform4Europe“, kurio nariu yra ir VDU. Čia studentams organizuojami tarptautiniai profesionalų mokymai, kursai ir konsultacijos, kurių metu suteikiamos galimybės ugdyti karjeros kompetencijas, mokytis iš verslo įmonių ir socialinių partnerių. Taip pat studentai kviečiami siūlyti verslo ar inovacijų idėjas, rengti verslo planus – viso proceso metu jie yra lydimi patyrusių mentorių iš partnerių šalių.
– Kas Lietuvoje ir pasaulyje laikomi intelektiniais lyderiais bei antrepreneriais?
– Intelektinis antrepreneris yra žmogus, gebantis suintegruoti talentus, intelektinį kapitalą, resursus ir įgalinti kitus vykdyti politinį, socialinį ar ekonominį pokytį. Daugelis antreprenerystės pavyzdžių Lietuvoje ir pasaulyje gali būti pavadinti intelektiniais. Tai reiškia, kad tokių veiklių žmonių bei organizacijų yra labai daug. Intelektinis antrepreneris turi pasižymėti tokiomis kompetencijomis, kaip: savęs suvokimas ir saviveiksmingumas; gebėjimas sutelkti ir valdyti išteklius; gebėjimas sutelkti žmones; galimybių pastebėjimas, idėjų vertinimas ir atranka; iniciatyvos prisiėmimas ir gebėjimas veikti neapibrėžtumo sąlygomis.
– Ko iš jų gali pasimokyti studentai ir kiekvienas iš mūsų?
– Antreprenerių kompetencijos įgyjamos per praktiką. Tai reiškia, kad galima išklausyti daugybę paskaitų, perskaityti daug knygų, tačiau jeigu žinios netaikomos praktiškai, jos ir lieka tik teorinėmis. Tam, kad mokiniai bei studentai kažką išmoktų iš antreprenerių, jie neišvengiamai turi praktikuotis. Tai darant mokomasi realizuoti savo idėjas.
Šiuo metu Lietuvoje populiarėja mentorystės modelis, kai savo srityje kompetentingas žmogus patirtimi dalinasi su mokytis norinčiu jaunesniu žmogumi. Mentoriai gali dalintis savo idėjomis, prižiūrėti, kai sekasi įgyvendinti tam tikrą projektą, padėti rasti kontaktų. Tai nebūtinai turi būti finansinė pagalba – daug svarbiau yra turimos patirties perdavimas.
Labai svarbu suvokti, kad mokytis galima ne tik iš sėkmingų istorijų. Nepasisekusios idėjos taip pat suteikia žinių ir kartais išmoko daugiau, negu sėkmingai įgyvendinti projektai.
– Ar galėtumėte pasidalinti teigiamais antreprenerystės pavyzdžiais iš savo patirties?
– „Minded VDU“ turime kūrybines dirbtuves, į kurias kviečiame patyrusius specialistus bendrauti su studentais. Iš savo praktikos pastebėjome, kad stebuklų nebūna ir pakalbėjus su antrepreneriu neįvyksta nušvitimas, o studentai per naktį netampa verslininkais. Studentai ir mokiniai turi būti atviri žinioms ir semtis patirties iš skirtingų šaltinių. Tarkime, vienas įkvepia drąsos, kitas – pamoko verslo strategijos ir panašiai.
Daugelis jaunų verslininkų sako, kad verslą kurti pastūmėjo ne konkretus asmuo, o palaikymas, bendruomenė, kuriai priklausė, kai mokėsi. Labai svarbu, kad idėją turintis jaunas žmogus priklausytų bendruomenei, kurioje galėtų auginti savo idėją ir jaustų paskatinimą bei pritarimą. Visam tam procesui reikia laiko. Reikia mažiausiai pusės metų, kad pradėtų formuotis kitoks požiūris.
Tam geriausiai pasitarnauja dalyvavimas kūrybinėse dirbtuvėse, bendravimas su srities ekspertais, mentoriais ir, aišku, priklausymas bendruomenei. Didžiausią įtaką ir reikšmę padaro santykis (tiek su savimi, tiek su kitais) ir palanki ekosistema, kurioje veikia ir mokosi pokyčio siekiantis žmogus.
VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).
