„Vakar vakare Vilniaus restorane buvo 3 žmonės“, – 15min paklaustas, kokiomis nuotaikomis verslininkai pasitiko antrąjį, šį kartą – lokalų, karantiną, atsidūsta išskirtinių „fine dining“ restoranų „Šturmų švyturys“ Vilniuje ir Ventės rage įkūrėjas ir vadovas Česlovas Žemaitis.
Pasak jo, tokie restoranai gyvi ne vien iš užsienio turizmo, bet ir iš verslo vakarienių, tačiau ir šių beveik nebelikę. Verslininkas skaičiuoja, kad pastaruosius du mėnesius apyvarta krito tarp 30-50 proc.
„Mes kenčiame pačius baisiausius laikus“, – neslepia verslininkas.
Mes kenčiame pačius baisiausius laikus, – neslepia verslininkas.
Nors Vilniuje paskelbus lokalų karantiną kol kas restoranų veikla nėra sustabdyta, ištuštėjo ne tik brangesni „fine dining“ restoranai, bet ir įprastinės maitinimo įstaigos.
Restoranų tinklo „Čili pica“ vadovas Jonas Karosas 15min atskleidė, kad šią savaitę įvedus sostinėje karantiną bei papildomus ribojimus maitinimo įstaigoms per naktį pardavimai krito 60 proc.
„Palyginimui, per 2008 metų krizę pardavimai daugiausiai buvo kritę 30 proc. Žmonės labai jautriai reaguoja į karantiną ir žinias, susijusias su juo. Daugeliui žmonių karantinas asocijuojasi su „uždarymu“ ir „nėjimu iš namų“, o ne papildomais apribojimais, tokiais kaip kaukių nešiojimas. Prekybos centrai tušti, miestas apytuštis“, – atkreipia dėmesį J.Karosas.
„Pirmas karantinas visiems restoranams buvo nokdaunas, antras daugeliui gali būti nokautas“, – priduria „Čili pica“ vadovas.
Pirmas karantinas visiems restoranams buvo nokdaunas, antras daugeliui gali būti nokautas, – priduria „Čili pica“ vadovas.
Grandininės reakcijos
„Darnu Group“ viešbučių grupės, valdančios viešbučius „Artagonist“ ir „Urbihop“, direktorius Vilius Vaičekauskas 15min sakė, kad dabar ypač sunkus metas ir viešbučiams.
„O viešbučiams, kurie labiau priklauso nuo verslo turizmo, yra gerokai sunkiau“, – pridūrė jis.
Sporto klubų „Impuls“ ir „Lemon Gym“ marketingo vadovė Donata Visockaitė Laurinčikienė 15min atskleidė, kad situacija išlieka sudėtinga ir šioje srityje – aktualijos nuolat kinta, įvedami apribojimai (įvedus karantiną reikia riboti klientų srautus, užtikrinti ne mažesnį nei 10 kvadratinių metrų plotą vienam asmeniui), o tai apsunkina veiklą.
„Skaičiuojame, kad šiuo metu klientų skaičius yra mažesnis apie 15-20 proc., lyginant su prieš pirmąjį karantiną buvusia situacija. Lankytojų srautai šią savaitę šiek tiek pamažėjo dėl moksleivių atostogų ir dėl bendro klientų atsargumo, tačiau kol kas dar per trumpas laikotarpis daryti tolimesnes išvadas“, – komentavo D.Visockaitė-Laurinčikienė.
Lietuvoje sparčiai augant koronaviruso atvejų skaičiui ir didėjant gyventojų nerimui, per įmones jau nusirito grandininė reakcija.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė 15min neslėpė, kad klientai atideda ar vėlesniam laikui perkelia apsilankymus pas grožio paslaugų meistrus, o Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė informavo, kad atšaukiami jubiliejai ir kitos šeimos šventės. Tiesa, kaimo turizmo sodybų savininkai taip ir negauna konkretesnės informacijos, kokios šventės gali vykti, o kokios ne.
O tai jau ima atsiliepti gėlių pardavėjams, kurių veikla dar nėra ribojama.
„Restoranuose trumpinamas darbo laikas, tad nevyksta didelės šventės – jubiliejai, krikštynos. Žmonės nebešvenčia didelėmis kompanijomis, neina į svečius, vadinasi, neneša gėlių. Kaimo turizmo sodybose, dvaruose nevyksta šventės, todėl nėra puošiama gėlėmis. Visa grandinė užsisukusi“, – 15min vardija sostinės gėlių salono „Verkių gėlių turgaus“ vadovas Andrius Plesevičius.
Būreliams – neramu dėl ateities
Dar slogesnės nuotaikos sektoriuose, kuriuose šią savaitę miestuose, kur paskelbtas karantinas, jau įvesti griežtesni ribojimai – pavyzdžiui, vaikų būrelių organizatoriams, priverstiems stabdyti neformalią veiklą.
Viešosios įstaigos „Sveikame kūne sveika siela“, valdančios baseiną „Olimpinė pradžia“ sostinėje, vadovė Lina Bielinienė 15min sakė, kad šiuo metu baseine lankytojus galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.
„Kai negali dirbti, tai tokios ir nuotaikos. Srautai visi kritę. Treniruočių su vaikais visiškai negalime vykdyti. Gali eiti tik pavieniai žmonės, kuriuos galima suskaičiuoti ant pirštų, bet iš to negyvensi“, – apgailestavo pašnekovė, pridūrusi, kad šiuo metu darbuotojai yra išleisti į prastovas.
Pašnekovė atskleidė, kad įmonės finansinė būklė priklausys nuo to, kiek užtruks karantinas.
„Kol kas sukamės, bet labai sunkiai. Porą savaičių tikrai išgyvensime, o toliau negalime pasakyti, nes elektros ir visos kitos sąskaitos neapsimoka šiaip sau. O jų niekas nesumažina ir jos nedingsta“, – kalbėjo ji.
Tuo tarpu programavimo mokyklos „Turing School“ vadovė Monika Simaškaitė 15min apgailestavo, kad sprendimus dėl ribojimų Vyriausybė priima greitai, tačiau nėra iki galo pateikiamos aiškios pagalbos priemonės.
Ji nesupranta, kodėl laisvalaikio, prekybos vietoms bei barams taikomi ribojimai, o neformalų švietimą absoliučiai uždraudžia.
„Pagal nutarimą, neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas. Kodėl stabdomas, o ne ribojamas? Taip pat reikėtų pagalbos neformalioms organizacijoms siūlant joms nemokamas platformas bei kompensacijų dėl karantino neįvykusių būrelių“, – mano M.Simaškaitė.
Tiesa, programavimo mokyklai pavyko veiklas perkelti į virtualią erdvę, tačiau mokinių mažėja. Įprastai per pirmus kelis mokslo metų mėnesius natūraliai nubyra apie 5-7 proc. mokinių, tačiau šiemet, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, srautai mokykloje sumažėjo apie 10-15 proc.
Paramos bus mažiau
Lietuvoje įsisiūbuojant antrajai koronaviruso bangai bei sugriežtėjus veiklos ribojimams, verslai vėl gręžiasi į Vyriausybę. Didelė dalis kovą patvirtintų pagalbos priemonių verslui jau pasibaigė ar artėja į pabaigą – apmokėtinų sąskaitų paskolos ASAP, nuomos mokesčio kompensacijos, lengvatinės paskolos verslui, subsidijos mikroįmonėms.
15min kalbinti smulkių ar vidutinio dyžio įmonių vadovai kaip svarbiausias priemones minėjo subsidijas už darbuotojų prastovas (dar veiks iki metų galo), nuomos mokesčio kompensaciją ir lengvatines valstybės paskolas. Dirbantiems savarankiškai, tokiems, kaip kirpėjos ar manikiūrininkiems, aktualiausios yra 257 eurų išmokos savarankiškai dirbanties asmenims.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIIM) jau parengusi planą, kaip valstybė galėtų paremti nukentėjusius nuo antrosios bangos verslus – Vyriausybė jį svarstys antradienį.
Tiesa, jame ne visos priemonės, kurių taip laukia verslas.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka 15min tvirtino, kad šį kartą didžiausias dėmesys bus skiriamas dviem priemonėms: vėl ketinama atnaujinti lengvatinių paskolų nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams teikimą ir praplėsti subsidijas galinčių gauti įmonių ratą.
„Siūlome tas, kurios veikia greičiausiai, geriausiai ir efektyviausiai“, – tikina viceministrė.
Siūlome tas, kurios veikia greičiausiai, geriausiai ir efektyviausiai, – tikina viceministrė.
Pasak jos, subsidijas, kurios iki šiol buvo dalinamos tik mikroįmonėms, turinčioms iki 9 darbuotojus, galės gauti platesnis ratas įmonių.
„Siūlome neriboti šios priemonės pagal įmonių dydį“, – paaiškino J.Rojaka.
Tačiau, kaip ir mikroįmonių atveju, subsidijos dydis būtų siejamas su sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dydžiu.
Tiesa, šį kartą lėšų numatyta gerokai mažiau. Per pirmąją koronaviruso bangą lengvatinėms paskoloms iš pradžių buvo skirta 50 mln. eurų, tačiau ši parama buvo tokia paklausi, kad netrukus paskolų krepšelis padidintas iki 200 mln. eurų.
Antrajame pagalbos plane lengvatinėms paskoloms, pirminiais skaičiavimais, numatyta tik 30 mln. eurų. Mažiau lėšų numatyta ir subsidijoms – mikroįmonės galėjo išsidalinti 100 mln. eurų, o šį kartą planuojama skirti 80 mln. eurų.
Viceministrė tikisi, kad to pakaks, nes parama bus dalinama griežčiau – tik tiems, kuriems labiausiai to reikia.
„Ribojamų veiklų sąrašas siauresnis, orientuojamasi į labiausiai nukentėjusius, todėl, tikimės, kad to pakaks. Jei bus didesnis poreikis, bus sprendžiama pagal biudžeto galimybes“, – pridūrė J.Rojaka.
Griežtesnė atranka
Taigi šį kartą žadama, kad parama bus skiriama tikslingiau: tik nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams, o ne, tarkime, tiems, kurių apyvarta smuko dėl ciklinių svyravimų.
J.Rojaka tvirtina, kad per antrąją koronaviruso bangą skirstant paramą bus atsižvelgiama į du svarbiausius kriterijus – ar ribojama veikla, ir ar įmonė patenka į labiausiai pažeistą sektorių.
Planuojama šių metų kovo-rugpjūčio mėnesių rezultatus lyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tačiau J.Rojaka žadėjo, kad bus įvertinta ir sparčiai pastaraisiais mėnesiais blogėjančių sektorių būklė.
„Bus nustatyti kriterijai, kas yra pažeisti sektoriai. Jei apyvarta krito 30 proc. ir daugiau, tai pakankamas kriterijus, kad tai būtų laikoma paveikta veikla. O sektorius, jei yra 40 proc. ir daugiau įmonių, kurios patyrė 30 proc. apyvartos kritimą“, – kaip bus vertinama, kam skirti paramą aiškino viceministrė.
Ji atskleidė, kad pagal dabartinį vertinimą priskaičiuojama 50 smulkių sektorių, kurie susidūrė ir su veiklos apribojimais, ir su gilesniu nuosmukiu. Tarp tokių veiklų – keleivinis transportas, apgyvendinimo veikla, maitinimo įstaigos, naktiniai barai, kino teatrai, kelionių agentūros, ekskursijos, neformalus švietimas, sportinė veikla, pramogų, poilsio organizavimas ir t.t.
Tiesa, siekiant išlaikyti galimybę į paramą pretenduoti ir toms įmonėms, kurios nepatenka į nukentėjusį sektorių, tačiau jų praradimai dėl koronaviruso pandemijos akivaizdūs, bus galima kreiptis ir dėl individualaus vertinimo.
Beje, Vyriausybė pritarė, kad ir vėl, kaip ir per pirmąjį karantiną, kas mėnesį būtų mokama 257 eurų išmoka dirbantiems savarankiškai. Tačiau ir šiuo atveju bus griežtesni atrankos kriterijai. Į išmoką galės pretenduoti tik tie, kurių gyvenamose savivaldybėse įvedami ūkinės veiklos ribojimai ir tik tie, kurie bus įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pripažintų nukentėjusiais nuo nustatytų ribojimų sąrašą.
Nuomos kompensacijos nesvarsto
Kitų paramos priemonių, kurios veikė pirmojo karantino metu, tačiau šiuo metu yra pasibaigę, pratęsti kol kas nesiūloma – nei apmokėtinų sąskaitų ASAP, kuri, viceministrės nuomone, nebuvo efektyvi, nei nuomos mokesčio kompensacijos.
„Šturmų švyturio“ vadovas Č.Žemaitis tvirtino, kad būtent patalpų nuomos kompensacija buvo viena veiksmingiausių priemonių, galinčių labiausiai padėti jau antrą kartą krizę patiriančiam verslui.
Tad tai, kad ji nebus pratęsta, Č.Žemaitis vadina „didžiausiu peiliu, koks gali būti“.
Kita veiksminga priemonė, kurią minėjo dauguma kalbintų verslininkų – subsidijos už darbuotojų, esančių prastovose, darbo užmokestį. Ši priemonė dar galios iki metų pabaigos.
O dar vienas dažnai minėtas pagalbos būdas verslams – valstybinės likvidumo paskolos. Tiesa, pavasarį jas gavę verslininkai jau stumiami į kampą.
Č.Žemaitis pasakojo daugiau nei 80 tūkst. eurų likvidumo paskolą gavęs per pirmąją pandemijos bangą, tačiau nespėjus dar atsistoti ant kojų neseniai sulaukė žinios, kad šią paskolą jau reikia pradėti grąžinti.
„Susiplanuoji lėšas, bandai užkamšyti susidariusias spragas, tai įjungia grąžinimo bėgį. Tam turėtų būti numatyta bent 3 metai. O dabar kas mėnesį po 4 tūkst. eurų mokėti turime“, – stebėjosi Č.Žemaitis.
Pasak jo, per vasarą susikrauti šiokį tokį buferį pavyko tik iš restorano pamaryje, tačiau sostinėje žmonių nebuvo ir vasarą.
„Pamaryje mūsų restoranas išgyveno gražią vasarą – buvo pakilimas, todėl turime susikūrę buferį, bet jis labai greitai pravalgomas. Tiems kolegoms, kurie neturi verslų diversifikacijos ir koncentruojasi Vilniuje, didelė užuojauta. Tai didelė tragedija“, – apgailestavo vadovas.
Nors verslai nuomos mokesčio kompensaciją mini kaip vieną reikalingiausių, J.Rokaja aiškina, kad nuomos kompensavimo priemonė skirta likvidumui palaikyti, o šį tikslą įvykdys planuojamos subsidijos, kurias gaus ir vidutinio dydžio įmonės.
„Dubliuoti priemonių neleidžiama, reikia pasirinkti vieną priemonę ir pasirinktos yra subsidijos, kurioms nebus taikomi įmonės dydžio ribojimai“, – komentavo ji.
Vyriausybė šį pagalbos priemonių verslui paketą svarstys antradienį. J.Rojaka neslėpė, kad procedūra yra pakankamai sudėtinga, nes reikia ir atlikti skaičiavimus dėl nukentėjusių įmonių skaičiaus, kriterijų, ir gauti leidimą šioms priemonėms iš Europos Komisijos. Visgi viceministrė viliasi, kad procedūras pavyks pereiti iki lapkričio pabaigos ir tuomet pradėti skirstyti lėšas.
Kokios paramos dar prašo verslai
15min kalbinti verslininkai minėjo ir kitą pagalbą, kurios tikisi iš nueinančios ar naujosios Vyriausybės.
Lietuvoje po pirmosios karantino bangos užsidarė jau ne vienas žinomas restoranas – Č.Žemaitis nuogąstauja, kad užsidarymų bus ir daugiau. O pakilti restoranų sektoriui nuo dugno, jo nuomone, padėtų tik jau minėta valstybės parama ir PVM lengvata restoranams, kurią įsivedusios visos didžiosios Europos šalys.
„Su tokiomis priemonėmis, kokios planuojamos, užsidarymų bus labai daug“, – baiminasi Č.Žemaitis, neslepiantis, kad ir jam kyla įvairių minčių.
Dauguma verslininkų nerimauja dėl vieno – kaip reikės išgyventi, jei karantinas užsitęs.
Tuo tarpu V.Vaičekauskas pasigenda didesnės paramos miesto viešbučiams, kurių pajamos susitraukė 80 proc. ir daugiau – gerokai ženkliau nei kitų nukentėjusių verslų.
„Šiuo metu turizmo sektorius prilyginamas kitiems nukentėjusiems sektoriams, bet dauguma jų dalį veiklos gali kompensuoti vidiniu vartojimu. Tuo metu viešbučiams, išvykstamam turizmui ar aviacijai vidinis vartojimas didelės įtakos nedaro“, – tikino jis.
Pasak viešbučių valdytojo, šiuo metu yra tik dvi realios priemonės, veikiančios kaip subsidija, – tai yra prastovos darbuotojams, kurių tęstinumas dar vis nėra patvirtintas, ir Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas pratęsti NT mokesčio kompensaciją visiems 2020-iesiems.
Tad V.Vaičekauskas sakė besitikintis rimtesnės pagalbos iš Vyriausybės, nes vien šių dviejų priemonių bei paskolų likvidumui neužteks. Net ir uždarius viešbutį lieka didžioji dalis išlaidų, kurias sudaro pastato išlaikymo sąnaudos.
„Vyriausybė turėtų pripažinti, kad šis sektorius yra labiausiai nukentėjęs, o tai įvertinti nėra taip sudėtinga, reikia palyginti apyvartų skirtumus su 2019 metais. Kompensacijos mechanizmai turėtų veikti atitinkamai – atskirai vertinant, kaip įmonės apyvarta susitraukė, nes šiuo metu turizmo sektorius gauna iš esmės tokias pačias priemones kaip ir mažiau nukentėję verslai“, – komentavo jis.
Visgi yra ir tokių verslų, kuriems didžiausia valstybės parama – kad jų neuždaro.
„Mūsų veiklai didžiausia valstybės parama yra ta, kad taikomi ribojimai racionalūs, neverčiantys visiškai nutraukti veiklos – nesiimama tokių drastiškų priemonių kaip pavasarį, o kalbamasi ir diskutuojama, kaip užtikrinti saugų aktyvų judėjimą. Visuotinai sutariama, kad sveikatingumo veikla yra labai svarbi šiuo metu“, – apibendrino sporto klubų atstovė D.Visockaitė Laurinčikienė
