Kasmetiniuose tyrimuose įmonės buvo vertintos pagal keturis pagrindinius, skirtingą svorį turinčius kriterijus. Pirmasis kriterijus – atlygių homogeniškumas, kai matuojamas bazinių atlygių tose pačiose pozicijose „žirklių“ (skirtumas tarp mažiausią ir didžiausią atlygį gaunančių darbuotojų) plotis. Antrasis – rinkos standartai, kur vertinama kokios darbuotojų dalies atlygis nesiekia apatinio rinkos standarto (10 procentilės). Trečiasis kriterijus analizuoja kiek skiriasi svertiniai lyčių atlygio skirtumai tose pačiose pozicijose, o ketvirtuoju stebima lyčių proporcija įmonės vadovybėje.
„Šis tyrimas yra išskirtinai empirinis, apimantis objektyvius faktinius duomenis, kurie analizuojami pasitelkiant algoritmą, apimantį keturis kriterijus. Džiugu, kad dauguma tyrime dalyvaujančių įmonių puikiai tvarkosi šių rodiklių atžvilgiu. Kovoje dėl lyderių pozicijų kasmet dalyvauja didelis skaičius įmonių, o beveik visų tiriamųjų rodikliai kasmet gerėja“, – teigia Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ atlygio konsultantas.
Šiemet įmonės apdovanotos išskiriant kategorijas pagal darbuotojų skaičių. Mažų įmonių (iki 500 darbuotojų) kategorijoje pirmosios vietos apdovanojimą pelnė programinę įrangą kurianti „Devbridge“. Už jos rikiuojasi „Worldline Lietuva“, „Nasdaq“, „Metso Outotec Global Business Service“ ir „Teva Baltics“. Lyderių penketuke dominuojama užsienio kapitalo IT ir paslaugų centrų sektoriaus įmonės.
Didelių įmonių (500+ darbuotojų) kategorijoje pirmąją vietą užėmė komponentų gamybos įmonė „Littelfuse“, o toliau rikiuojasi „Danske Bank“, „Swedbank“, „Barbora“ ir „Telia Lietuva“.
4,3 tūkst. darbuotojų turintis „Danske Bank“ gavo ir specialių apdovanojimą, kaip vienas iš didžiausių darbdavių Lietuvoje, ne tik dėl ženkliai didesnio darbuotojų skaičiaus, bet ir dėl toliau vykstančio spartaus augimo.
„Kuo didesnė įmonė, tuo sudėtingiau sukontroliuoti tyrime analizuojamus faktorius, o ypač tai daryti sparčiai augant. Pasiekti aukštą rezultatą tokiomis aplinkybėmis yra triumfas, kuris nusipelno būti pripažintu. Kaune įsikūrusi „Littelfuse“ pirmąją poziciją pelno jau antrus metus iš eilės, o tarp bankų bei paslaugų centrų ketvirtojoje vietoje įsiterpė internetinę prekybą bei susijusias logistines operacijas vykdanti „Barbora“. Ši įmonė ne tik parodė puikų rezultatą visuose kriterijuose, bet turėjo ir vieną geriausiai balansuotų vadovybių lyčių atžvilgiu, ypač turint omenyje, jog pati įmonė operuoja logistikos, sandėliavimo sektoriuose, kurie tradiciškai dominuojami vienos lyties“, – pastebi P.Blusius.
Pagal „Sodrą“ sąrašo apačioje, bet atsiėmė apdovanojimus
Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis bendras vidutinis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvos ūkyje šių metų antrąjį ketvirtį siekė apie 12 procentų, buvo keliais procentiniais punktais žemiau ES vidurkio ir beveik 10 proc. punktų mažiau nei kaimyninėje Latvijoje ar Estijoje. Tačiau detalūs „Baltic Salary Survey“ atliekami tyrimai, analizuojantys virš 1200 organizacijų ir 220 tūkst. darbuotojų, nustatė, kad Baltijos šalyse atskirtis tarp vyrų ir moterų atlygio nesiekė 4 procentų.
„Tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kuomet mažesnės apimties, bet nuoseklia metodika grįsti tyrimai pateikia skirtingas ar net priešingas išvadas. Šių metų pavasarį „Sodra“ pradėjo viešai skelbti vidutinius lyčių atlygius įmonėse.
Įmonių, turinčių didžiausią atskirtį, sąrašuose pamatėme ir šalies bendrovės, kurios dažniausiai atsiduria geriausių darbdavių sąrašuose. Dalis jų buvo teigiamai įvertintos ir mūsų apdovanojimuose dėl paprastos priežasties – matuojant lyčių atskirtį įmonės mastu reikėtų vertinti situaciją kiekvienoje pozicijoje (pvz., vyr. projektų vadovo, verslo analitiko, pagalbinio darbininko ir t,t.) atskirai, kitu atveju analizė yra netiksli, o rezultatas tampa priklausomas nuo antraeilių aplinkybių ir neatspindi realybės“, – sako P.Blusius.
