Mažiausiai šešiolika buvusios kredito unijos „Taupkasė“ klientų po ilgo teismų maratono išsikovojo teisę atgauti visus savo pinigus, nors unijai bankrutuojant, viešai buvo svarstoma, kad dalis jų įneštų lėšų tiesiog dings.
Indėlininkų bylinėjimosi su kredito unija „Taupkasė“ procesas truko nuo 2018 iki 2022 m. Galutinį tašką indėlininkų naudai šių metų pavasarį padėjo Lietuvos aukščiausiasis teismas.
Ginčai dėl indėlių prasidėjo 2018 m., kai unija sulaukė Lietuvos banko patikros inicijuotų veiklos ribojimų, o jos atstovai pradėjo dalyvauti teismuose dėl bankroto.
Lietuvos finansų įstaigose laikomi indėliai yra apdrausti iki 100 tūkst. eurų suma, todėl didžioji dalis indėlininkų, galiausiai paskelbus „Taupkasės“ bankrotą, savo pinigus atgavo.
Vis dėlto bent keli šimtai asmenų tokios progos iki šiol nebuvo sulaukę, nes lėšas investavo į savotišką indėlio ir pajaus hibridą – „Taupkasės“ siūlytą indėlį „Plius“ su šiek tiek aukštesnėmis palūkanomis nei likę pasiūlymai.
Iš tradicinių indėlių šį produktą išskyrė sąlygos – 30, 50 ar 70 proc. taupymui skirtos sumos buvo įneštos ne kaip indėlis, o kaip papildomas pajus į kredito unijos kapitalą.
Pajus yra piniginis įnašas, kurį įmoka fizinis asmuo, norintis tapti kredito unijos nariu. Minėto indėlio sąlygose nurodyti pajai buvo ne privalomi – klientai jau buvo unijos nariais – o papildomi, skirti padidinti unijos kapitalą.
Vis dėlto unijai galiausiai bankrutavus, indėlio „Plius“ turėtojai neatgavo net iki 70 proc. savo įmokėtų pinigų, nes pajininkų įnašai nėra apdrausti, o jų teisės yra panašios į akcininkų.
„Indėlius, kurių suma yra iki 100 tūkst. eurų, išmoka „Indėlių ir investicijų draudimas“, o kas yra virš 100 tūkst. eurų arba yra pajus, yra išmokami tik pasibaigus bankroto procesui ir tik tokiu atveju, jeigu lieka kokio nors turto, kurį galima realizuoti“, – 15min komentavo indėlininkus teisme atstovavusi advokatė Diana Višinskienė.
Iš esmės LAT savo sprendime indėlininkų su „Taupkase“ sudarytas sutartis kvalifikavo kaip vartojimo sutartis. Tai lėmė, kad klientai, dalis kurių iš tiesų galėjo nesuprasti, kad pinigus investuoja ne į paprastą indėlį, gavo teisę atgauti savo lėšas pagal įprastą indėlių draudimo tvarką.
„Indėlininkai, sudarydami terminuoto indėlio „Plius“ sutartis, susitarė dėl neįprasto finansinio produkto – terminuotojo indėlio ir kartu papildomo unijos pajaus įsigijimo, kai įnešamas indėlis sudaro 30, 50 arba 70 proc. visos įnešamos sumos, dėl ko „Taupkasės“ darbuotojai turėjo tinkamai ir aiškiai klientui atskleisti tokios sutarties specifiškumą, akcentuojant ne vien potencialiai teikiamą finansinę grąžą palūkanų forma, bet ir ypač akcentuojant kliento prisiimamą riziką“ , – teismo argumentus paaiškino advokatė D.Višinskienė.
LAT iš esmės konstatavo, kad „Taupkasė“ šių veiksmų tinkamai neatliko, sutarties sąlygos nebuvo suformuluotos aiškiai ir suprantamai, t. y. „vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus“ vartotojas galėjo nesuprasti šių sąlygų prasmės.
Bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo sujungtos visos tuo metu buvusios indėlininkų bylos, tad galiausiai bylinėjosi šešiolika ieškovų. Vis dėlto, D.Višinskienės žiniomis, bylai jau esant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo ir daugiau asmenų, kurie kreipėsi dėl sandorių nuginčijimo į Kauno apygardos teismą.
Lietuvos banko atstovai anksčiau yra minėję, kad tokias sutartis sudarė keli šimtai žmonių, kai kurie padėjo net ne po vieną indėlį.
Dėl patikslinto tinkamai neinformuotų pajininkų skaičiaus 15min kreipėsi ir į Lietuvos banką, ir į valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“. Anot pastarosios vadovės Aurelijos Mažintienės, tikslius „netyčinių“ pajininkų skaičius turi tik „Taupkasės“ nemokumo administratorius „Klaipėdos administratorių biuras“.
Įmonė į 15min užklausą neatsakė.
Dalis pajininkų po teismo sprendimo jau spėjo atgauti investuotas sumas.
„Investicijų ir indėlių draudimas“, vykdydama priimtus teismo sprendimus, išmokėjo papildomas draudimo išmokas penkiolikai indėlininkų 134 793,88 eurų sumai, kurie kreipėsi į teismą ginčydami terminuotų indėlių „Plius“ sutartis“, – 15min komentavo A.Mažintienė.
Teisininkė: LAT sprendimas iš esmės atvėrė kelią visiems
Kaip 15min komentavo D.Višinskienė, pirmieji ieškiniai prasidėjo tuomet, kai „Taupkasės“ klientai gavo pranešimus iš „Taupkasės“ nemokumo administratoriaus. Juose buvo nurodyta informacija, kokio dydžio indėliai, prasidėjus „Taupkasės“ bankrutavimo procedūroms, jiems bus išmokėti.
„Visi besikreipę „Taupkasės“ indėlininkai nurodė, kad pasirašė terminuoto indėlio „Plius“ sutartis ir buvo įsitikinę, kad visą sumą įneša kaip terminuotą draustą indėlį. Apie tai skelbė ir sutarties pavadinimas, kuris nurodė, kad asmenys pasirašo indėlio sutartį. Apie tai, kad tam tikra sumos dalis vis dėlto įnešama kaip pajus, asmenys informuoti nebuvo, taigi indėlininkai teigė, kad buvo tyčia suklaidinti „Taupkasės“ darbuotojų, kurie akcentavo tik gaunamų palūkanų kiekį, tačiau ne rizikas“, – teigė D.Višinskienė.
Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismui buvo pateikti ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Kauno apygardos teismas pripažino, jog „Taupkasė“ turi grąžinti asmenims visas jų pinigines lėšas, tačiau „Taupkasės“ atstovai pateikė apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Šioje stadijoje indėlininkai patyrė pralaimėjimą, be to, privalėjo padengti „Taupkasės“ bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto, 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį – „Taupkasė“ privalanti grąžinti indėlininkams jų pinigines lėšas bei bylinėjimosi išlaidas.
Tai tapo gera žinia ne tik keliolikai šiose bylose tiesiogiai dalyvavusių buvusių „Taupkasės“ klientų, bet ir tiems indėlininkams, kurie dar nėra kreipęsi į teismą.
Pasak D.Višinskienės, jie turi teisę kreiptis į Kauno apygardos teismą arba tiesiogiai į „Taupkasės“ nemokumo administratorių (Klaipėdos administratorių biuras, H. Manto g. 2, Klaipėda) prašant sudaryti taikos sutartį.
„Skatiname asmenis, kurie buvo sudarę terminuoto indėlio „Plius“ sutartis su „Taupkase“, kreiptis į advokatus ir ginti savo teises siekiant neteisėtai pasisavintų piniginių lėšų. Indėlininkai, kurie šiuo metu dar nėra kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl galimybės atgauti savo pinigines lėšas, taip pat vis dar turi tokias pačias galimybes atgauti pinigus už indėlius / pajus“, – sakė D.Višinskienė.
Daugybė pažeidimų, 720 tūkst. eurų tantjemų ir prabangūs automobiliai
Per neilgą savo gyvavimo laiką „Taupkasė“ ne kartą sulaukė įspėjimų, nuobaudų ir nepalankių teismo sprendimų.
2011 m. įkurta kredito unija „Taupkasė“ pirmą kartą Lietuvos banko dėmesio centre atsidūrė jau 2014 m., tiesa, dėl kitų, su aukščiau minėta indėlių istorija nesusijusių pažeidimų. Vis dėlto pažeidimams kartojantis, „Taupkasė“ galiausiai 2017 m. sulaukė išsamaus Lietuvos banko patikrinimo.
„Radome daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų, rimtų apskaitos pažeidimų. Įpareigojome kredito uniją nedelsiant spręsti savo problemas ir akylai ją stebėsime“, – banko pranešime cituotas tuometinis sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.
Už nepakankamą vartotojų informavimą dėl jau minėto indėlio „Plius“ produkto, unija tuo metu gavo 558 eurų baudą. Nors ji buvo labai simbolinė ir siekė vos 0,075 proc. kredito unijos bendrųjų metinių 2016 m. pajamų, dėl šios tvarkos pinigų negalėjo atgauti daugybė unijos indėlininkų.
2018 m. apie šią situaciją 15min pasakojusios trys moterys bendrai į pajus netyčia suinvestavo daugiau nei 4 tūkst. eurų.
Tuo metu Lietuvos bankas kreipėsi į 60 atrinktų unijos indėlininkų, siekdamas išsiaiškinti, ar ji tinkamai informavo juos apie šį taupymo produktą ir su juo susijusias rizikas. Indėlio „Plius“ sutartys 2016–2017 m. sudarė daugiau nei pusę visų to laikotarpio „Taupkasės“ indėlių sutarčių.
Už nepakankamą vartotojų informavimą dėl jau minėto „Indėlis plius“ produkto, unija gavo 558 eurų baudą. Ji buvo simbolinė ir siekė 0,075 proc. kredito unijos bendrųjų metinių 2016 m. pajamų.
Įvertinus klientams pateiktą informaciją, paaiškėjo, kad indėlio „Plius“ produkto reklamoje nebuvo pateikiama informacija apie pagrindinę sutarties sudarymo sąlygą – papildomą pajų įnešimą ir dėl to atsirandančią riziką. Be to, nagrinėjant pateiktus dokumentus nustatyta atvejų, kai kredito unija neinformuodavo indėlininkų apie specifinę papildomo pajaus grąžinimo tvarką.
Kredito unijai tapus nemokia, įvyko tai, ko buvo baimintasi – dalis į pajus savo pinigus investavusių klientų, kitaip nei investavusieji į tradicinius indėlius, negalėjo atgauti savo pinigų.
Indėlininkams numatyta grąžinti jų suneštus apie 19 mln. eurų.
O kadangi pajininkas techniškai yra unijos savininkas, pagal įstatymus jis nelaikomas kreditoriumi. Jiems atitenka likęs turtas, atidavus visas skolas.
Kredito unijos „Taupkasė“ veikla apribota 2017 m. gruodžio 28 d., jai paskirtas laikinasis administratorius.
Kaip tuo metu rašė 15min, laikinasis „Taupkasės“ administratorius Edvardas Kochanauskas portalui pasakojo, kad faktiškai visos sutartys, kuriomis įsigyjami papildomi pajai buvo pasirašytos, jose nurodyti prašymai dėl papildomų pajų įsigijimo, tačiau sutiko, kad tokia indėlių teikimo praktika buvo agresyvios unijos plėtros ir kapitalo didinimo rezultatas.
Didelių unijos veiklos trūkumų rasta ir anksčiau. Štai pavyzdžiui 2015 m. „Taupkasė“ neteisėtai, ką pripažino ir teismas, išmokėjo 722 tūkst. eurų savo paskolų komiteto nariams, nors tais metais paskolų buvo suteikta daug mažiau, tik už 120 tūkstančių eurų.
Taip pat skelbta, kad „Taupkasė“ pirko ir prabangius automobilius, tokius kaip „Bentley Continental GT Speed“ ir „Porsche Panamera“. Piniginių operacijų schemos parodė, kad šie sandoriai buvo reikalingi tik kaip lėšų šaltinis atsiskaityti su viena vartojimo kreditus teikiančia įmone. Kitas pirkinys – prabangus butas Kauno centre su didžiule terasa ir vaizdu į Laisvės alėją.
Trečias grubus „Taupkasės“ ankstesnis pažeidimas – normatyvus viršijanti paskolų, išduotų vienam asmeniui, dalis. Anot E.Kochanausko, numatytos paskolos palūkanos neatitiko „kriterijų ir motyvų vertinant unijos tvarumą, stabilumą ir galimybes patikimai veikti“.
Kredito unijai 2018 m. pritaikyti juridinio asmens veiklos apribojimai, 2018 m. teisinis statusas buvo pakeistas į bankrutuojantis, o galutinai „Taupkasė“ bankrutavo 2019 m. gegužę.
Tačiau produkto indėlis „Plius“ turėtojams prireikė dar trejų metų, kol jie šventė pergalę teisme.
Lietuvos bankas: unijos dabar daug stipresnės ir tvaresnės
Iki 2018 m. įvykdytos reformos, unijos veikė panašiai kaip bankai ar investiciniai fondai, 15min komentavo Lietuvos banko atstovai.
„Kredito unijos galėjo prisiimti nepasvertai daug rizikos ir neretai bankrutuodavo. Nuo 2013 m. veiklą priverstinai baigė 13 kredito unijų. Pasitaikydavo ir turto iššvaistymo atvejų“, – 15min komentavo Lietuvos banko atstovas komunikacijai Giedrius Šniukas.
Vis dėlto, jo teigimu, po to, kai įsigaliojo naujos struktūros kredito unijų sektoriaus modelis, reguliuoti unijų veiklą tapo paprasčiau, be to, jos gali lengviau dirbti pelningai. Todėl panašiems atvejams pasikartoti tikimybė yra maža.
Šiuo metu unijų sektorių sudaro 59 kredito unijos, kurios apima tris kredito unijų grupes – Lietuvos centrinės kredito unijos grupę, vienijančią 44 kredito unijas, Jungtinės centrinės kredito unijos grupę (11 kredito unijų) ir 4 persitvarkančias į specializuotus bankus kredito unijas, kurios iki 2023 m. turi užbaigti persitvarkymo procesą.
„Centrinės kredito unijos ne tik teikia finansines paslaugas, bet ir privalo palaikyti savo narių kredito unijų likvidumą, stebėti ir tikrinti jų prisiimamą riziką, užtikrinti jų mokumą. Jos taip pat kaupia stabilizavimo fondų lėšos, iš kurių prireikus būtų atkuriamas kredito unijų mokumas. Stabilizavimo fonduose turi būti sukaupta ne mažiau kaip 1 proc. kiekvienos centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto. Kartu kredito unijos, pasirinkusios narystę centrinėje kredito unijoje, turi galimybę dirbti su partneriais, kurie dalijasi bendra veiklos krypties vizija, ir kurti nariams priimtiną bendros veiklos modelį“, – aiškino G.Šniukas.
Toks modelis įsigaliojo po 2016–2018 m. vykdytos šio sektoriaus reformos. 2016 m. pabaigoje buvo atliktas visų kredito unijų turto kokybės vertinimas, kurio metu visų kredito unijų balansai buvo nuodugniai patikrinti. Taisydamos nustatytus trūkumus, kredito unijos atnaujino skolininkų būklės ir įkeisto turto vertinimą, gavo papildomo užstato, o visa tai gerino bendrą turto kokybę.
„Sugriežtinti reikalavimai kredito unijų kapitalui ir turto kokybei davė rezultatų – šis sektorius vėl tapo pelningas“, – sakė G.Šniukas.
