Pasak jo, „Telia“, kuri kasmet į savo infrastruktūrą Lietuvoje investuoja ne mažiau kaip pusšimtį milijono eurų, turi daugybę pavyzdžių, kai dėl kelių zonos apsaugos reglamentų stoja duomenų centrų, šviesolaidinio ir 5G tinkle plėtra.
„Lietuva dėl stabdomų aukštųjų technologijų plėtros daug praranda, nes duomenų centrų pajėgumus dabar reikia didinti nedelsiant vykstant sparčiai dirbtinio intelekto plėtrai. Augant DI ir duomenų poreikiui, turime kuo skubiau spręsti infrastruktūros plėtros iššūkius, užtikrinant tvarią ir pakankamą bazę skaitmeniniams sprendimams“, – pabrėžia A.Žlibinas.
Tai stabdo ir Lietuvos įmones, kurios negali statyti naujų gamyklų, parduotuvių ar plėtoti vėjo jėgainių parkus.
„Bet kuri nauja degalinė prie autostrados reiškia, kad ryšys šią įmonę pasieks ne paprasčiausiu būdu palei kelius, o per derinimo procedūrą su trisdešimt skirtingų sklypų savininkais. Dėl to gaištame laiką ir pinigus ne tik mes, bet ir daugybė Lietuvos verslų. Šias problemas ne kartą esame kėlę susitikimuose su RRT, Susisiekimo ministerijos ir Seimo komitetų atstovais
Kam tarnauja biurokratija? Ar tam, kad „Via Lietuva“ laikydama save kelių zonos žemės savininke darytų kliūtis, ar tam, kad padėtų Lietuvos žmonėms ir verslui?“, – teiravosi vienas iš „Telia“ vadovų.