„Kaip svarbiausia ši grėsmė apklausose minima pirmą kartą. Tačiau toks signalas nėra netikėtas – vis daugiau ir įvairesnių paslaugų teikiant elektroniniu būdu, auga ir grėsmės. Svarbu, kad rinka jas žino“, – išplatintame pranešime teigia Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius. Jis pridūrė, kad kartu stiprėja dėmesys ir kaistančiai NT rinkai, kurioje, apklausos dalyvių nuomone, didėja disbalansų rizikos tikimybė.
Pernai visoje šalyje incidentų virtualioje erdvėje užfiksuota beveik penktadaliu daugiau nei 2015-aisiais. Augančią kibernetinių nusikaltimų grėsmę sutartinai akcentavo visi apklausos dalyviai, o draudimo bendrovių vertinimu, jos poveikis finansų sistemai būtų skausmingiausias. Anot apklausos dalyvių, per pusmetį didėjo ir šios rizikos pasireiškimo tikimybė. Tiesa, respondentai galimybes valdyti šią grėsmę vertino bene geriausiai, teigdami, kad ją galima mažinti didinant investicijas į informacinių technologijų saugą.
Iš apklausos duomenų taip pat matyti, kad didėja rizikos, susijusios su disbalansais NT rinkoje, svarba. Tokios nuotaikos stiprėja jau trečius metus iš eilės. Ypač bankai pabrėžia, kad pasitvirtinusi ši rizika galėtų reikšmingai pakenkti finansiniam stabilumui. Tačiau, kaip ir kibernetinių nusikaltimų atveju, respondentai šią riziką vertino kaip vieną geriausiai suvaldomų.
Apklausos dalyvių vertinimu, per pusmetį sumenko geopolitinės rizikos svarba, mažiau tikėtinos tapo ir kitos rizikos, kylančios iš išorės. Didžiausia šios srities grėsmė tebėra galimas neigiamas disbalansų Skandinavijoje poveikis, ir, finansų rinkos dalyvių manymu, šią grėsmę sudėtinga sumažinti ar valdyti, kadangi ji kyla už Lietuvos ribų.
Daugiau kaip du trečdaliai finansų įstaigų mano, kad per artimiausius 5 metus jų veiklą neigiamai paveiks šalyje prastėjančios demografijos tendencijos.
Lietuvos banko apklausoje dalyvavo mūsų šalyje veikiantys bankai, draudimo bendrovės ir kitos finansų įstaigos, iš viso 31 respondentas.
Apklausos dėl rizikų šalies finansų sistemai atliekamos du kartus per metus.
