Su devyniolikmete vilniete Egle Augustaityte susitikome karštą rudens dieną viename sostinės parkų. Nuo saulės pasislėpusios medžių šešėlyje, prisėdome ant žolės, kur ir kalbėjomės.
„Mano istorija tikrai nėra kažkuo unikali. Galbūt ji atrodo įspūdinga, bet tai nebuvo tai, dėl ko aš visą gyvenimą stengiausi. Tai buvo tam tikri sukritę įvykiai, kurie padėjo įstoti į Kembridžo universitetą. Be abejo, su mano iniciatyva“, – pokalbio pradžioje pabrėžė abiturientė.
Šiais metais Vilniaus Jėzuitų gimnaziją baigusi pašnekovė sakė, kad šiuo interviu nenori pasipuikuoti, tačiau siekia motyvuoti kitus siekti tikslų.
Noriu pasakyti, kad nereikia tuo tikėti. Nesvarbu, kad tu nesi pats geriausias mokinys mokykloje, nespindi visuose pasirodymuose, mokslinėse olimpiadose, reikia bent pabandyti, – tikino abiturientė.
„Nebuvau geriausia mokinė, nedalyvavau nė vienoje mokslo olimpiadoje", – sako ji. Todėl daug kas nustebdavo, kai mergina atskleisdavo savo troškimą studijuoti Kembridže.
„Nesvarbu, kad tu nesi pats geriausias mokinys mokykloje, nedalyvauji pasirodymuose, mokslinėse olimpiadose, bet reikia bent pabandyti“, – ragino E.Augustaitytė.
Keliavo nuo mažumės
Pašnekovė Anglijos Kembridžo universitete ketverius metus studijuos inžineriją. Nuo mažumės kalnų slidinėjimu susidomėjusi mergina ne kartą ilgam laikui buvo palikusi namus.
„Nuo šešerių metų su treneriais keliaudavome į treniruočių stovyklas slidinėti. Nuo 12 metų pradėjau dalyvauti tarptautinėse varžybose, tačiau kai man buvo 17 metų, atsirado nugaros išvarža.
Tada pradėjau daug mokytis, nes tą energiją reikėjo nukreipti kitur. Tuomet pakilo pažymiai, kurių reikėjo aukštų, norint įstoti į užsienio universitetą. Galbūt savu laiku viskas teisingai ir įvyko“, – svarstė ji.
Abiturientė užsiminė, kad vienerius metus jau yra studijavusi užsienyje.
„Visą laiką norėjau studijuoti kažkur užsienyje. Prieš kelis metus su mainų programa „YFU“ buvau Austrijoje. Ten pagyvenusi metus ir supratau, kad norėčiau dar kažkur nukeliauti ir pastudijuoti“, – atviravo pašnekovė.
Prieš rašant laišką – 100 juodraščių
E.Augustaitytė prisiminė ir papasakojo kelią, kurį teko praeiti, kol ji buvo priimta į vieną garsiausių universitetų pasaulyje. Tam ji pradėjo ruoštis dar vienuoliktoje klasėje.
„Ruoštis stojimui į Kembridžą man labai padėjo Lietuvoje veikianti mentorystės programa „Academic Buddy“. Ši sistema yra nuostabi, nes ji sukurta užsienyje besimokančių lietuvių studentų, kurie savanoriškai ir nemokamai padeda moksleiviams, norintiems įstoti į užsienio universitetus“, – pasakojo mergina.
Savanoriai jai padėjo užpildyti UCAS sistemą, kur reikėjo parašyti argumentuotą laišką (angl. personal statement), pridėti mokytojo rekomendaciją, vienuoliktos klasės pažymius ir numanomus valstybinių egzaminų rezultatus.
„Pirmame ture svarbiausias yra argumentuotas laiškas (angl. personal statement). Jis šiek tiek skiriasi nuo motyvacinio laiško. Čia turi parodyti, kokį kelią nuėjai ir kaip supratai, kad nori studijuoti Kembridže. Pavyzdžiui, pradėjai domėtis inžinerija, kai dešimtoje klasėje kažką konstravai, ar nuo 12 metų skaitydavai kokį žurnalą, kuris paliko įspūdį.
Laiško rašymui reikia skirti tikrai labai daug laiko. Kiekvienas žodis svarbus, todėl jį rašyti pradėjau pernai gegužės pradžioje ir rašiau iki pat spalio 15 dienos, kai reikėjo išsiųsti. Per tą laiką parašiau apie 100 juodraščių“, – prisiminė abiturientė.
Laiško rašymui reikia skirti tikrai labai daug laiko. Kiekvienas žodis svarbus, todėl jį rašyti pradėjau gegužės pradžioje ir rašiau iki pat spalio 15 dienos, kai reikėjo išsiųsti. Per tą laiką parašiau apie 100 juodraščių, – aiškino ji.
Įveikus pirmąjį turą, vėliau teko išspręsti du stojimo testus – matematikos ir fizikos.
„Sprendžiau du testus anglų kalba. Laikas buvo ribotas, trumpesnis nei realiai įmanoma per tą laiką išspręsti. Nespėjau atsakyti į visus klausimus. Kai pranešė, kad liko penkios minutės, pravarčiau – žiūriu, kad man dar daug liko. Tada pasiėmiau lapelį ir visur surašiau A atsakymus“, – juokdamasi pasakojo ji.
„Man atrodė, kad aš labai mažai užpildžiau ir man tikrai nepavyks įstoti“, – prisiminė ji.
Įstoti nesitikėjo
Tačiau baimės neišsipildė – E.Augustaitytė pasiekė trečiąjį turą ir gruodžio mėnesį skrido į Kembridžą, kur jos laukė du interviu.
„Gruodį nuskridau į Kembridžą, kur vyko du interviu, trukę po pusvalandį. Negaliu sakyti, ko jie manęs klausė, nes tai konfidencialu, tik tai, kad aš sprendžiau matematikos ir fizikos uždavinius“, – tikino ji.
Negaliu sakyti, ko jie manęs klausė, nes tai konfidencialu, tik tai, kad aš sprendžiau matematikos ir fizikos uždavinius, – sakė E.Augustaitytė.
Iš viso abiturientė laikė 5 valstybinius brandos egzaminus. Kembridžo universitetas nurodė, kad E.Augustaitytė informatikos, matematikos ir fizikos valstybiniuose egzaminuose turi gauti daugiau nei po 95 proc., o anglų k. – daugiau nei 85 proc. Taip pat ji laikė privalomąjį valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Sužinojusi, kad yra priimta į Kembridžo universitetą, ji pripažino nustebusi.
„Tai buvo visiškai netikėta. Nebuvau aš geriausia mokinė, aplinkiniai irgi nelabai tikėjo, o aš ir pati savimi pernelyg netikėjau. Niekas negalvojo, kad ten įstosiu. Buvo idėja pabandyti ir pavyko“, – džiaugėsi E.Augustaitytė.
Spėjo padirbėti banke
Pašnekovė aiškino, kodėl pasirinko būtent inžinerijos studijas.
„Mane labai domino fizika. Atrodė, kad ji yra visko pamatas, tačiau visada žinojau, kad nenoriu studijuoti tik fizikos. Domėjausi, skaitinėjau, kurį dalyką pasirinkti, ir pamačiau inžineriją, kuri sujungia visus tris dalykus – ir fiziką, ir matematiką, ir informatiką“, – argumentavo ji.
Būtent norėdama artimiau susipažinti su inžinerijos kryptimi – programavimu, vasarą įsidarbino banke.
„Nusprendžiau, kad šią vasarą noriu ilgiau pabūti Lietuvoje ir veikti kažką, kas vėliau man atneštų naudos darbo rinkoje. Norėjau labiau susipažinti su programuotojo darbu, pažiūrėti, kaip dirba IT skyrius, todėl nusprendžiau atlikti savanorišką praktiką SEB banko IT skyriuje.
Po praktikos liko nemažai idėjų tolesniam darbui, todėl atėjau ir paklausiau, gal norėtumėte mane įdarbinti?, – šypsojosi ji.
Po praktikos liko nemažai idėjų tolesniam darbui, todėl atėjau ir paklausiau, gal norėtų mane įdarbinti? Iškart negavau teigiamo atsakymo – galbūt dėl to, kad buvo labai netikėta. Tada aš surašiau ir nusiunčiau visus darbus, kuriuos norėčiau padaryti, ir tada gavau teigiamą atsakymą“, – džiaugėsi ji.
E.Augustaitytė ragino nebijoti rodyti iniciatyvą ir drąsiai žengti svajonių link.
„Reikia bent pabandyti stoti, daryti, ką nori, nueiti ir paklausti, gal norite mane įdarbinti? Nereikia verkti, kad niekas tavęs nedarbina. Tu pats turi nueiti ir paprašyti, nes motyvacija ypač žavi žmones“, – akcentavo Kembridžo universiteto pirmo kursto studentė.
