Į milžinišką taršos skandalo sūkurį patekusiai įmonių grupei „Grigeo“ -dar vienas smūgis. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) 15min informavo, kad antradienį, sausio 14 dieną, kreipėsi į akcinę bendrovę „Grigeo“ prašydama, kad būtų laikinai stabdomas įmonėje gaminamų minkštojo popieriaus produktų ženklinimas Europos Sąjungos (ES) ekologiniu ženklu (EU Ecolabel).
Reaguodama į šį raginimą AB „Grigeo“ prašo agentūros nestabdyti ekologinio ženklo naudojimo, nes teršus Kuršių marias kaltinama kita grupės bendrovė – „Grigeo Klaipėda“.
Beje, kaip antradienį rašo „Verslo žinios“, pirmadienį, sausio 13 dieną, įregistruotas AB „Grigeo Klaipėda“ turto areštas. „Creditinfo“ duomenimis, per pastaruosius 10 metų tai vienintelis kartas, kai įmonės turtui taikomas areštas.
Pradėjo patikrinimą dėl ekologinio ženklo naudojimo
Aplinkos apsaugos agentūra, kuri yra atsakinga už ekologinio ženklo suteikimą Lietuvoje veikiančioms įmonėms, pradėjo patikrinimą, ar AB „Grigeo“ gaminami minkštojo popieriaus produktai atitinka ES ekologinio ženklo reglamente jiems nustatytus kriterijus.
Įmonės prašoma neženklinti produkcijos ES ekologiniu ženklu kol agentūra vykdys patikras ir priims sprendimą dėl patikros rezultatų.
„Kadangi ES ekologinio ženklo tikslas yra suteikti informaciją vartotojams apie aplinkai draugiškus produktus, labai svarbu nediskredituoti ES ekologinio ženklo ir nesumažinti pasitikėjimo juo“, – tvirtina agentūros atstovai.
Tuo tarpu AB „Grigeo“ operatyviai atsakė į Aplinkos apsaugos agentūros kreipimąsi prašydama nestabdyti ES ekologinio ženklo naudojimo jų gaminamiems minkštojo popieriaus produktams, kol bus atliekamas tyrimas.
Kaip sakė AAA atstovai, „Grigeo“ savo prašymą motyvuoja tuo, kad ekologinis ženklas yra suteiktas Grigiškėse veikiančios AB „Grigeo“ gaminamai produkcijai, o ne dukterinei įmonei AB „Grigeo Klaipėda“, kuri įtariama aplinkosaugos pažeidimais.
Įmonės vadovybė teigia esanti pasirengusi suteikti visą būtiną informaciją ir bendradarbiauti su AAA, jai atliekant minkštojo popieriaus produktų, kuriems suteiktas ES ekologinis ženklas, atitikimo kriterijams patikrą.
Pirmas toks atvejis
AAA atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė 15min tvirtino, kad analizuodama situaciją dėl tolimesnių galimų veiksmų agentūra konsultuojasi su Europos Komisijos ES ekologinio ženklo darbo grupe.
„Pirmą kartą susidūrėme su tokiu atveju, nes ekologinis ženklas yra suteikiamas produktams, o ne konkrečiai įmonei. Taršos skandalas susijęs su „Grigeo Klaipėda“ bendrove, o produkciją gamina kita įmonių grupei priklausanti įmonė – AB „Grigeo“, – tvirtino L.Gaidžiūnaitė.
Specialistams tenka įvertinti, ar teisiniu požiūriu galima sustabdyti „Grigeo“ įmonės produkcijos ženklinimą ekologiniu ženklu.
Beje, teisėsaugai atskleidus, kad viena didžiausių grupės įmonių „Grigeo Klaipėda“ įtariama daugelį metų leidusi nevalytas nuotekas į Kuršių marias, eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, atsakingo už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, iniciatyva į agentūrą kreipėsi ir Europos Komisija (EK).
Prašyta įvertinti, ar „Ecolabel“ ženklinimas gali būti taikomas įmonės produkcijai.
„Ekolabel“ ženklą gavo 2013 metais
Kaip 15min informavo AAA, 2013 metais Europos Sąjungos (ES) ekologinis ženklas yra suteiktas „Grigeo“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „Grigeo“ gaminamai produkcijai – minkštojo popieriaus produktams.
Tiesa, Europos komisijos tinklalapyje rašoma, kad „Ecolabel“ ženklo galiojimas „Grigeo“ gaminamai produkcijai pasibaigė 2019 gruodžio 31 dieną. AAA atstovai paaiškino, kad informacija šiame tinklalapyje neatnaujinta – „Grigeo“ sutartis dėl teisės ženklinti produkciją ekologiniu ženklu atnaujinta gruodį.
Ženklinami mažesnį poveikį aplinkai darantys produktai
ES ekologinį ženklą, dar kitaip žinomą kaip ES gėlė, EK sukūrė 1992 metais.
Šio ženklo tikslas, kad bent 10-20 procentų ES rinkoje esančių ir plačiai naudojamų produktų pasižymėtų mažesniu poveikiu aplinkai ir žmogui per visą produkto gyvavimo ciklą t. y. nuo jo sukūrimo, naudojimo iki atliekos panaudojimo ir sutvarkymo.
ES ekologinio ženklas yra suteikiamas pramoninėms prekėms ir paslaugoms, o visą ES ekologinio ženklo (ES gėlės) suteikimą reglamentuoja Europos Komisijos patvirtintas ES ekologinio ženklo reglamentas.
ES ekologinis ženklas yra suteikiamas tiems produktams, kurie atitinka konkrečiai produktų grupei EK nustatytus ekologinius kriterijus: nuo naudojamų žaliavų ribojimų, cheminių medžiagų koncentracijos iki etiketėje pateikiamos informacijos vartotojui ir pakuotės bei atliekų perdirbimo.
„Grigeo Klaipėda“ įtariama daugiamete Kuršių marių tarša
Prokuratūros tyrimas, atskleidęs, kad aplinkosaugines vertybes deklaravusi įmonė „Grigeo Klaipėda“ tikriausiai slapta išleisdavo nevalytas nuotekas į Kuršių marias, šokiravo tiek visuomenę, tiek verslo pasaulį.
Teisėsauga paskelbė įtarianti, kad įmonė nevalytas nuotekas išleisdavo ne į valymo įrenginius, o į Kuršių marias. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tvirtina, kad tarša galėjo vykti nuo 2012 metų.
Spaudos konferenciją surengęs „Grigeo“ pagrindinis akcininkas ir prezidentas Gintautas Pagonis pripažino, kad nuotekos buvo leidžiamos į Kuršių marias, bet tvirtino apie tai nieko nežinojęs. G.Pangonis taip pat sakė, kad kad jokio specialiai sumontuoto vamzdžio nebuvo. Esą po mechaninio valymo nuotekos, kurios turėjo būti išvalytos biologiškai, buvo nuleidžiamos avarinio nuleidimo vamzdžiu.
Ekspertai svarsto, kad įmonė tokiu būdu galėjo taupyti lėšas. Kaip 15min sakė „Klaipėdos vanduo“ vadovas Alenas Gumuliauskas, išleisti nuotekas per centralizuotą nuotekų tvarkymo sistemą įmonei „Grigeo Klaipėda“ būtų kainavę 1,5 mln. eurų per metus.
Visuomenininkai ėmė raginti pirkėjus boikotuoti įmonės produkciją. Į skandalą sureagavo ir verslo partneriai – „Grigeo“ produkcijos pirkimą sustabdė prekybos tinklai „Iki“, „Norfa“, „Senukai“, „Rimi“ bei penkios stambios baldų įmonės, tiekiančios produkciją švedų koncernui „Ikea“.
