Papildyta „Kėdainių vandenų“ ir bendrovės atstovo komentarais.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) teigimu, nuotekos iš bendrovės teritorijoje esančių tvenkinių, kuriuose laikomos gamybinės nuotekos, į bevardį upelį tekėjo per atidarytą sklendę, prie kurios buvo prijungta šakomis bei gruntu uždengta lanksti 100 milimetrų diametro žarna.
„Pagal pirminius skaičiavimus, į aplinką per valandą neteisėtai buvo išleidžiama apie 60 kubinių metrų nevalytų nuotekų. Toliau bus tęsiamas neplaninis įmonės patikrinimas, skaičiuojama aplinkai padaryta žala, renkama medžiaga kreipimuisi į prokuratūrą“, – rašoma AAD išplatintame pranešime.
Anot departamento viešųjų ryšių specialistės Ievos Krikštopaitytės, tyrimas dar nėra baigtas, tad šiuo metu sunku pasakyti, kiek laiko vyko tarša.
Jos teigimu, bevardis upelis įteką į upelį Šerkšnys, o šis – į Nevėžį.
To nebaudžiamumo jausmo verslas tikrai turėjo, nes aplinkosaugos sistema yra sugriuvusi.
Pasak AAD, į įvykio vietą buvo iškviestas įmonės vadovas ar jį pavaduojantis asmuo, tačiau jie atvykti atsisakė.
„Į vietą atvyko atsakingas už aplinkos apsaugą bendrovės darbuotojas, neturintis įgaliojimų atstovauti bendrovės interesams“, – teigiama pranešime.
Pasak departamento vadovo V.Laukio, jo žiniomis anksčiau bendrovė į AAD akiratį patekusi nebuvo, tačiau tą esą dar jis ketina pasitikslinti.
Pašnekovo teigimu, netrukus aplinkosaugos pareigūnų vizitų turėtų sulaukti dar 20 įmonių.
„Planas yra tikrinti nuotekas tvarkančias įmones – 20 įmonių nedelsiant, 30 planuojama antru etapu iškart po pirmo patikrinimo. Geografija – visa Lietuva“, – sakė jis.
Kuo galimai buvo teršiamas bevardis upelis, V.Laukys pasakyti negalėjo – naktį paimtų ėminių tyrimai paaiškės kitą savaitę.
Užfiksavus pažeidimo aplinkybes ir pasėmus kontrolinius mėginius, anot aplinkosaugininkų, pradėtas neplaninis „Nordic sugar Kėdainiai“ patikrinimas bei surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti bevardžio upelio teršimą. Sklendė, per kurią į upelį neteisėtai tekėjo nuotekos uždaryta, užplombuota.
Prabilo informatorius: „Aš pats sukiojau sklendę“
Kėdainių portalas rinkosaikste.lt pakalbino AAD apie žarną informavusį kėdainietį, kuris pasakoja, kad pats daug metų dirbo bendrovėje ir atsukinėjo sklendę, pro kurią buvo išleidžiami teršalai. Jis sako, kad negali taikstytis su tokia neteisybe.
„Aš cukraus fabrike dirbau 22 metus, po to jie mane išspyrė. Nuotekos šiuo vamzdžiu leidžiamos jau apie 12-13 metų. Nuotekų nubėgimą reguliuodavau aš, reguliuodavo ir kiti darbuotojai. Kur man reikėjo kreiptis? Būtų išmetę iš darbo ir tiek. Tai (dabar, kai išmetė iš darbo – aut. past.) aš paskambinau į Vilnių (aplinkosaugos agentūrą – aut. past.), po to Vilnius pranešė Kaunui, Kaunas – Jonavai. Jonava susisiekė su manimi ir aš jiems viską parodžiau.
Buvo du aplinkosaugininkai ir aš. Antradienį vakare ėjome iki vamzdžio ir viską radome. Dar aš jiems perdaviau ir savo filmuotą vaizdo medžiagą“, – rašo portalas rinkosaikste.lt.
Vyriškis pasakojo, kad pavojingos medžiagos galimai ilgą laiką teršė Kėdainių upių tėvą – Nevėžį.
„Nuotekos vamzdžiu patekdavo į bevardį upelį, iš ten – į Šerkšnio upelį, iš Šerkšnio – į Obelies upę, o iš Obelies upės – į Nevėžį. Tai šabakštynais vasarą prieiti prie to vamzdžio neįmanoma. Vamzdis ir buvo įrengtas tokioj neprieinamoj vietoj. Mums atėjus, teršalai bėgo visu pajėgumu. Aplinkosaugininkai viską užfiksavo.
Aš tai puikiai žinojau, kad ten taip ir yra. Taip yra trylika metų. Aš jums sakau tai šimtu procentų. Ten bėga kondensatas, defektas. Kai plauna burokus, vandenį grąžina į tokias duobes. Vanduo ten nusistovi ir po to jis varomas į valymus. Valymai kartais nepriima, nes jis per daug nešvarus būna. Tai jį tiesiog čia ir nuleidžia.
Intensyviai gamyba vyksta tris mėnesius, tuo metu šitas visas dalykas leidžiamas ištisai. Kur jie visas tas nuotekas dės? Į valymus leisti žiauriai brangu, o kartais ir nepriima, nes jis per žiauriai užterštas. Tuomet ir leidžiama viskas į šitą upelį“, – rinkosaikste.lt kalbėjo ilgametis įmonės darbuotojas.
Teigia, kad aiškinsis
AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ trečiadienį pavakarę išplatino savo komentarą, kuriame teigiama, kad Kėdainių cukraus fabrikas siekia išsiaiškinti kondensato patekimo į upelį aplinkybes.
„AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ praneša, kad 2020 sausio 21 d., susiklosčius nepalankioms aplinkybėms į mažą upelį, netoli cukraus fabriko buvo išleistas vandens kondensatas. Tą patį vakarą aplinkosaugos pareigūnai apsilankė cukraus fabrike ir paėmė mėginius iš upelio. Tekėjimas buvo nedelsiant sustabdytas.
Spėjama, kad darbuotojas, nesilaikydamas įmonės instrukcijų, atsuko sklendę ir kondensatas ištekėjo į upelį.
Dėl sugedusio siurblio susidaręs perteklinis kondensato kiekis nebegalėjo būti perduotas į savivaldybės vandens valymo įrenginius. Spėjama, kad darbuotojas, nesilaikydamas įmonės instrukcijų, atsuko sklendę ir kondensatas ištekėjo į upelį. Kondensatas – tai vanduo, kuris išgaunamas garinimo būdu iš cukraus tirpalo. Aplinkosaugos pareigūnai atlieka oficialų vandens mėginių tyrimą. Fabrikas nuolat bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ apgailestauja dėl įvykio, dirba kartu su atsakingais pareigūnais ir siekia išsiaiškinti įvykio priežastis“, – teigiama komentare.
15min susisiekė su nurodytu bendrovės atstovu sužinoti daugiau detalių apie incidentą. Anot bendrovės Žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, žarna yra likusi nuo tarybinių laikų ir nuo tada esą nebuvo naudota nė karto.
„Mūsų žiniomis ne“, – sakė jis.
Kaip darbuotojui kilo mintis atsukti sklendę, jeigu iki tol ji esą nė sykio nebuvo naudota, pašnekovas pasakyti negalėjo. S.Mozeris teigė trečiadienio vakarą taip pat negalėtų padetalizuoti, kada tiksliai sugedo siurblys, sklendė buvo užsukta, kiek žmonių turi teorinę galimybę ją panaudoti.
„Kadangi vyksta tyrimas, detaliai nieko daugiau negalėsiu pasakyti“, – sakė jis.
Pasak S.Mozerio, į susitikimą su AAD pareigūnais bendrovės vadovai neatėjo, nes esą geriausiai įmonę atstovauti gali su tuo susijęs specialistas.
„Atsiuntė žmogų, kuris atsakingas už šitą sritį. Pamanė, kad tai yra subalansuotas reikalas. Specialistas labiausiai kompetetingas atsakyti į klausimus, kurie iškilo“, – tikino pašnekovas.
Praėjusiais metais nuotekų sumažėjo apie 20 proc.
„Kėdainių vandenų“ technikos direktorius Romualdas Gailiūnas teigia, kad 2019-aisias cukraus fabrikas pridavė maždaug 20 proc. mažiau nuotekų nei 2018-aisiais. Pasak jo, savivaldybės įmonei nuo to pajamų sumažėjo bemaž 100 tūkst. eurų.
„Metų pabaigoje pasigedome pajamų. Pradėjom aiškintis: pasirodo, kad cukraus fabrikas sumažino nuotekų kiekį. Procentiškai būtų apie 20 proc.“ – sakė jis.
„Galvojau, kad galbūt 2019 m. buvo mažiau produkcijos, nors girdint ūkininkų šnektas dar derlius buvo geresnis ir tos produkcijos daugiau jie pristatė. Realiai tai turėjo būti kitoniškas variantas, ne mažiau, bet daugiau, bet buvo, kaip buvo“, – pridėjo technikos direktorius.
Be šio fakto, jis teigia, jokių rūpesčių su bendrove iki šiol nėra buvę.
„Problemų nebūdavo niekada“, – teigia jis.
Anot R.Gailiūno, bendrovė savo valymo įrenginiais pagal reikalavimus atlikdavo pirminį nuotekų valymą ir jas perduodavo „Kėdainių vandenims“. Daugiausia jų būna sezono metu – pirmą ir paskutinį metų ketvirtį.
Komentuodamas anonimo teiginius esą „į valymus leisti žiauriai brangu, o kartais ir nepriima, nes jis per žiauriai užterštas“, R.Gailiūnas teigė, kad įmonės nuotekų valymo kaina išties yra didesnė nei gyventojų – dėl taršos. Bet, kaip pažymi technikos direktorius, ji yra normos ribose ir žalos įrengimams nedaro.
Jis taip pat nežino apie nė vieną atvejį, kada bendrovė nenorėjo ar atsisakė duoti per daug taršių atliekų.
Kita vertus, savivaldybės įmonės atstovas pažymėjo, kad nuotekų sutvarkymo keliai yra tik du: arba atiduoti į „Kėdainių vandenis“, arba išleisti kur nors kitur.
Kalbėdamas apie galimą taršą gamtai jis teigė, kad cukrinių runkelių augintojai naudoja daug cheminių trąšų ir kitų cheminių priemonių. Ir visa tai esą su žemėmis patenka į valymo įrenginius, o vėliau tampa nuotekomis.
„Ten nėra kažkokių sunkiųjų metalų, bet cheminių priemonių pakankamai daug“, – sakė savivaldybės įmonės atstovas.
Anot Kėdainių cukraus fabriko atstovo S.Mozerio, 2019-aisiais nuotekų sumažėjo todėl, kad buvo pradėta naudota modernesnė, mažiau vandens sąnaudų reikalaujanti technika.
„Šiemet mūsų grupės savininkai investavo didelius pinigus į Kėdainių fabriką ir buvo įrengtas sausas cukrinių runkelių padavimas. Įdiegti ir kiti technologiniai patobulinimai, kurie gerina ir aplinkosauginius rodiklius, tame tarpe ir vandens sunaudojimą“, – teigė bendrovės Žemės ūkio direktorius.
Meras: bendrovės vadovai sakė, kad kaltas neatsakingai pasielgęs darbuotojas
Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis 15min teigė, kad vos išgirdęs apie naujienas pats nusprendė apsilankyti cukraus fabrike ir apžiūrėti žarną iš arti.
„Aišku, nemaloniai nustebino ši žinia, žinant, kokiame kontekste visi įvykiai vyko Klaipėdoje su atsuktom sklendėm ir kai čia tau apsako, kad taip pat sklendė buvo atsukta iš Kėdainių cukraus fabriko, buvau nustebintas, žinodamas, kad ši įmonė skyrė nemažą dėmesį taršos mažinimui, investuoja nemažas milijonines lėšas“, – kalbėjo meras.
Jis pasakoja, kad vietoje jį sutiko fabriko direktorius Dainius Cibulskas ir generalinė direktorė Eglė Adomavičienė ir šie esą papasakojo, kas nutiko.
„Pasakė, kad viduje aiškinasi, kad neatsakingai pasielgė ir atsuko atseit sklendę. Visą tai padarė dėl to, kad iš vieno tvenkinio siurbliui sugedus negalėjo daryti vandens perpumpavimo ir bijojo, kad prisipildys kitas tvenkinys. Dėl to neatsakingai vienas darbuotojas atsuko sklendę“, – situaciją perpasakoja meras. Esą siurbliai sugedo antradienį 10 val.
Taip yra trylika metų. Aš jums sakau tai šimtu procentų.
Pasak V.Tamulio, jis pats buvo ir prie sklendės, ir prie upelio. Teigia pamatęs 100 milimetrų diametro žarną, per kurią tekėjo „garo kondensato vanduo“.
„Iš tikrųjų toje vietoje jokio kvapo neužsiuodžia, kad smarvė kažkokia būtų, vandens spalva irgi nepasakyčiau, kad keltų didelius įtarimus“, – sakė Kėdainių rajono meras pažymėjęs, kad sklendė pasiekiama ir pašaliniams asmenims.
Anot pašnekovo, įmonės vadovai jam pasakojo, kad sklendė čia likusi nuo sovietinių laikų.
Su „Nordic Sugar Kėdainiai“ direktoriumi D.Cibulskiu ar generaline direktore E.Adomavičienė susisiekti 15min kol kas nepavyko.
Tarybos narė: naujienos šokiruojančios
Pasak Kėdainių rajono tarybos narės Karolinos Štelmokaitės, ADD įtarimai yra šokiruojantys. Anot aplinkos apsauga besirūpinančios politikės, sunku patikėti, kad vakarietiško kapitalo įmonė galimai teršė Nevėžį.
„Labai labai šokiruoja šitos naujienos. Kėdainiai yra gana užterštas, pramoninis miestas, tai kai vakarietiško kapitalo įmonė galėjo taip elgtis, mane labai šokiruoja“, – sunkiai žodžius rinko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė taryboje.
„Pati įmonė neoficialiai įtariama, kad išleidžia į atmosferą kažkokias itin nemaloniai kvepiančias medžiagas, kurios bendrame fone Kėdainius paverčia miestu, kuris dvokia. Kėdainiečiai kentėdavo ir kenčia iki šiol nuo nemalonių kvapų. Bet kad jie galėtų leisti savo nuotekas tiesiai į upelį iš kažkokio nelegalaus vamzdžio ar žarnos, tai neįtikėtinai šokiruoja“, – pridėjo ji.
Anot K.Štelmokaitės, faktas, kad įmonės vadovai atsisakė susitikti su AAD pareigūnais rodo, kad jie šie vengia atsakomybės.
„Jeigu yra kokie įtarimai nelogiški, atvyksi ir sakysi, kad tai ne mano, o kai atsisakoma atvykti ir suteikti informacijos, parodo tam tikrą požiūrį“, – kalbėjo tarybos narė.
Aplinkos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė: pradeda nebestebinti
Pasak Aplinkos koalicijos vadovės L.Paškevičiūtės, pastarųjų įvykių kontekste ši naujiena nebestebina. Jos teigimu, tai yra nepakankamo valstybės požiūrio į aplinkosaugą rezultatas.
„Matytų tų vamzdžių Lietuvoje tikrai yra ne vienas. Aš tikrai tikiuosi, kad šitos situacijos paskatins rimčiau žiūrėti ir tas verslas apsivalys. Mano giliu įsitikinimu, tai yra to, kaip valstybė žiūri į aplinkosaugą, padarinys. To nebaudžiamumo jausmo verslas tikrai turėjo, nes aplinkosaugos sistema yra sugriuvusi. Kažkiek veikia, kažkiek ne, etatų trūksta, žmonės demotyvuoti, atlyginimai maži“, – kalbėjo ji.
„Tokia sistema sukūrė nebaudžiamumo jausmą ir tada jau viskas priklauso, kiek iš tiesų verslas yra atsakingas, kiek jis godus pelnui“, – pridėjo L.Paškevičiūtė.
Pasak jos, jau seniai žinoma, kad Lietuvoje tik apie 50 proc. paviršinių vandenų būklė yra gera. Aplinkos koalicijos pirmininkės teigimu, padėtį blogina ne tik neatsakingos įmonės, tačiau ir žemės ūkis.
