Nors Vašingtonas teigia, kad Amerikai priklauso teisė apmokestinti „Apple“ pelną, kritikai sako, kad šis pelnas yra pervedamas iš kitų šalių jurisdikcijų pasinaudojant buhalteriniais triukais. Jų teigimu, bendrovės laiko pinigus šalyse, kur pelnas visai neapmokestinamas arba jam taikomas labai mažas pelno tarifas, ir taip išvengia mokesčių tarnybų rankos.
Verslo milžinės, kaip „Apple“, „Microsoft“, „General Electric“ ir „Pfizer“, sako, kad laukia, kol Vašingtonas sumažins pelno mokesčio tarifus iki protingo lygio ir tik tuomet sugrąžins savo lėšas į Ameriką.
Antradienį Europos Komisija nusprendė, kad Airijos bendrovei „Apple“ taikytos mokestinės lengvatos yra neteisėtos ir liepė bendrovei sumokėti 13 mlrd. eurų mokesčių. Pastaroji jau pareiškė skųsianti tokį sprendimą, o JAV iždo departamentas apkaltino ES pažeidžiant tarptautinę praktiką ir keliant mokestinius reikalavimus retroaktyviai.
Tačiau Iždo departamentas taip pat davė aiškiai suprasti, jog Vašingtonas mano turįs teisę apmokestinti JAV kompanijų lėšas, esančias užsienyje, ir kad Europos Komisija viršija savo įgaliojimus.
„Tai atspindi mėginimą kištis į JAV mokestinę bazę ir apmokestinti pajamas, kurias turėtų apmokestinti Jungtinės Valstijos“,– trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorius Jacobas Lew.
Lengvatinio apmokestinimo zonose – 2,42 trln. JAV dolerių
JAV mokesčių įstatymai leidžia kompanijoms laikyti lėšas lengvatinio apmokestinimo zonose ir atidėti mokesčių mokėjimą tol, kol pinigai nebus sugrąžinti į Jungtines Valstijas. Ir ta užsienyje laikomų pinigų suma per praėjusį dešimtmetį gerokai išaugo.
Remiantis Bostone įsikūrusios bendrovės „Audit Analytics“ liepą paskelbtais duomenimis, praėjusių metų pabaigoje tūkstantis JAV kompanijų užsienyje laikė 2,43 trln. JAV dolerių neapmokestintų lėšų. Lyginant su 2008 metais, ši suma padvigubėjo, o nuo 2014 metais padidėjo 130 mlrd. JAV dolerių.
Bendrovės teigia norinčios palaukti, kol JAV bus sumažinti pelno mokesčio tarifai, kurių maksimalus šiuo metu siekia 35 proc. Beje, 2004 metais Vašingtonas buvo paskelbęs „mokestines atostogas“ ir sumažinęs pelno mokestį iki 5,25 proc., kas leido susigrąžinti maždaug 300 mlrd. JAV dolerių.
JAV valdžia tuomet siekė, kad pinigai būtų investuojami į naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad didžioji dalis sugrąžintų lėšų atitenka akcininkams ar vadovams.
„Deja, nėra jokių įrodymų, kad jie padidino investicijas JAV ar leido sukurti naujų darbo vietų, o tai kainavo mokesčių mokėtojams milijardus“, – 2011 metais teigė JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Mundaca.
Dabar bendrovės teigia esančios pasirengusios mokėti mokesčius už užsienyje gautą pelną Jungtinėse Valstijose, tačiau ne dabartiniu tarifu.
„JAV turėtų reformuoti savo mokesčių sistemą, – sakė Informacinių technologijų pramonės tarybos direktorė vyriausybiniams reikalams Jenifer McCloskey. – Teoriškai šie pinigai turėtų būti mokami Jungtinėms Valstijoms pagal tam tikrą tarifą. Mes jau ne vienerius metus dirbame, kad rastume būda įgyvendinti mokesčių reformą, kuri racionalizuotų mūsų sistemą.“
Tačiau augant užsienyje laikomiems pinigams, analitikai sako, kad kompanijos tiesiog laukia dar vienų „mokestinių atostogų“ ir kad mokesčių taisyklės turi būti keičiamos.
„Apple“ sistemingai organizavo savo veiklą Airijoje vien tik tam, kad išvengtų mokesčių“, – sakė Apmokestinimo ir ekonomikos politikos instituto atstovas Mattas Gardneris. Jo nuomone, JAV priežiūros tarnybos „turėtų išsiplėšti lapą iš Europos Komisijos vadovėlio ir kovoti su klestinčiu mokesčių vengimu“.
