„Verslo žinios“ rašo, kad per pastaruosius penkerius metus dėvėtų drabužių importas į Lietuvą išaugo pustrečio karto, eksportas – beveik 3 kartus, tai atgaivino diskusijas dėl būtinybės šį verslą reguliuoti, nes šalyje kas dvidešimt penkta parduotuvė prekiauja dėvėtais drabužiais ir kitais daiktais, o šių parduotuvių apyvarta 2012 metais siekė beveik 197 mln. litų ir per metus paaugo 28 proc.
„Mes kategoriškai ir griežtai esame prieš neribojamą dėvėtų drabužių importą, juk nesame kokia Afrikos šalis. Tai ryškiai kenkia visai mūsų siuvimo pramonei ir mes nuolat iš visų tribūnų primename apie šį skaudulį“, – sako laikinasis Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Aurimas Palevičius ir teigia, kad šiai aktualiai problemai spręsti turėtų skirti dėmesio ir Ūkio ministerija. Asociacija taip pat sutinka, kad būtina tartis su teisininkais ir ieškoti galimybių, kaip bent kiek reguliuoti dėvėtos aprangos įvežimą.
Tuo tarpu DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka ragina dėvėtų drabužių verslo nenuvertinti – tai ne tik reeksportas, bet ir darbo vietos, mokesčiai, statybos, vėliau – nekilnojamojo turto nuoma, transportavimo paslaugos. Pasak jos, vien „Humanos“ rūšiavimo centre, į kurį investuota 31 mln. litų, sukurta apie 300 darbo vietų, į valstybės biudžetą per metus „Humana“ sumoka daugiau nei 20 mln. litų.