Apie išskirtines aliejaus savybes rašoma daugybėje straipsnių, kuriuos nesunkiai surandame ir spausdintoje, ir interneto žiniasklaidoje, o trumpų reklaminių žinučių TV, radijo kanaluose, įvairaus formato plakatuose, skrajutėse bei produktų etiketėse gausa dažnam pirkėjui, atrodytų, ne tik nepadeda, bet priešingai – priverčia abejoti.
Kaip nepaskęsti reklamos komunikacijos „jūroje“ apsisprendžiant atverti piniginę ir įsigyti tikrai tai, kas iš tiesų sveika, naudinga ir skanu?
Socialinių mokslų daktarė, verslo vadybos ir rinkodaros konsultantė Rasa Paulienė pritaria, kad neatsitiktinai dabartinis laikotarpis vadinamas „žinių ir informacijos“ amžiumi, kadangi žinių ir informacijos reikia ne tik pasirenkant maisto produktus, bet ir matant, girdint įvairiausius reklamos pranešimus bei skaitant produktų etiketes.
„Maisto kultas pastaraisiais metais tarsi virusas užkrėtęs žmoniją: maistas tapo saviraiškos metodu, frazės visuomenėje „valgai tai, kas esi“ privertė visus atkreipti dėmesį, kuo užpildome savo skrandžius, o nesuskaičiuojami kiekiai naujų į rinką įvedamų produktų susilaukia didžiausios sėkmės,“ – teigia dr. R. Paulienė. „Maistas – vėl tarsi mada, ir šis požiūris labai pastebimas mitybos specialistų rekomendacijose bei maisto tendencijų prognozuotojų įžvalgose. Pasaulinėje maisto rinkoje ryškiausios dvi tendencijos: pirmoji – vietinės produkcijos iškilimas, nes pirkėjai ieško savo šalyje užaugintų mėsos, daržovių, javų, grūdinių kultūrų produktų; antroji – sveikatingumo linija, siekiant rinktis sveikus produktus, ribojant riebaus, sūraus ir saldaus maisto suvartojimą ar pan.“.
Ir viena, ir kita tendencija sekančiam pirkėjui svarbu žinoti ne tik kilmės šalį ar produkto sudėtį, bet ir atsirinkti, kuria informacija, pateikiama reklamos komunikacijoje ar užrašyta produkto etiketėje galima pasitikėti, o nusipirkus nesijausti patiklia „reklamos auka“. „Jei, pavyzdžiui, ant rapsų aliejaus etiketės matome kokybės ženklą, suteiktą autoritetingos tyrimų organizacijos, o šalia rašoma, kad pagal atliktą tyrimą šį aliejų dauguma vartotojų rekomenduotų savo draugams ir artimiausiems kaip kokybiškiausią, tokia informacija galime tikėti nedvejodami, kadangi ir kokybės ženklo pateikimas produkto etiketėje, o ir sakinys apie tyrimo rezultatus negali būti išgalvotas – priešingu atveju tai reikštų rimtą LR Reklamos įstatymo pažeidimą, o gamintojas būtų baudžiamas už savivalę ir vartotojų klaidinimą“ – teigia dr. R. Paulienė.
Vartotojų tyrimų rezultatai produktų reklamose bei produktų etiketėse pateikiami pakankamai dažnai. „Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada tyrimai atlikti ir kas juos atliko – tai informacija, kurią gamintojas privalo pateikti ir reklamoje, ir produkto etiketėje, ypač jei formuluotėse naudoja vadinamąjį aukščiauią būdvardžio laipsnį, pavyzdžiui, „geriausias“, „kokybiškiausias“, „patikimiausias“, „dažniausias vartotojų pasirinkimas“ ir pan.“
Kad ir kaip norėtųsi ignoruoti, kiekvieną iš mūsų kasdien pasiekia keliolika ar keliasdešimt reklamos pranešimų. Galima kritikuoti ir priekaištauti, kad komercinio verslo įmonės produktus perša per prievartą, nes reklamoje perdėtai išgiria, tačiau trūkumus nutyli. Visgi net ir didžiausi skeptikai pripažįsta, kad reklama atlieka ir tam tikras socialines funkcijas: plečia vartotojų akiratį, turtina jų žinias, supažindina su mokslo ir technikos laimėjimais, vykstančiomis naujovėmis. Be to, lavina vartotojų estetinį skonį, turi įtakos šiuolaikiško, sveiko, kultūringo gyvenimo būdo plitimui. Be abejo, propaguoja ir buities kultūros bei racionalios mitybos principus. Pavyzdžiui, rapsų aliejus, lyginant su kitų rūšių aliejumi, yra unikalios cheminės sudėties, nes turi mažiausią kiekį sočiųjų riebalų rūgščių (dažnai naudojamas trumpinys – SRR), yra turtingas esminėmis polinesočiomis riebalų rūgštimis (PNRR, omega-3 ir omega-6). Todėl kiekvienai šeimininkei neprošal žinoti, kad minėtos rūgštys būtinai turi būti gaunamos su maistu kiekvieną dieną optimaliu santykiu, kuris kaip tik būdingas rapsų aliejui (omega-3 : omega-6=1:2).
