Verslui − valstybės kompensacija
Ekologiškų automobilių prekybą tarp gyventojų paskatino šių metų balandžio pradžioje Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pradėtos mokėti kompensacijos už įsigytus elektromobilius fiziniams asmenims. Kompensacija privatiems asmenims sudaro 4 tūkst. eurų už naują ir 2 tūkst. eurų už naudotą elektromobilį.
Tačiau didesnio proveržio šalies draugiškų automobilių parke gali atnešti verslas, mat jis įsigyja gerokai daugiau transporto priemonių nei fiziniai asmenys ir dažniau renkasi naujus automobilius. Spalio viduryje paskelbta, kad APVA skyrė 2 mln. eurų kompensacijoms už elektromobilius verslui.
Numatyta kompensacija už kiekvieną naują M1 klasės lengvąjį elektromobilį siekia 4 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų subsidija mokama už kiekvieną naują M2 klasės elektromobilį. Vienas pareiškėjas gali pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. eurų subsidiją.
Mažesnės kuro sąnaudos
Elektromobilių energijos sąnaudos paprastai yra 3–5 kartus mažesnės už analogiško naftos produktais varomo automobilio sąnaudas. Be to, techninis elektromobilių aptarnavimas yra apie 2–3 kartus pigesnis.
Tiesa, nors premium klasės elektromobilių kainos jau susilygino su benzininių modelių kainomis, ekonominėje klasėje savo kaina elektromobiliai vis dar smarkiai pralaimi konkurencinėje kovoje.
Vis dėlto tai nereiškia, kad įsigyti elektromobilį „neapsimoka“. Per kokį laikotarpį brangesnis, tačiau taupesnis ir aplinkai draugiškesnis automobilis atsipirks, labai priklauso nuo naudojimo intensyvumo – kuo daugiau atstumo nuvažiuojama, tuo elektromobilio eksploatacija pigesnė.
Palankesnės finansavimo sąlygos
Siekdamos paskatinti aplinkos tausojimą pereinant prie ekologiškesnių automobilių, finansų įstaigos taip pat siūlo sprendimus. Pavyzdžiui, „Swedbank“ išplėtė žaliojo lizingo iniciatyvą, pasiūlydamas finansavimą platesniam hibridinių automobilių ir elektromobilių spektrui. Naujosios žaliojo lizingo gairės galioja įsigyjant ir naują, ir naudotą lengvąją transporto priemonę su nuline arba žema anglies dvideginio emisija.
Palankesnėmis sąlygomis galima įsigyti naują ar naudotą mažai taršų automobilį, kurio anglies dvideginio emisija, remiantis WLTP visuotiniu suderintu standartu, siekia 0–95 g/km. Kita žaliojo lizingo automobilių kategorija – tai nauji bei naudoti mažiau taršūs automobiliai, dažniausiai įprasti hibridiniai automobiliai, kurių emisija, remiantis WLTP metodika, neviršija 130 g/km.
Elektromobilių naudos mieste
Įsigijus elektromobilį įgyjamos ir tam tikros lengvatos. Pavyzdžiui, tokiu automobiliu be jokio išankstinio leidimo galima važiuoti maršrutinio transporto eismo juostomis („A“ juosta). Spūsčių metu tai padeda sutaupyti laiko ir sunaudojamos energijos.
Nemažą įmonių išlaidų dalį, susijusių su bendrovių autoparku, sudaro ir automobilių stovėjimo mokesčiai. Kiekviena savivaldybė turi nustatytą tvarką parkavimo rinkliavų lengvatų išdavimui, tačiau dauguma jų siūlo galimybę nemokamai statyti įmonės elektromobilį apmokestintose zonose be papildomų įmokų.
Pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Neringoje elektromobilio parkavimo leidimai išduodami nemokamai, Panevėžyje tokio leidimo išdavimas kainuos 2,90 eurų metams.
Galimybė tvariai keliauti tolimus atstumus
Rinkoje daugėja elektromobilių, kurie be papildomo krovimo gali nuvažiuoti daugiau kaip 200 km. Su pačiais efektyviausiais modeliais be sustojimų galima nuvažiuoti apie 400 km ir daugiau.
Tačiau augant tvarių automobilių skaičiui, daugėja ir įkrovimo punktų. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 200 valstybės įrengtų bei privačių elektromobilių krovimo stotelių, iki 2021 metų vasaros Lietuvos savivaldybėse turėtų atsirasti dar apie 100 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių.
Tai reiškia, kad elektromobiliu, net jei jis yra senesnio modelio, neturi papildomų baterijų ir gali nuvažiuoti palyginti trumpą atstumą, drąsiai galima planuoti ir ilgesnes keliones.