Pasak ES statistikos agentūros „Eurostat“, 2016 metų pradžioje visoje Sąjungoje net 4,434 mln. jaunuolių, jaunesnių nei 25 metai, buvo be darbo. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2015 metais tos pačios amžiaus grupės žmonės, neturintys darbo, sudarė 19,5 proc. visų bedarbių (beveik 52 tūkst.). Darbo neturinčių absolventų 2016 metais buvo 14,6 proc. Darbo biržos teigimu, nuo 2014 m. Iki 2015 m. buvo juntamas žymus jaunimo nedarbo mažėjimas, kai registruotų darbo neturinčių absolventų sumažėjo 2,5 tūkst.
Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF) jau nuo 2007 metų administruoja „Erasmus+“ tarptautinių studijų mainų programą, kurios tikslai labai platūs. Organizacija, siekdama gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiasi stiprinti aukštojo mokslo kokybę bei siekia Europos ekonominės pažangos augimo.
Vaikino teigimu, studijų metu pavyko patobulinti anglų kalbą, taip pat susipažinti su skirtingų šalių kultūra. Vis dėlto, darbo paieškose ši gyvenimo aprašymą papildžiusi studijų patirtis teigiamų rezultatų neatnešė.
Pasak ŠMPF komunikacijos specialistės Indrės Baltraitytės, siekti užsibrėžtų tikslų vykdant mainų programą pavyksta. „Taip, pavyksta, žinoma, procesas vyksta lėtai. Išsikelti tikslai yra iki 2020 m. Rezultatus matuoja stebėsenos grupės, yra vykdomi monitoringai“, – teigė specialistė.
Šiandien „Erasmus+“ mainų programa Lietuvoje yra labai populiari. Kai Europos Sąjungoje į svečias šalis išsiunčiamų studentų kiekis siekia tik 2 proc., Lietuvoje studijuoti į pasirinktus užsienio šalių universitetus išsiunčiama net virš 3 proc. studentų. Prie to, tikėtina, prisideda ir beveik šimtaprocentinis studijų finansavimas, nes didžioji dalis studentų, nusprendusių pasinaudoti studijų užsienyje galimybe, gauna stipendiją.
ŠMPF teigimu, Lietuvos studentai ypač gerai informuoti apie galimybę pagal mainų programą vykti studijuoti į užsienį. Šalyje veikia labai stiprus Erasmus studentų tinklas (Erasmus Student Network), taip pat apie visas studijų naujoves jaunimas informuojamas socialinių tinklų pagalba.
Pasak I.Baltraitytės, ir ES, ir Lietuva pastoviai atlieka tyrimus ir stebi „Erasmus+“ mainų programoje dalyvavusių žmonių padėtį darbo rinkoje. Jos teigimu, studentai, dalyvavę mainų programoje, turi didesnes galimybes susirasti darbą nei tie, kurie nėra studijavę užsienyje.
„Rezultatai rodo, kad yra teigiama įtaka“, – apibendrindama atliktus tyrimus sakė I.Baltraitytė.
Ką mano studentai?
Nors Lietuvos studentai nepraleidžia progos nemokamai išvykti ir pasisemti tarptautinės patirties svetur, ne visų jų lūkesčiai ir tikslai yra vienodi. Kol vieni siekia išplėsti savo žinių ribas, patobulinti anglų kalbą ir susipažinti su naujais žmonėmis, kiti į studijas užsienyje vyksta tarsi į atostogas.
15min portalui apie savo studijas Suomijoje ir Gruzijoje pasakojęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Edvinas Kriaučiūnas neslepia, kad abu kartus į užsienį vyko be jokių konkrečių tikslų. Vaikino teigimu, studijų metu pavyko patobulinti anglų kalbą, taip pat susipažinti su skirtingų šalių kultūra. Vis dėlto, darbo paieškose ši gyvenimo aprašymą papildžiusi studijų patirtis teigiamų rezultatų neatnešė.
Greta Budginaitė, taip pat VDU studentė, prieš porą metų vyko gilinti savo žinių į Portugaliją.
„Pavyko pamatyti Europos, susirasti draugų, įgauti patirties, išdrįsti daryti tą, ko nebūčiau dariusi, jei būčiau likusi Lietuvoje“, – sakė ji. Vis dėlto, merginai ši patirtis taip pat nepadėjo susirasti darbo. Nepaisant to, ji tęsia magistrantūros studijas ir tikisi, kad ateityje investuotas laikas atsipirks.
VDU istoriją studijuojanti Erika Kisieliūtė tarptautinės patirties sėmėsi Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Mergina ypač patenkinta savo sprendimu vykti į kaimyninę šalį – pavyko ištobulinti ne tik anglų, bet ir lenkų kalbą.
Studentė šiuo metu dirba Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Vis dėlto čia įsidarbinti padėjo ne studijų patirtis. „Manau, jog kažkiek pliusų studijos svetur man davė, bet tai nebuvo svarbiausias kriterijus, dėl ko gavau darbą“, – teigė E.Kisieliūtė. Nepaisant to, mergina džiaugiasi komunikacijos įgūdžiais, gautais studijų Lenkijoje metu, nes bendravimas darbe – vienas svarbiausių dalykų.
Vilniaus universitete (VU) kalbotyrą studijuojantis Joris Kazlauskas prieš 2 metus taip pat vyko studijuoti svetur – į Estijos kultūros sostinę Tartu. Vaikino teigimu, tikslas buvo patobulinti anglų kalbos žinias, taip pat susirasti daugiau draugų bei pakeisti aplinką.
Šiuo metu dirbantis studentas taip pat teigia, kad tarptautinės studijos nebuvo tai, kas padėjo susirasti esamą darbą. „Be abejo, įrašas, kad pusę metų studijavai pagal „Erasmus“, tavo CV papuošia, vis dėlto mano darbas nėra toks, kuriam gauti būtų buvę reikalinga kažkiek studijuoti svetur“, – teigė vaikinas.
Pasak apklaustųjų, studijų metu gautos stipendijos užteko, kad būtų galima susimokėti už būsto nuomą bei nusipirkti maisto. Vieni netgi sugebėjo susitaupyti pinigų ir parsivežti namo, kiti juos išleido kelionėms. Buvo ir tokių, kuriems gaunamos stipendijos pakako tik būsto nuomai – už likusį pragyvenimą reikėjo mokėti patiems.
Kai kurių teigimu, studijos užsienyje buvo viena geriausių gyvenimo patirčių, nepaisant to, kad darbo paieškose šios patirties visiškai išnaudoti nepavyko.
Išeitis – praktika?
Lietuvos studentai gali dalyvauti ir kitoje programoje – „Erasmus“ tarptautinėje praktikoje. Jos metu studentas, norintis atlikti praktiką užsienyje, pats privalo išsirinkti organizaciją, kurioje norėtų stažuotis. Čia atrenkami tik labiausiai motyvuoti studentai, gaunantys dėstytojų rekomendacijas. ŠMPF teigimu, svarbiausias šios programos tikslas yra tas pats – jaunimo nedarbo mažinimas.
ŠMPF komunikacijos specialistė I.Baltraitytė patvirtino, kad įvairių stebėsenų ir tyrimų metu nustatyta, jog šią praktiką atlikę studentai Lietuvoje įsidarbina lengviau. Pasak I.Baltraitytės, studentų, susidomėjusių tarptautine praktika, skaičius kasmet tik didėja. Biudžetas, skirtas šioms praktikoms, taip pat visiškai išnaudojamas.
15min pakalbino ir šioje programoje dalyvavusius studentus.
VU Kauno humanitarinio fakulteto absolventė Monika Dzermeikaitė „Erasmus“ praktiką atliko Vengrijoje, Budapešte. Viename iš šios šalies savaitraščių atliktos praktikos nauda mergina neabejoja – tai buvo vienas pagrindinių dalykų, padėjusių merginai susirasti darbą.
„Darbdavys tikrai atsižvelgė į šią „Erasmus“ praktiką ir tai tikrai pagelbėjo norint įsidarbinti“, – džiaugėsi mergina. Jos teigimu, tikslų, vykstant į stažuotę, buvo daug: įgauti patirties, išbandyti save naujoje srityje, susipažinti su žmonėmis ir kultūra. „Visa ši patirtis buvo neįkainojama ir man labai padėjo“, – savo džiaugsmu dalijosi M.Dzermeikaitė.
Gruzinė Teona Goderdzišvili, iš Gruzijos į VDU atvykusi studijuoti magistrantūros studijų, šiuo metu taip pat atlieka tarptautinę praktiką Čekijoje, Prahoje.
„Aš esu puikiame mieste, puikioje darbo vietoje“, – įspūdžiais dalijosi mergina. Šiuo metu T.Goderdzišvili praktikuojasi „Laisvosios Europos radijuje“ (angl. RFE/RL), kas, jos teigimu, turės ypač daug įtakos tolimesnei karjerai.
„Taip, manau, kad tai padės susirasti darbą. Manau, kad šioje vietoje atlikta praktika bus dar vienas pliusas mano CV, kuris padės įsidarbinti, – teigė ji. – Ši dviejų mėnesių praktika yra viena geriausių patirčių mano gyvenime, kas gali būti geriau?“.
Vis dėlto, ne visiems tarptautinė praktika atnešė tik pliusų. VDU absolvento Audriaus Gedminto, atlikusio stažuotę Lietuvos ambasadoje Suomijoje, įspūdžiai kur kas prastesni. Vaikinas liko ypač nepatenkintas savo vadove, dėl kurios praktika atnešė daugiau žalos, nei naudos.
„Nors praktika sukėlė daugiau žalos, nei naudos, ir aiškiai prie mano tolimesnės karjeros neprisidėjo, buvo ir įdomių dalykų, – nusivylimo neslėpė vaikinas. – Praktikos vertė praktiškai nulinė“ .
Nors praktikantų patirtys ir skirtingos, atrodo, kad „Erasmus“ tarptautinė praktika, kitaip nei tarptautinės studijos, turėjo daug daugiau teigiamos įtakos ieškantis darbo. Vis dar studijuojančių ir jau studijas baigusiųjų teigimu, skiriamos stipendijos pakanka norint pragyventi svečioje šalyje, todėl, siekiant įgyti tarptautinės darbo patirties, didelių investicijų nereikia.
