Paskutinės akcijos dienos! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Ar Lietuvai lemta tampi dirbtinio intelekto lydere regione?

Vis daugiau Lietuvos įmonių ir organizacijų atranda dirbtinio intelekto sprendimus ar ieško, kaip integruoti dirbtinio intelekto algoritmus į savo procesus ir sprendimus. Lietuvos dirbtinio intelekto ekosistema jungia daugiau kaip 40 įmonių, kuriančių dirbtinio intelekto sprendimus.
Dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas / „Scanpix“/AP nuotr.

Jau galime pasigirti ir tarptautiniais laimėjimais šioje srityje. Visgi, kaip pabrėžia dirbtinio intelekto ekspertai, tam, kad Lietuvos dirbtinio intelekto sistemoje įvyktų didesnis proveržis, būtina spręsti iššūkius, su kuriais jau egzistuojančioje ekosistemoje susiduria dirbtinio intelekto sprendimų kūrėjai.

Lietuvių sukurto dirbtinio intelekto technologijos – šimtuose pasaulio šalių

2019 m. Lietuva tapo antrąja ES valstybe, turinčia dirbtinio intelekto strategiją. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su „Kurk Lietuva“ parengtos strategijos tikslas - sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti dirbtinį intelektą, sudaryti geresnes sąlygas jo plėtrai ir maksimaliai išnaudoti jo ekonominį potencialą.

Dirbtinis intelektas turi galimybę daryti didelį poveikį šalies ekonomikai.

Kaip nurodoma šioje dirbtinio intelekto strategijoje, dirbtinis intelektas turi galimybę daryti didelį poveikį šalies ekonomikai, o dirbtinio intelekto augimas Lietuvoje turi būti sutelktas į pagrindinius sektorius, kuriuose to reikia labiausiai: gamyba, žemės ūkis, sveikatos priežiūra, transportas ir energetika.

Ekspertai sutinka, kad Lietuvai konkuruoti dėl lyderystės dirbtinio intelekto srityje su šios srities lyderėmis, tokiomis kaip Didžioji Britanija ir JAV, yra didžiulis iššūkis. Minėtos šalys jau turi didelį įdirbį ir patirties auginant startuolius bei diegiant inovacijas, ten veikia stiprios akademinės bendruomenės, institucijos, pasaulinio lygio dirbtinio intelekto ekspertai, galintys ne tik patys kurti, bet ir ugdyti naujas dirbtinio intelekto specialistų kartas.

Visgi, kaip pastebima, tam tikruose segmentuose konkuruoti tikrai galime. Tą puikiai rodo lietuviškos įmonės „Neurotechnology“ pavyzdys. Lietuvių sukurtus pirštų ir rainelės atpažinimo algoritmus į savo sistemas integruoja kompanijos visame pasaulyje: oro uostai, verslo centrai, bankai, viešbučiai, robotų kūrėjai.

„Neurotechnology“ sprendimai jau yra naudojami daugiau kaip šimte pasaulio šalių.

„Neurotechnology“ sprendimai jau yra naudojami daugiau kaip šimte pasaulio šalių. Naudojant lietuvių sukurtą pirštų atspaudų atpažinimo algoritmą, yra diegiamos biometrinių pasų sistemos. Pavyzdžiui, įmonės sukurta biometrinė pirštų antspaudų ir veido atpažinimo sistema pernai buvo panaudota Ganos visuotiniuose rinkimuose. „Neurotechnology“ specialistai Ganoje įdiegė multi-biometrinę sistemą „MegaMatcher ABIS“, kuri buvo panaudota daugiau kaip 17 mln. rinkėjų registracijai, sąrašų sudarymui ir patikrinimui. Šis sprendimas užtikrino saugius ir patikimus rinkimus,

Lietuvos dirbtinio intelekto ekspertai – pripažįstami pasauliniu mastu

Savo dirbtinio intelekto technologijomis grįstais sprendimai sprendimais plačiai už šalies ribų garsėja ir kitos dirbtinio intelekto srityje dirbančios lietuvių įmonės. Štai kita dirbtinio intelekto technologijų vystymo srityje dirbanti lietuvių įmonė „Pixevia“ sukūrė pirmąją Europoje autonominę parduotuvę, kurioje galima apsipirkti be kasų ir kasininkų. „Perfection.AI“ yra vienintelis startuolis Lietuvoje, kuris susieja dirbtinio intelekto sprendimus su žaidimų kūrimo poreikiais.

Lietuvoje dirbtinio intelekto sprendimus radiologijai kurianti bendrovė „Oxipit“ klientų vis dažniau atranda ir už Europos ribų, jau kuria bandomuosius projektus su žinomais pasaulio kardiologijos specialistais. Pagrindiniai „Oxipit“ klientai yra medicinos įstaigos. Jų radiologijos specialistams diagnostikos įrankis „ChestEye“ padeda įvertinti krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas ir supaprastina darbą atpažindamas sutrikimus ar parengdamas preliminarius aprašus.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kartu su „DTS Solutions“ kuria pažangiausią technologiją, padedančią nustatyti odos melanomą. Komanda, padedama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), yra užsibrėžusi tikslą sukurti tokią programą, kuri sugebėtų atpažinti piktybinį odos vėžį 98 proc. tikslumu.

„DTS Solutions“ ateityje norėtų išplėsti šią dirbtinio intelekto technologiją ir panaudoti ne tik diagnozuojant melanomą, bet ir kitas dermatologines patologijas. Įmonė projektą vysto pasinaudojusi MITA administruojama ES struktūrinių fondų priemone „Inočekiai“, skirtą skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, tęsti mokslui ir verslui bendradarbiaujant jau pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, skatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą ir pasinaudoti verslo ir mokslo bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis.

Anot Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidento Dovydo Čeilutkos, Lietuvai dar yra kur pasistiebti dirbtinio intelekto srityje, tačiau minėti pavyzdžiai rodo, kad išties turime talentingų dirbtinio intelekto ekspertų.

„Lietuvos dirbtinio intelekto ekspertai yra laimėję ne vienas tarptautinės duomenų mokslo platformos „Kaggle“, kurioje įvairios įmonės, korporacijos ir įstaigos skelbia savo problemas ir konkurso būdu ieško technologinių sprendimų, vykstančias duomenų mokslo ir dirbtinio intelekto varžybas. Dirbtinio intelekto ekspertai dirba įmonėse, kuriančiose tarptautinius dirbtinio intelekto produktus, tokiose kaip Vinted, Unity, Pixelmator, Three Thirds, Oxipit“, – vardija P. Čeilutka.

Norėdami eiti į priekį - pasitempti turime kur

Nors Lietuva turi stiprų IT sektorių, puikius tarptautiniame kontekste matomus dirbtinio intelekto technologijų startuolius, daug informacinių technologijų ir kitų dirbtinio intelekto technologijų vysytymui reikalingų specialistų, jų rengimo aukštojo mokslo ir studijų sistemą, tačiau tobulėti tikrai yra kur.

Kaip pastebi D. Čeilutka, viena didžiausių problemų, su kuria dabar susiduria Lietuvos dirbtinio intelekto akademinė bendruomenė, tai – konferencijų indeksavimas, t. y. dirbtinio intelekto konferencijos vertinamos kaip nepakankamai reikšmingos mokslo požiūriu.

„Šiuo metu Lietuvos dirbtinio intelekto mokslininkai nepakankamai skatinami dalyvauti dirbtinio intelekto konferencijose, nes dalyvavimas šiose konferencijose nėra pakankamai indeksuojamas“, – pasakoja Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas.

Anot jo, antroji problema – tai mažas tyrimų finansavimas: 0,87% nuo bendrojo vidaus produkto palyginus su 2,2 % bendru visų Europos Sąjungos šalių vidurkiu. „Abi šios problemos veda prie to, kad mokslininkų darbas dirbtinio intelekto srityje yra nepaklausus ir dėl to neturime kas paruoštų gerų dirbtinio intelekto specialistų“, – apibendrina ekspertas.

Sutelkus mokslo, švietimo, verslo ir valdžios pastangas, Lietuva gali pasiekti dar didesnį proveržį dirbtinio intelekto technologijų vystymo srityje.

Akivaizdu, kad tik sutelkus mokslo, švietimo, verslo ir valdžios pastangas, Lietuva gali pasiekti dar didesnį proveržį dirbtinio intelekto technologijų vystymo srityje bei tapti ne tik regiono lydere. Tokios konferencijos kaip „AI Boost 2021“ – puiki proga pažvelgti kur esame, apžvelgti naujausius dirbtinio intelekto sprendimus, dilemas, iššūkius ir vietą pasaulyje bei sužinoti, kad neišnaudodamos dirbtinio intelekto sprendimų industrijos rizikuoja atsidurti klestinčių verslų šešėlyje.


Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas